Knyga „Šaknim i Žemaitėjė“ geriausiai padeda pažinti savo gimtąjį kraštą

Žemaičių muziejuje „Alka“ pristatyta trečioji Stasio Kasparavičiaus trilogijos knyga „Šaknim i Žemaitėjė“. Tai ypatingas vakaras, subūręs gausų būrį svečių, bičiulių, kultūros žmonių ir artimųjų. Knyga, pasak pačio autoriaus, yra brandžiausias jo kūrybinis darbas, skirtas ne tik žemaičių istorijos tyrinėjimui, bet ir tautos savimonės stiprinimui. Vakaro vedėja – dukra Raimonda Kasparavičiūtė, kuri drauge su savo dukra, autoriaus anūke, atliko keletą jautrių muzikos kūrinių. Tai suteikė renginiui ypatingo jaukumo, o knygos pristatymas virto tikra šeimos, bendruomenės ir Žemaitijos švente.

Algirdas Dačkevičius

Žemaitijos dvasia ir šaknys

Knygoje autorius nuosekliai veda skaitytoją nuo pirmųjų žmonių apsigyvenimo Biržulio-Lūksto duburyje iki žemaičių kovų dėl laisvės ir tautinės tapatybės išsaugojimo. Jis perteikia faktus ir kviečia matyti Žemaitiją kaip gyvą organizmą – šventą žemę, kurioje susipina gamta, istorija ir žmogaus dvasia. Pasak Stasio Kasparavičiaus, žemaičių tauta išsilaikė todėl, kad turėjo tvirtą stuburą – kalbą, papročius, savitą kovų taktiką. Šią mintį savo kalboje sustiprino ir renginio dalyviai. Žemaičių identitetas yra daugiau nei folkloras – tai gili istorinė patirtis, kurią būtina perprasti ir perduoti jaunajai kartai. O žemaitiškumo puoselėtoja Janina Zvonkuvienė pristatyme sakė, kad Stasio Kasparavičiaus trilogija su anksčiau parašytomis dviem knygomis „Žemaitija – paslapčių žemė“ ir „Žemaitija īr“ užima itin svarbią vietą knygų lentynoje, nes tai – ne tik pasakojimai apie krašto praeitį, bet ir kelrodis ateities savivokai.

Garbingi sveikinimai ir bendrystė Autorių sveikino Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorė Eva Rumbutytė-Stonkevičienė, Žemaičių kultūros draugijos prezidentas Algirdas Žebrauskas, Žemaičių bajorų draugijos atstovai Stasė Jokšienė ir Zigmantas Goštautas, Varnių klebonas, Žemaičių bajorų draugijos kapelionas kanauninkas Andriejus Sabaliauskas, Degaičių seniūnas Leonidas Jegorovas, Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo vedėja Alma Jankauskienė, knygos viršelio ir iliustracijų dailininkė Aida Gečaitė ir kiti. Visi jie pabrėžė autoriaus nuopelnus, išsaugant ir puoselėjant žemaitišką tapatybę, jo gebėjimą kalbėti apie sudėtingą istoriją paprastai ir įtaigiai. Ypač jautrus buvo bendruomeniškumo jausmas – renginyje pasirodė ne tik kultūros veikėjai, bet ir artimieji, draugai, prisidėję prie knygos gimimo. Atskiri išsamūs knygos skyriai skirti Žemaičių kultūros draugijai ir Žemaičių bajorų draugijai, kadangi Žemaitijos žemėje susiformavęs bajorų luomas tapo reikšminga unikalios ir karingos Žemaičių tautos dalimi. 

Gyva tauta – gyva kalba

Autorius pabrėžė, kad tauta išlieka tol, kol kalba savo kalba. Todėl ypatingą dėmesį knygoje skiria kalbai ir jos puoselėtojams – tokiems, kaip profesorius Juozas Pabrėža, ne tik tyrinėjęs, bet ir kūrybiškai skleidęs žemaičių kalbą. Knygoje „Šaknim i Žemaitėjė“ gausu pavyzdžių, kaip kalba tampa tiltu tarp praeities ir dabarties. Pasak Janinos Zvonkuvienės, tokios knygos yra geriausios pagalbininkės pažinti savo kraštą. Tad Stasio Kasparavičiaus trilogija – tai ne tik literatūrinis, bet ir kultūrinis paminklas Žemaitijai. Ji įprasmina praeities kovas ir šiandienos pastangas, kad Žemaičių tauta liktų gyva.

Autorius: KŽ

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama