2025-ieji – lietuvių liaudies dainų metai ir tradicijos, kurias muziejus perduoda jaunimui

2025-ieji paskelbti Lietuvių liaudies dainų metais. Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ padalinys Norkaičių etnokultūros centras nuolat puoselėja gyvąją liaudies dainų tradiciją. Čia veikiantis folkloro ansamblis „Saulėkalnis“ ir tradicinių kanklių ansamblis „Kansnelis“ (abu vadovaujami Jolantos Kažukauskienės) rengia koncertus ir dalyvauja respublikiniuose konkursuose, o etnokultūros centro organizuojamas kasmetinis vaikų ir jaunimo folkloro festivalis „Pyvelie žaliuo“ skatina jaunąją kartą pažinti, dainuoti ir mylėti liaudies dainas, užtikrindamas, kad ši tradicija gyvuotų ateityje.

Senųjų dainų prigimtis ir jų ryšys su gamta

Žmogų, kaip ir paukštį, pažinsi iš giesmės. Pastarasis žodis daugiareikšmis. Dzūkuojančioje Lietuvos dalyje giesmėmis vadinamos liaudies dainos, intuityviai jaučiant prigimtinę dainos, kaip ir kalbos, kilmę ir jos ryšį su sakralinėmis apeigomis.

  Liaudies dainos yra viena iš tautos kultūros saviraiškos formų, todėl jose ryškiai atsispindi tautos dvasios savybės. Pasak lietuvių filosofo A.Maceinos, liaudies daina yra tautos dvasios išraiška.

Giesmėmis vadinamos senosios apeiginės liaudies dainos yra ne tik žodinės, bet ir muzikinės kūrybos rezultatas. Jos talpina savyje poezijos, muzikos, dažnai ir choreografijos (šokio, judesio) menų raiškos formas. Dėl to jų poveikis toks stiprus.

Mūsų senoliai žodyje „giesmė“ įžvelgė pirminę prasmę – „geisti“, t. y. „norėti“, „trokšti“, „melsti“. Išgiedotas maldavimas, noras, ypač agrarinių ir kalendorinių švenčių metu, buvo sakralus veiksmas, turėjęs aiškiai sustiprinti kolektyvą ir kiekvieną jo narį asmeniškai. Todėl liaudies dainų dainavimas buvo natūrali žmogaus kultūrinio gyvenimo forma, turinti didelę įtaką jo psichologiniam stabilumui. Šiuo požiūriu lietuvių liaudies dainose kaip niekur kitur pasireiškia senosios prigimtinės ir krikščioniškosios pasaulėjautos panašumas. Dėl to Lietuvoje gausu liaudiškos kilmės bažnytinių bei laidotuvių giesmių, kurias, kaip ir dainas, maitina tas pats žmogaus kūrybinės dvasios šaltinis.

Tauragės krašto daina „Žiūriu veiziu pro langelį“.

Atlieka Tauragės kultūros centro folkloro ansamblis „Jūrupė“ (vad. V. Girdžiuvienė), Tauragės KC Pagramančio folkloro ansamblis „Lylava“ (vad. Ernesta Giačienė) Skaudvilės kultūros centro folkloro ansamblis „Inkstiliuks“ (vad. R. Bartkuvienė). Tauragės krašto muziejaus „Santaka„ Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centro folkloro ansamblis „Saulėkalnis“ (vad. J. Kažukauskienė). Daina įrašyta Tauragės kultūros centre (garso inžinierius J. Matevičius). Daina buvo sudainuota 2025 m. birželio 6 d. Tauragės vasaros estradoje renginyje „Pasaulių žydruma“ (Renginio organizatorius Tauragės kultūros centras, režisierė A. Jusčiuvienė)

Autorius: Viliutė Ružinskaitė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama