Tarptautinis pleneras sujungė dailininkus ir Kazio Bradūno kūrybą

Vilkaviškio kultūros centro šiemet organizuotas pleneras „Sūduvių žemė: PA(si)likimai“ buvo skirtas mūsų kraštiečiui Kaziui Bradūnui – vienam ryškiausių išeivijos poetų.

Įkvėpimo ieškojo Bradūnynėje

Į Vilkaviškio kraštą pasisemti kūrybinio įkvėpimo atvyko tapytojų komanda iš Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos: Svajūnas Armonas-Mileris (plenero vadovas), Arvydas Kašauskas, Voicechas Mendzelevskis, Antanas Obcarskas, Rita Rimšienė, Kristina Rudzka-Przychoda ir Katerina Sumarava. Savaitę trukusio kūrybinio proceso metu jie ne tik dirbo individualiai, bet ir gilinosi į K. Bradūno gyvenimą bei kūrybą, ieškojo sąsajų tarp praeities ir dabarties, tarp poezijos ir vizualiojo meno.

Plenero dalyviai lankėsi įvairiose Vilkaviškio rajono vietose. Bene jautriausias momentas buvo apsilankymas poeto gimtinėje, kur menininkus šiltai pasitiko Elena Bradūnaitė-Aglinskienė – K. Bradūno duktė. Ji ne tik vedžiojo svečius tėvo vaikystės takais, bet ir atvirai dalijosi asmeniniais prisiminimais apie šeimos likimą: apie pokario išgyvenimus, pasitraukimą į Vakarus, gyvenimą išeivijoje JAV, kur K. Bradūnas tapo vienu žymiausių lietuvių literatūros atstovų emigracijoje, bei apie sugrįžimą į nepriklausomą Lietuvą. Be to, per parodos pristatymą kanklėmis ir senelio eilėmis prabilo poeto anūkė Vaiva Aglinskaitė.

Šie susitikimai menininkams paliko stiprių įspūdžių ir suteikė įkvėpimo. Jų darbuose atsispindi ne tik Sūduvos kraštovaizdžiai, bet ir K. Bradūno kūrybai artimos temos – tremtis, tapatybės paieškos, ilgesys, pasilikimo jausmas ir kitos asmeninės istorijos.

„Labiausiai norėčiau padėkoti organizatoriams. Šio plenero visada labai pasiilgstame, jo laukia ir patys dailininkai – net vyksta nemenka konkurencija, kas galės dalyvauti. O šiemet jis tapo tarptautinis“, – pasakojo S. Armonas-Mileris.

Parodos atidaryme dalyvavusi Savivaldybės vicemerė Daiva Riklienė dėkojo dailininkams už mūsų krašto įamžinimą tapybos darbuose. Ji taip pat įteikė mero Algirdo Neiberkos padėką Svajūnui Armonui-Mileriui už kūrybą, atskleidžiančią šio krašto istorinį ir kultūrinį identitetą.

Paveikslai – ne poezijos iliustracija

Dailininkai pasakojo, jog pleneras buvo ne tik tapybos, bet ir bendrystės laikas: vyko diskusijos, dalijimasis kūrybine patirtimi, džiugino netikėti susitikimai su senais bičiuliais. Kaip akcentavo dalyviai, pleneras visada turi dvi dalis – viena jų yra kūrybinis procesas, o kita – bendravimas, kurio metu gimsta naujos idėjos.

Ypatingas iššūkis šįkart buvo bandymas darbuose atspindėti K. Bradūno kūrybą ir biografiją. Pasak S. Armono-Milerio, menininkai nesiekė tiesiogiai iliustruoti eilėraščius. Dailininkai daugiau dėmesio skyrė poeto gyvenimo keliui, patirtims – tremčiai, kelionėms, gimtinės ilgesiui. Tapytojai pabrėžė, kad K. Bradūno biografija jiems tapo savotiška visos tautos istorijos išraiška, kurią patys bandė perteikti spalvomis ir formomis.

„Čia ne knygelių iliustracija. Kiekvienas menininkas savaip interpretuoja poeto patirtis, todėl kūriniai yra skirtingi, tačiau siejasi tarpusavyje“, – sakė A. Kašauskas.

Menininkei K. Sumaravai iš Baltarusijos nemenkas iššūkis buvo susieti savo kūrybą su K. Bradūno poezija, kurią pirmiausia teko išsamiau pastudijuoti. Kūrybinės kelionės metu ypač įsiminė aplankytos vietos, kuriose poetas augo ir vaikščiojo. Pasak dailininkės, K. Bradūno biografija jai pasirodė tarsi visos šalies istorijos atspindys. Savo darbuose ji pasirinko perteikti arklių motyvą – simbolį, lydėjusį poetą per priverstines keliones Europoje: Lenkijoje, Vokietijoje, Čekijoje. Anot K. Sumaravos, arkliai K. Bradūnui buvo itin svarbūs – jie tapo ne tik kelionės palydovais, bet ir ryškiu jo gyvenimo patirties ženklu.

Dailininkas V. Mendzelevskis iš Liublino pasakojo, kad viešnagės metu viską, ką matė, stengėsi perteikti savo darbuose. Anot jo, visos aplankytos vietos atrodė paprastos, bet kartu turinčios ypatingo žavesio – jose slypėjo kasdienybės ir išskirtinumo dermė.

„Akimirkos, sugulusios į paveikslus, liks ne tik drobėje, bet ir mano širdyje“, – sakė svečias iš Lenkijos.

Nuo stebėtojų – iki tapytojų

Plenero metu gimė ne tik profesionalių menininkų darbai – kūrybinio eksperimento metu į tapybos procesą buvo įtraukti ir rajono gyventojai.

Kūrybinėjė popietėje dalyvavę žmonės sužinojo, kaip gimsta paveikslas – nuo pirmosios linijos iki spalvų dermės. Dailininkai ne tik patarinėjo, bet kartais ir patys pridėdavo ranką, parodė, kaip taisyklingai laikyti grafito lazdelę, kaip išgauti norimą atspalvį. Įvairaus amžiaus ir patirčių dalyviai su dideliu susidomėjimu įsitraukė į tapybos procesą, o pirmieji jų darbai tapo įrodymu, kad kūryba gali būti atvira kiekvienam.

„Mane atvedė smalsumas, nes esu neabejinga piešimui. Akis užkliuvo už skelbimo, kad kultūros centre vyks susitikimas su profesionalais. Iš pradžių visi buvome šiek tiek įsitempę – nežinojome, kaip seksis, ar pavyks sukurti ką nors vertingo. Tačiau pamažu atsipalaidavome, o pabaigoje visi džiaugėmės savo darbais. Buvo smagu bendrauti, sulaukti patarimų, padrąsinimo. Įsijaučiau į mokinės vaidmenį. Labai džiaugiuosi šia patirtimi“, – įspūdžiais pasidalijo Laura Augustaitienė.

Autorius: Toma Birštonė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama