Jaunimo oazė atsinaujino!

Jaunimo oazė atsinaujino!. Rugsėjis Jurbarko Atviram jaunimo centrui (AJC) atnešė naują pradžią – po vasarą atlikto remonto lankytojus pasitiko atnaujintos patalpos. Kasdien būrį paauglių sutraukiantis centras atgijo –  turi naujų baldų, virtuvės įrangą, projektorių ir kitų reikalingų daiktų. Pokyčiai – ne vien patogumo klausimas, bet ir siekis pritraukti į centrą daugiau įvairaus amžiaus bei skirtingų interesų jaunuolių. Ryškios permainos Dar pavasarį savivaldybė AJC remontui skyrė 25 tūkst. eurų. Kauno g. 36 name esančioms patalpoms remonto ir pokyčių reikėjo seniai. AJC buvo atidarytas 2014-ųjų balandį ir ilgiau nei dešimtmetį rimto atnaujinimo nematė. Patalpos akivaizdžiai buvo nudėvėtos, įranga pasenusi. „Didžiausias AJC darbų intensyvumas būna per mokslo metus, tuomet ir paauglių poreikis turėti tokią erdvę yra didžiausias. Vasaromis jie kas atostogauja, kas pas senelius būna, kas prie karjero laiką leidžia. Todėl, kai tik baigėsi mokslo metai – griebėmės remonto. Suremontavome patalpas, nupirkome baldų, buitinės technikos“, – sakė Jurbarko švietimo centro, kuriam ir priklauso AJC, direktorė Jurgita Voroninienė. Pasak jos, lėšų buvo tiek, kad remontas šiek tiek grubokas. Sienos buvo perdažytos, tačiau idealių „euroremontų“ niekas nesitikėjo. Juolab kad ir planas buvo ne toks. Anksčiau AJC sienos buvo paįvairintos įvairiais piešiniais, o viena skirta būtent centrą lankančių vaikų piešiniams. „Dabar bus panašiai. Kviesimės talentingą jaunimą, kad išpieštų sienas, viena taip pat turbūt liks būtent patiems paišyti. Dabartinė situacija, kai sienos yra naujai išdažytos, kiek trikdo. Jaunimas įpratęs, kad viskas būtų neformaliau, nerimauja, kad netyčia naujo remonto nesugadintų“, – sakė J. Voroninienė. Kad centro lankytojai atnaujintas patalpas dar jaukinasi, sako ir abi AJC darbuotojos – Simona Kulikauskaitė ir Greta Begonienė. Pasak jų, įprastai centrą kasdien aplanko nuo 15 iki 20 įvairaus amžiaus vaikų ir paauglių. Tačiau per renginius, kitokias veiklas skaičius padidėja kelis kartus. O išskirtiniais atvejais lankytojų gali sugužėti ir iki šimto. „Dauguma yra nuolatiniai lankytojai, todėl centras tampa jų antraisiais namais – jie praleidžia čia laiką po mokyklos, laukia draugų, žaidžia, piešia ar gamina maistą. Čia susiduria įvairūs vaikai iš Kauno g. rajono bei iš kitų miesto dalių. Vieni nuolat lankosi, kiti užsuka retkarčiais. Centras veikia taip, kad vaikai patys galėtų organizuoti savo laiką, mokytis bendradarbiauti, pažinti save, emocijas“, – sakė G. Begonienė. AJC veikla skirta jaunimui nuo 14 iki 29 metų. Šiuo metu vyriausias lankytojas yra 22-ejų. Paprastai paauglių kasdienybė atrodo taip – atėję į centrą jie pasikrauna telefonus ir laukia vieni kitų. Kai draugų kompanijos susirenka, sprendžia, ką veikti: ar žaisti biliardą, stalo tenisą, ar tiesiog kalbėtis apie savaitgalio įspūdžius. „Pirmąją dienos dalį jie dažnai praleidžia pasikalbėdami, o vėliau – žaisdami arba dalyvaudami suplanuotose veiklose. Penktadieniais aptaria savaitės planus: jei oras geras – važinėja dviračiais ar lanko skateparką, jei blogas – lieka viduje. Bet kokiu atveju veiklos yra planuojamos pagal norus ir poreikius tuo metu“, – sakė S. Kulikauskaitė. Ši erdvė suteikia saugumą ir komfortą. Čia galima būti savimi,  o prireikus specialistai padeda spręsti konfliktus ar emocines krizės situacijas, moko pasitikėti savimi ir kitais. Vaikai taip pat mokosi empatijos: jie stebi vienas kitą, padeda draugams ir bendrauja per kūrybą, žaidimus bei bendras veiklas. Tai stiprina tarpusavio ryšius ir socialinius įgūdžius, kurie svarbūs tiek centre, tiek už jo ribų. „Daugumą mes labai gerai pažįstame, matome, kurios dienos jiems geros ar blogos, žinome, kas juos kankina. Geriausias įvertinimas, kai jie atsiveria, pasipasakoja. Tačiau tą pasitikėjimą būtina užsitarnauti, jis lengvai neįgyjamas. Todėl dirbame ir po darbo valandų, bendraujame socialiniuose tinkluose, stengiamės visada reaguoti, kad ir kokios pagalbos reikėtų. Todėl kartais žinome gerokai daugiau, nei žino tėvai, o patiems vaikams AJC yra kaip antri namai“, – kalbėjo G. Begonienė. Naujovė – projektų kambarys S. Kulikauskaitė tikina, kad AJC pritraukia įvairaus jaunimo – tiek patiriančio socialinę atskirtį ir gyvenančio vargingiau, tiek skurdo nė iš tolo nepažįstančių paauglių. Surasti juos visus vienijantį vardiklį nėra lengva, tačiau iš esmės tai yra jaunimui patinkančios bendros veiklos. „Niekada nebūna, kad jie visi kartu kažką veiktų. Ir tai normalu. Tačiau, kai veikia – nesvarbu, ar kuris turi naujausią telefoną, ar avi firminius batus. Veiklos tikrai suvienija“, – sako Simona. Kad veiklų būtų daugiau, atnaujintame AJC įkurtas projektinių veiklų kambarys. Patalpa aprūpinta stalu, projektoriumi ir yra gan atskira. Todėl tikimasi, kad ten rinksis kiek vyresni, kurie turi idėjų, nori jas įgyvendinti ir jiems tam reikia atskiro kampo. „Visi labai jautriai reaguoja į tarpusavio komunikaciją. Jie dalijasi informacija, diskutuoja apie planus, sprendžia problemas ir palaiko vienas kitą net mažose krizėse. Mes čia tik stebim, patariam, teikiam emocinę paramą ir padedam nurimti, jei reikia. Todėl atskiri kampai, kur jie gali nuošaliau nuo kitų akių kurti savo planus – labai svarbūs“, – sakė G. Begonienė. Patinka visiems Paklaustos, kokia vis tik veikla yra populiariausia, Simona ir Greta juokiasi – maisto gamyba. Todėl atnaujinta virtuvėlė centro lankytojams – labai svarbi. „Kai tik nusprendžiam, kad kažką gaminsim – visi suguža – kas pjausto, kas maišo, kas dar kažką daro. Tai neabejotinai yra populiariausia veikla. Tiesa, ir čia teko šio bei to pasimokyti. Tarkim, kad indai patys neišsiplauna, kad patys į vietas nepasideda“, – šypsojosi S. Kulikauskaitė. Pasak jos, nėra lengva, tačiau galiausiai išmokstama atsakomybės už grupės veiklą, dalintis patirtimi ir spręsti problemas kartu. Jie supranta, kad kiekvienas turi savo vietą, o bendros taisyklės padeda palaikyti tvarką ir saugumą. „Žinoma, būna ir atkritimų. Atrodo – dirbi, dirbi, elgesys ir požiūris keičiasi, gerėja. O tada kažkas nutinka – ir viskas – pradedam nuo pradžių“, – pasakojo G. Begonienė. Būtent todėl itin svarbu, kad centro aplinka ir darbuotojos suteiktų saugumą, komfortą ir galimybę ugdyti socialinius įgūdžius, atsakomybę bei savarankiškumą. „Vienaip ar kitaip – tai jų antri, o kai kam beveik ir pirmi namai. Todėl turime stengtis iš paskutiniųjų, kad jie ir jaustųsi kaip namuose“, – įsitikinusios Atvirame jaunimo centre kiekvieno laukiančios jo darbuotojos Greta ir Simona. Lukas PILECKAS Po vasaros atostogų – emocijų lydimas susitikimas.                                                                                 L. Pilecko nuotr. Jaunimą vienija bendros ir įdomios veiklos.

Autorius: Jurbarko šviesa

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama