Šiūpariškių saulėgrąžos pakerėjo ir kretingiškius

Kartais suplanuotose kelionėse smagiausia būna tai, kas nesuplanuota. Praėjusio apniukusio penktadienio popietę išvyka pas gimines baigėsi maloniu susitikimu Šiūpariuose su dviem nepažįstamosiomis, kurios, stabtelėjusios pakelėje, dairėsi saulėgrąžų lauko šeimininkų. Kol trise gėrėjomės sodyboje išsaugotomis senomis obelimis, kryžiumi kieme, žiogrine tvorele ir saulėgrąžų laukais, grįžo ir šeimininkas Arvydas Šneideris.
Sumanymui – beveik 150 žiedų
Nepastebėti iš tolo geltonuojančių ir tarsi besišypsančių saulėgrąžų lauko, važiuojant pro Šiūparius, neįmanoma. Nuo jų šviesu, net kai saulė nė nebando rodytis pro pritvinkusius lietaus debesis. „Važiavome saulėgrąžų į Pėžaičius, kur buvome susitarusios, ir pamatėme šį lauką“, – nustebino sodybos šeimininko lūkuriuojančios dvi moterys, prasitarusios, kad Rugsėjo 1-ajai joms reikia daugiau nei 100 saulėgrąžų. Kad nieko sodyboje nėra, gana piktokai lodamas jas įspėjo šunelis. Dvi kretingiškės – fotografė Jolanta Domarkienė ir jos draugė Inga Krakauskienė – papasakojo, kad Kretingoje Rugsėjo 1-osios proga nori paruošti fotostudiją su daug saulėgrąžų. „Naujam gyvenimui prikėlėme perdažiusios seną lentyną su A raide. Esame už seną daiktą, už natūralumą. Šiurpas eina per kūną, kai pamatėme šioje sodyboje senas obelis – šeimininkai vertina tai, ko daug kas šiais laikais nebevertina. O saulėgrąžų laukai…“ – susižavėjimo neslėpė kretingiškės.

Užsėjo 20 arų
„Puokšteles rišame abu su žmona Jūrate ir varžomės, kurio greičiau neliks“, – juokavo namo sugrįžęs sodybos šeimininkas A. Šneideris. Per tą laiką, kol jo nebuvo, visos puokštelės, pamerktos pakelėje, buvo išpirktos, o šiūpariškis jau buvo paruošęs naujų.
20 arų saulėgrąžas auginantis A. Šneideris kitąmet žada jas sėti abipus kelio, kad tik gerų emocijų žmonės daugiau patirtų, labiau šypsotųsi. „Būna, kad sustoja nusifotografuoti, yra vestuvių fotosesija vykusi tarp mūsų saulėgrąžų, kiti stabteli pasigrožėti, iš džiaugsmo moterys net verkė. Dar kiti sustoja nusipirkti puokščių“, – šypsodamasis sakė šiūpariškis. Kai prieš ketverius metus kilo mintis pasisėti saulėgrąžų, A. Šneideris sakė, jog neturėjo informacijos, kad šių augalų pasėlius galima deklaruoti kaip ir kitus. Tad pirmais metais ir nedeklaravo. Sėjamąja buvo pasėjęs 3 kilogramus saulėgrąžų sėklos, kurios gavo iš Vokietijoje gyvenančios sesers.
Šią vasarą orų nelepinamos saulėgrąžos šypsojosi dviejuose laukeliuose prie gimtosios A. Šneiderio sodybos. „Vasara nebuvo pati maloniausia saulėgrąžoms – lietus žiedus daužė, o vėjas laužė. Pirmieji žiedai būna didesni, jie svyra, kotai galvų nenulaiko. Tręšiame labai saikingai, kad žiedai nebūtų labai dideli“, – patirtimi dalijosi šiūpariškis.
Deja, šių saulėgrąžų grožis jau baigėsi. Augalų sėklų dar palesios paukšteliai, o netrukus saulėgrąžų laukai bus nupjauti ir paruošti kitiems metams.
Laima ŠVEISTRYTĖ
Autorės ir J. DOMARKIENĖS nuotr.

Autorius: Daiva Kazragienė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama