Perdalino miesto sklypus
Klaipėda atvirai
Turinį įkėlė
1952-ųjų pabaigoje ir 1953-ųjų pradžioje Klaipėdos valdžia aktyviai dalino sklypus įvairioms įmonėms, kad jos vykdytų gyvenamųjų namų statybas. Kai kurie sklypai buvo perleidžiami iš vienų rankų į kitas, nes ankstesni valdytojai niekaip nesugebėdavo pradėti tokių statybų.
Apie tai liudija dabar Klaipėdos regioniniame valstybės archyve saugomi dokumentai, pagal kuriuos „Atvira Klaipėda“ ir rengia savaitgalinius pasakojimus apie pokarinį uostamiesčio gyvenimą.
1952-ųjų gruodžio viduryje Vykdomasis komitetas nusprendė paskirti 6000 kv. ploto žemės sklypą Sportininkų g. 8 Laivų remonto įmonei, kad ji čia galėtų statyti trijų aukštų gyvenamuosius namus su parduotuvėmis. Statybas gamyklos direktoriui buvo nurodyta pradėti ne vėliau kaip antrą 1953-iųjų ketvirtį.
Gali būti, kad šiai laikais Sportininkų gatvės namų numeracija jau yra pasikeitusi, nes dabar 8-asis namas su komercinėmis patalpomis yra keturaukštis. Triaukščiai yra tik 12-asis ir 14-asis namai, tačiau jie parduotuvių patalpų pirmuosiuose aukštuose neturi. Nekilnojamojo turto registre nurodoma, kad 8-asis namas buvo baigtas statyti 1960-aisiais, o 12-asis ir 14-asis – metais anksčiau.
Po mėnesio Vykdomasis komitetas, atsižvelgdamas į tai, kad Laivų remonto įmonei namus statys miesto centre, nutarė atšaukti prieš trejus metus priimtą savo sprendimą, kuriuo šiai įmonei buvo paskyręs 0,6 ha ploto sklypą Minijos gatvėje, kad ten ji galėtų statyti dešimt skydinių surenkamųjų 254-d tipo gyvenamųjų namų. Sklypą Vykdomasis komitetas nusprendė perleisti Klaipėdos valstybiniam žuvies trestui. Paskirtis buvo nurodyta tokia pati – minėtojo tipo skydinių surenkamųjų namų statybai. Ją trestas buvo įpareigotas pradėti ne vėliau kaip antrą 1953-iųjų ketvirtį.
Sausio pabaigoje Vykdomasis komitetas pasirūpino ir Klaipėdos tabako fabriku, kad jis turėtų kur statyti 16 butų namą su parduotuve. Tam reikalui buvo paskirtas 2400 kv. m ploto sklypas Kūlių Vartų g. 12-14, kuriame fabrikui statybas buvo nurodyta pradėti ne vėliau kaip trečią tų metų ketvirtį. Kuris sklypas šiuo atveju turėtas omenyje jau sunku pasakyti, nes dabar 14-ąjį numerį turi dar 1858 m. pastatytas namas, kuriame vėliau veikė apskrities ligoninė, o po sovietmečio griovimų šioje gatvėje bėra likę pastatai, turintys neporinius numerius – 3, 3A, 5, 5A ir 7.
Tą pačią dieną Vykdomasis komitetas nusprendė perleisti Jūrų prekybos uostui 1800 kv. m ploto sklypą M. Melinkaitės (dabar – Kanto) g. 43, kuriame statybų nusprendė nebevykti Laivų remonto gamykla, gavusi šią žemę dar 1950-ųjų rugpjūtį. Gyvenamojo namo statybas šioje vietoje uostininkams buvo nurodyta pradėti ne vėliau kaip trečią 1953-iųjų ketvirtį. Kuris sklypas turėtas omenyje dabar irgi sunku pasakyti, nes sovietmečiu tarybinės partizanės vardu buvo vadinta ne tik dabartinė Kanto, bet ir S. Šimkaus gatvė. Šiuo metu Kanto gatvėje didžiausias neporinis namo numeris yra 21.
Celiuliozės ir popieriaus kombinatas tądien gavo ne sklypą, o sugriautus namus su parduotuvių patalpomis Pergalės (dabar – Tiltų) g. 41, kurių per nustatytą terminą taip ir nesuremontavo fabrikas „Aušra“ (namai jam buvo perleisti prieš metus). Vyriausiajam miesto architektui Kostui Černiauskui buvo duotas įpareigojimas nustatyti sklypo ribas bei nurodyti, kurie fligeliai ir kiemo statiniai atliekant remonto darbus turi būti nugriauti. Darbus kombinato direktoriui draugui Servilinui buvo nurodyta pradėti antrą tų metų ketvirtį. Ir šiuo atveju yra sunku identifikuoti, kurią senamiesčio vieta turėta omenyje, nes dabar didžiausias Tiltų gatvės namo numeris yra tik 29.
Vasario viduryje Vykdomasis komitetas Laivų remonto įmonei suteikė valdų ir Gorkio (dabar – Liepų) gatvėje – perleido sklypus Nr. 18, 21 ir 25, kuriuose per trejus metus gyvenamųjų namų statybos taip ir nepradėjo fabrikas „Artojas“. Įmonės direktoriui draugui Potylcinui statybas buvo nurodyta pradėti antrą tų pačių metų ketvirtį.
Šiuo metu Liepų g. 18 namo nėra. Jam, kaip stovinčiam ant sankryžos, yra priskirtas adresas J. Karoso g. 3. Nekilnojamojo turto registre nurodoma, kad jis baigtas statyti 1958 metais. Liepų g. 21-asis namas šio registro duomenimis buvo užbaigtas metais vėliau, o 25-asis – 1957 metais.
Tą pačią dieną „Artojas“ neteko ir dar vieno sklypo, kuriame per penkerius metus dėl finansavimo stokos taip ir nesugebėjo pradėti gyvenamųjų namų statybų. Jis buvo tarp M. Gorkio, Žaliosios (dabar – J. Karoso), Vytauto ir Donelaičių gatvių. Apie 2200 kv. m ploto sklypas irgi buvo perleistas Laivų remonto įmonei, kad pastaroji palei minėtąsias gatves čia statytų triaukščius ir keturaukščius mūrinius pastatus. Tokias statybas įmonės direktoriui draugui Potilycinui buvo nurodyta pradėti dar tą patį ketvirtį.
Baigiantis vasariui dar vieną sklypą gyvenamojo namo statybai miesto centre gavo Jūrų prekybos uostas. 1190 kv. m ploto sklype Didžioji Smilties (dabar – Šaulių) g. 20 uostininkams buvo leista statyti triaukštį 12 butų namą. Jo statybas nurodyta pradėti antrą tų metų ketvirtį.
Autorius: Martynas Vainorius
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
