Barokas Paežerių dvare – Europos ženklas Lietuvos pakrašty

Paežerių dvare vykęs renginys „Baroko ženklai: pažink, suprask, kurk“ gerokai praplėtė besidominčiųjų kultūros paveldu žinias, suteikė galimybę lydimiems profesionalės daug atidžiau apžiūrėti puošniuosius rūmus.

Naujos idėjos ir dideli pinigai

Renginio pranešėja, menotyrininke pristatyta Jūratė Preikšienė kuklinosi: „Esu Marijampolės meno mokyklos dailėtyros mokytoja, ilgus metus dėstau.“

Nuoseklus lektorės pasakojimas pirmiausia priminė istoriją, XVII a., kai barokas pakeitė manierizmą. Būtent tuo metu susiformavo monarchinės valstybės, Europa išgyveno aukso amžių, o baroko menas plito dėl kelių priežasčių.

„Bažnyčioje įvyko reformacija, protestantai pasisakė už visiškai kuklius maldos namus. Vatikanas, Katalikų bažnyčia elgėsi priešingai – metė daugybę pinigų naujų bažnyčių statyboms, puošybai, nes „nieko negali būti per daug garbinant Dievą“, – vieną iš aplinkybių aptarė lektorė.

J. Preikšienė akcentavo, kad XVII a. plito gamtos mokslai, susiformavo heliocentrinė teorija. Šis milžiniškas atradimas labai prisidėjo prie baroko stiliaus formavimosi. Kitas stiprus stimulas pokyčiams mene – atsiradęs psichologijos mokslas, kai pradėta domėtis žmogaus jausmais.

Vis dėlto stipriausia priežastis buvo ta, kad į Europą plūdo turtai iš kolonijų. Atsirado daugybė pinigų Prancūzijoje, Nyderlanduose, Didžiojoje Britanijoje. Didikai juos metė į naujų rūmų ir rezidencijų statybą.

Šiomis aplinkybėmis atsiradęs barokas buvo labai įmantrus, pompastiškas, teatrališkas, tarsi perkrautas. Jame gausu simbolių, alegorijų, emblemų. „Barokas – dvasinis jausmo menas, kurį suprasti matematinė grožio samprata netinka, jį reikia išjausti“, – pabrėžė lektorė. Mene įsigali banguota, lenkta linija, vyrauja ovalo forma. Susiformuoja polinkis į teatrališkus efektus, dėl to atsiranda gausybė lipdinių, skulptūrų, lubų freskos.

„Atvažiuoji į Lietuvą – prasideda Europa!“

Baroko lopšys – Roma. Šiame mieste skleidėsi italų skulptoriaus, architekto Džovanio Lorenco Berninio, tapusio svarbiausiu Romos menininku, talentas. Barokinio dvaro etalonas – Versalio rūmai Prancūzijoje.

Akcentuota, kad, lyginant su Europa, į Lietuvą barokas atėjo beveik nevėluodamas. Jis siejamas su jėzuitų ordino veikla ir ekonominiu pakilimu, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) klestėjimu. Pirmoji LDK barokinė bažnyčia – Dievo Kūno bažnyčia – buvo pastatyta Nesvyžiuje.

„Dabartinės Lietuvos teritorijoje grynų barokinių dvarų, deja, neturime, tačiau didžiuodamiesi galime kalbėti apie įspūdingą europietišką Vilniaus baroką. Suomiai architektūros dėstytojai savo studentus veža į Lietuvą. Jie sako: „Važiuoji per Estiją, per Latviją – tas pats… Atvažiuoji į Lietuvą – prasideda Europa!“ Taip yra, nes mes turime baroko kultūrą, – šie J. Preikšienės žodžiai tikrai paglostė klausytojų širdis. – Didžiausi baroko perlai Lietuvoje – Švento Petro ir Povilo, Šventų Jonų bažnyčios, Pažaislio vienuolyno ansamblis.“

Praturtina klasicistinio stiliaus rūmų fasadus ir interjerą

Kai baroką pakeitė klasicizmas, žmonės atsisuko į antiką. Lenktos linijos tapo nebemadingos, pastatus pradėjo puošti kolonomis, sienose atsirado trikampės, stačiakampės formos. Paežerių dvaro rūmai – klasicistinis pastatas, 1795–1799 m. pastatytas architekto Martyno Knakfuso.

„Manau, kad šie rūmai pelnytai laikomi architekto gulbės giesme, nes yra gražiausias Knakfuso kūrinys“, – akcentavo J. Preikšienė.

Kadangi XVIII a. pabaiga buvo pereinamasis laikotarpis iš baroko į klasicizmą, elegantiškų ir prabangių Paežerių dvaro rūmų architektūroje jaučiamas perėjimas iš vieno stiliaus į kitą. Tikrasis klasicizmas naudojo kur kas mažiau puošybinių detalių negu esama šiame pastate.

Pakvietusi pasižvalgyti po rūmus lektorė vieną po kitos komentavo baroko stiliaus apraiškas.

Pirmiausia – rotondinėje salėje, kurioje kabantį tipišką barokinį sietyną puošia lenktos augalinių motyvų linijos. Šių esama ir lubų rozetėje. Baroko stilių liudija anuomet labai populiarūs akanto lapai, voliutos.

„Galime didžiuotis, kad tokį barokinį artefaktą turime! Tokių krosnių pačiuose garsiausiuose dvaruose nėra labai daug, – apie baltų koklių krosnį sakė lektorė ir detalizavo: – Išnyksta statūs kampai, nėra tiesių linijų.“

Vestibiulyje visų žvilgsniai krypo į laiptus. Kalbėdama apie juos menotyrininkė akcentavo: „Baroko stiliaus pastatuose labai daug simetrijos. Ši laiptinė tarsi banguoja. Ta bangelė irgi yra baroko bruožas.“

Biliardinės lubas puošiančioje autentiškoje buazerijoje klausytojai akimis ieškojo išdrožinėtų barokinių ornamentų – jų ten gausu.

Rūmų fasaduose taip pat esama baroko elementų: užapvalinti langai, kartušas su emblema viduryje, lyg banga išlenkti frontonėliai ir du balkonai, langeliai palėpėse, laiptuotas stogas.

„Matome, kad rūmai turi labai daug barokinių elementų. Ir jie tik praturtina, pagražina pastatą. Aš sakau, kad šitas dvaras yra viso regiono architektūros perlas. Gražesnių neturime!“ – reziumavo J. Preikšienė.

Iš menotyrininkės pasisėmę žinių renginio dalyviai buvo pakviesti burtis į komandas ir pasivaržyti edukacinėje veikloje „Barokas gyvai“. Užduotys, be abejo, buvo susijusios su paskaitos turiniu, o pelnyti prizai – su mūsų krašto istorija.

Šis projekto „Lietuvos muziejų kelias“ renginys kiekvieną praturtino žiniomis, sustiprino pasididžiavimo savo kraštu jausmą. Tokią galimybę visuomenei suteikė Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centras-muziejus, tapęs pagal temą „Europos ženklai Lietuvoje: barokas“ tebevykstančio šių metų „Lietuvos muziejų kelio“ viena iš stotelių.

Autorius: Renata Vitkauskienė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama