Audrius su šeima paliko fiordų šalį Norvegiją
Suvalkietis
Turinį įkėlė
(sugrįžimai)
Galite klausytis ir straipsnio garso įrašo
Saulė BERŽINYTĖ
Taip, tikrai paliko ir vargu ar besugrįš, nes jam brangi gimtinė, Kazlų Rūdos girioje įsikūręs tėvų ir senelių gimtasis kaimas Kardokai. Dabar jis atgimsta, nes čia kuriasi jaunos šeimos, yra gamtos mokykla.
Grįžtančiųjų iš tos puikios ir turtingos šalies į mūsų kraštą nėra tiek daug. Tautiečius tikriausiai pakeri Norvegijos fiordai, užutėkiai, gamtos ramybė, geri atlyginimai, maistas (gausybė žuvų) ar dar kas nors.
Audrius Sarapinavičius Norvegijoje gyveno ir dirbo daug metų. Bet sugrįžo į Lietuvą! Pastatė šeimos namus savo prosenelių, senelių ir tėvų gimtajame Kardokų kaime. Audriaus tėvukas Antanas Jasulaitis toje vietoje, grįžęs po karo, pasistatė naujus namus – didelę stubą, klojimą (kluoną), tvartą (šis pastatas jau sunyko). Tai buvo didelė ir graži sodyba. Po senelio Antano mirties joje ilgai, vos ne iki šimto metų gyveno močiutė – Bronislova Norkeliūnaitė-Jasulaitienė. Senelis buvo darbštus, mokėjo ne tik žemę dirbti, auginti rugius, statyti namus. Pagrindinis jo darbas buvo miške. Ir anūkas Audrius pamėgo tokius darbus – tai tapo jo profesija. Dabar Audrius, Agnė ir jų sūnus Aivaras gyvena toje pačioje žemėje, kurioje kažkada gyveno, mylėjo, svajojo, dirbo jų protėviai.
– Audriau, kodėl nusprendei prieš 18 metų keliauti į Norvegiją laimės ieškoti?
– Tiesiog išvažiavau užsidirbti pinigų. Lietuvoje buvo sunku rasti darbą, o ir praktikos trūko.
– Kokiame mieste ar gyvenvietėje gyvenai, kokius darbus dirbai?
– Visada dirbau dažytoju, bet miestai keitėsi: gyvenau Tonsberge, Turestrande, Sandefjorde.
– Palyginkime Lietuvą ir Norvegiją – kokie būtų pliusai ir minusai? Kurios šalies naudai?
– Gamtos grožis, didingumas – pliusai Norvegijai. Darbo užmokestis – taip pat pliusas Norvegijai, bet dabar atlyginimai geri ir Lietuvoje. Širdis visuomet buvo gimtinėje, todėl, užsidirbę didesnius pinigus, pasistatėme savo namus tėvukų Bronislovos ir Antano Jasulaičių žemėje. Močiutė labai džiaugėsi, kad grįšime gyventi į Lietuvą, ji padovanojo žemę ir mišką.
– Kaip tau sekasi gimtinėje? Ar niekada nesigailėjai grįžęs?
– Niekada neplanavau likti Norvegijoje, tik gaila, kad ilgokai užtrukau.
– Prisimenu, mokydamasis gimnazijoje fotografavai, rašei prozą. Ar nepamiršai savo pomėgių, ar lieka tam laiko?
– Aš kuriu kasdien, juk dažytojas kasdien kuria grožį.
– Norą kurti, imtis plunksnos galbūt paskatino mama Ramina, talentinga poetė? O gal čia genai kalti?
– Gal ir genai, gal grožio, kolorito pajautimas… Bet mamai sekasi geriau, aš kuriu kitokį grožį. Smagu, kai žmonės džiaugiasi naujai perdažytu būstu, namu, tvora ar net stogu. Turiu seną pomėgį auginti gyvūnėlius, taip pat auginu grybus šitakius. Prieš daugelį metų pasodinom remontantines avietes, tai uogų turime iki šalčių. Kviečiame atvykti pasiskinti.
– Ar esate laimingi gyvendami tyloje ir ramybėje, girios apsuptyje? Kokių svajonių turite?
–Taip, mūsų šeima labai laiminga, mėgaujamės ramybe, laisve. O svajonių labai daug, jos po truputį pildosi, tik kai kurių išsipildymo teks palaukti.
– Dėkoju už nuoširdumą. Būkite laimingi gyvendami gimtinėje, ramioje girios apsuptyje.
Autorius: "Suvalkiečio" inf.
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
