Ten, kur veriasi tyli erdvė kūrybai

Vieno kūrinio galerijoje, Plungėje, visą liepos mėnesį eksponuojamas dalininkės Kristinos Danilevičienės darbas „Pavasario upeliai“.

Praėjusį sekmadienį visi norintieji kviesti gyvai susitikti su menininke ir sužinoti, kaip gimsta jos tamsūs, meditaciniai peizažai, įkvėpti Kuršių nerijos, senųjų ornamentų ir egzistencinių apmąstymų, atspindintys ramybę, gamtos ciklus ir laiko tėkmę.

Parodos pristatymo proga pokalbiui apie gyvenimą ir kūrybą prie kavos puodelių susėdo Vieno kūrinio galerijos įkūrėjas Tomas Danilevičius ir daug metų Juodkrantėje gyvenę, o dabar nuošalioje sodyboje Ignalinos rajone gyvenimą kuriantys Kristina ir jos vyras skulptorius Albertas Danilevičiai.

Pokalbis nejučia nuo kūrybinių temų nukrypsta prie gyvenimiškų. Nelieka neaptarti ir kaip reta kaprizingi šios vasaros orai. K. Danilevičienė nustebina visus užsimindama, kad šią visų keikiamą vasarą jaučiasi kaip niekad gerai, mat pati esanti šaltojo metų laiko vaikas.

„Man norisi vykti į šiaurę, į žiemą. Kai pradeda snigti, tokį pakylimą jaučiu… Seniau laukdavau nesulaukdavau rudens, kai vasara baigiasi, kai nutyla visi dūzgesiai. Ir ateina ta didžiulė tyli erdvė kūrybai“, – pasakoja menininkė. – O kai turim tokią trumpą dieną, labai žavi sodininkystė. Pasodinau medlievą, šilkmedį… Nes žinau, kad dar negaliu susikaupti prie tapybos. Ateis laikas, tada.“

Pasiklausykite viso pokalbio.

Autorius: Jurgita NAGLIENĖ / Portalo „Labas, Plunge“ žurnalistė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama