Ministerija neslepia: ruošiamasi blogiausiam scenarijui

Norėdami išsamiau pristatyti krašto apsaugos sistemos aktualijas, prioritetus ir planus Krašto apsaugos ministerijos (KAM) darbuotojai regioninės žiniasklaidos atstovus pakvietė į susitikimą, kuriame dalyvavo ministrė Dovilė Šakalienė, taip pat viceministrai, aukšto rango karininkai bei kiti pareigūnai.

Keitėsi šaukimo sistema

Susitikimas prasidėjo Vilniuje įsikūrusioje Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje. Jos viršininkas plk. Ričardas Dumbliauskas pasakojo, kad šiais metais į akademiją įstojo rekordinis skaičius jaunuolių – 143. Pernai jų buvo 98. Tradiciškai maždaug 15 proc. pirmakursių – merginos. Tiesa, reikia pabrėžti, kad ne visi norintys tapti karininkais tai gali padaryti. Kasmet apie 15 proc. jaunuolių į karo akademiją nepriimami dėl įvairių sveikatos problemų.

Net ir nenorintys tapti profesionaliais kariais pilnametystės sulaukę vaikinai nuo kitų metų privalės atlikti privalomąją tarnybą. Įvykdžius šaukimo sistemos pertvarką atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos bus pakviesti visi mokyklą baigę 18 metų sulaukę jaunuoliai, po sveikatos patikrinimo pripažinti tinkamais ginklu ginti Tėvynę.

Pirmąsias savaites nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai įprastai mokomi bazinių karinių žinių ir įgūdžių. Vėliau jie įgyja karines specialybes (šaulio, kulkosvaidininko, granatsvaidininko ir pan.). Likusį tarnybos laiką kariai mokosi veikti padalinio sudėtyje, tobulina įgūdžius veikiant mūšio lauke pagal jiems priskirtas karines specialybes bei pareigas.

Nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai gauna visą valstybės išlaikymą, jiems kiekvieną mėnesį mokama 322 eurų išmoka buitinėms išlaidoms padengti. Taip pat kiekvienam kariui kas mėnesį kaupiama speciali išmoka, kuri išmokama atlikus tarnybą.

Būtina ruoštis

Regioninės žiniasklaidos atstovai turėjo galimybę ne tik susipažinti su šaukimo sistemos pokyčiais, bet ir akis į akį pabendrauti su krašto apsaugos ministre D. Šakaliene bei viceministrais Tomu Godliausku, Loreta Maskalioviene ir iš mūsų rajono kilusiu Karoliu Aleksa.

Natūralu, kad pokalbiai sukosi apie karą Ukrainoje, Rusijos keliamą grėsmę ir galimus scenarijus, išaušus vadinamajai dienai X. Ministrė pripažino, kad dėl ateities nėra jokių garantijų. Anot jos, vienintelis būdas atgrasyti Rusiją – parodyti, kas jos lauktų, jei ši ryžtųsi pulti. Kad tam reikia ruoštis, sutiko ir kiti pašnekovai. Viceministras K. Aleksa net atskleidė, jog yra tam tikrų indikacijų, kad per artimiausius penkerius metus Rusija gali pabandyti užpulti kurią nors NATO aljanso teritoriją. Anot jo, rengiantis blogiausiam scenarijui būtina tikslingai panaudoti gynybai skiriamas lėšas.

D. Šakalienės teigimu, visi supranta, kad būtina kuo greičiau stiprinti žmogiškuosius kariuomenės pajėgumus, ginkluotę, tačiau vienas didžiausių sunkumų, su kuriuo susiduria tiek Lietuva, tiek kitos šalys, – biurokratija. Būtent dėl to neretai stringa tam tikri gyvybiškai svarbūs procesai. Be to, pasaulinė gynybos pramonė ne visada laiku patenkina šalių poreikius. Pavyzdžiui, siekdama įsigyti radarus Lietuva privalo kartu su kitomis šalimis stoti į eilę ir laukti, kol jie bus pagaminti.

Ministrė pasidžiaugė, kad nepaisant to, jog keičiasi Vyriausybės, požiūris į gynybos stiprinimą išlieka toks pat. Ir toliau Lietuva siekia bent 5–6 proc. BVP skirti būtent šiam tikslui.

Didžiausios investicijos atliekamos ne tik į ginkluotės ir kitos reikiamos įrangos įsigijimą, bet ir į kareivių sąlygų gerinimą. D. Šakalienės teigimu, kariai – nepakeičiama mūsų gynybos linija, todėl norima, jog jie žinotų, kad bet kokiu atveju bus pasirūpinta tiek jais, tiek jų artimaisiais. Ministrės nuomone, visi Lietuvos piliečiai turėtų mylėti ir gerbti savo karius.

Dėmesys saviems

Vienu iš pagrindinių tikslų D. Šakalienė įvardijo nacionalinės gynybos pramonės stiprinimą. Ji pasidžiaugė, kad jau dabar Lietuva yra tarp lyderiaujančių šalių lazerių ir termovizorių gamyboje, tačiau ir dronų sektoriuje matoma teigiamų pokyčių. Jai antrino ir viceministrė L. Maskaliovienė, teigusi, kad dronų ir antidronų sritis – bene greičiausiai auganti bei tobulėjanti gynybos pramonės šaka.

Kadangi orlaivių technologijos nuolat kinta, Lietuva negali jų pernelyg daug įsigyti. Viceministrės teigimu, tie dronai, kurie dabar turi pranašumą, po pusmečio greičiausiai jau bus visiškai nenaudingi. Būtent dėl to būtina vietoje sukurti atitinkamą sistemą, kuri nuolat tobulėtų ir patenkintų visus einamuosius poreikius.

L. Maskoliovienė neabejojo, kad mūsų šalyje sparčiai auganti orlaivių pramonė greitu metu gali tapti viena iš pasaulinės rinkos lyderių.

Ji teigė, jog visomis išgalėmis stengiamasi į Lietuvą pritraukti gynybos pramonės atstovų investicijų, tačiau tenka konkuruoti su latviais, lenkais bei estais. Nepaisant to, potencialūs investuotojai rimtai domisi galimybe įsikurti mūsų šalyje.

L. Maskoliovienė atskleidė, kad perkant kokią nors įrangą iš užsienio gamintojų tariamasi, kad bent trečdalis jiems reikalingų komponentų būtų gaminama būtent mūsų šalyje. Neretai prekybos partneriai tuo džiaugiasi, nes taip sutrumpėja tiekimo grandinė, o ir kiti procesai vyksta gerokai sparčiau.

Viceministrės nuomone, Lietuvoje greičiausiai niekada nebus gaminami tankai ar šarvuočiai, tačiau tam tikri jų komponentai – gali. Didžiausią potencialą ji mato elektronikos ir valdymo sistemų gamyboje.

Didinamas dėmesys

Iš Vilkaviškio kilęs KAM viceministras K. Aleksa pabrėžė, kad planuojant gynybą negalima susikoncentruoti vien į orlaivius ar jų apsaugos sistemas. Anot jo, nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad šiuo metu karas Ukrainoje daugiausia vyksta ore, tačiau iš tikrųjų kovojama tiek ant žemės, tiek vandenyje. Būtent todėl būtina turėti įvairių apsisaugojimo priemonių. Tam ruošiasi ne tik Lietuva, bet ir kiti sąjungininkai.

Viceministras atkreipė dėmesį, kad visuomenėje neretai pasigirsta nuogąstavimų, jog išaušus dienai X sąjungininkai mūsų negintų. Jis suskubo nuraminti, kad taip tikrai nenutiktų ir siūlė labiau pasitikėti Lietuvos partneriais.

Kitas viceministras T. Godliauskas akcentavo, kad karo atveju kiekvienas šalies pilietis turėtų būti ir pats pasirengęs gintis arba bent jau žinoti, kaip tokiu metu elgtis. Jis pripažino, kad visoje šalyje įrengtos priedangos ne visada gali būti naudingos. Viceministras pateikė Izraelio pavyzdį, kuriame sirenos kartais suveikdavo likus vos 15-ai sekundžių iki raketų sprogimo. Tokiu atveju, T. Godliausko teigimu, būtina greitai susiorientuoti ir blogiausiu atveju tiesiog gulti ant žemės bei laukti, kol sirenos nutils.

Jis teigė, kad artimiausiu metu visos šalies savivaldybėse bus didinamas dėmesys gyventojų pilietiškumo ugdymui, informacijos sklaidai ir panašiems dalykams.

Autorius: Andrius Grygelaitis

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama