Jauni ir laimingi

Jauni ir laimingi. Jaunystė yra stipriai pervertintas žmogaus gyvenimo amžiaus tarpsnis. Ypač kai jį vertina kalendorinės jaunystės nebeturintis asmuo, seniai gyvenantis kitame etape, turinčiame savų malonumų.Štai toks su šypsena parašytas teksto pradžios pasažas išties sukuria paradoksą: tai, kiek yra kalbama apie jaunystę, kiek jai suteikiama propagandinės reikšmės, realybėje neretai tėra visiškai natūralūs ir gyvenimiški dalykai. Jie juk susiję su šio amžiaus tarpsnio psichologija, stingant įvairios patirties jam būdingas naivumas, atvirumas, pirmų gyvenimo kartų išbandymo svaigulys. Gal todėl nėra labai keista, kai pernai sužinojome, jog Lietuvos jaunimas iki 30 metų yra laikomas laimingiausiu pasaulyje. Iš esmės juk taip ir turėtų būti: sunku prisiminti kitą tokį mūsų valstybės gyvenimo laiką, kai tokio amžiaus jaunuoliams būtų buvusi suteikta vis gerėjanti ir minkštėjanti bei maloni istorinė atkarpa.Nei mūsų tėvai, nei seneliai, nei proseneliai neturėjo tokio daugiau nei trisdešimties metų gabalo, kurio metu negrėsė nei marai, nei karai. Laiko, kai nuosekliai ir užtikrintai gerėjo gyvenimas, kurio sotumą garantavo bemaž ant kiekvieno kampo išdygusios įvairaus kalibro parduotuvės. Tiesą sakant, tokia padėtis yra visų prieš tai gyvenusių ir dabar dar gyvenančių kartų darbo pasekmė. Kitaip tariant – nuopelnai yra kitų, bet jie neretai ir kaupiami tam, kad ir kiti, jaunesni, gyventų geriau.Nors vis dar pasitaiko, bet jau stipriai mažėja bambančių, kad tokia laimė mūsų jaunimui – nepelnyta. Blėnys. Malonaus ir garantuoto gyvenimo aplinka nėra tik pasakose surašyta prabanga. Tačiau net ir tokios laimės būsenoje dera pagalvoti apie galimą laimės kodo lūžį, bent jau keletą priežasčių. Jos tarpusavyje susijusios ir neretai viena kitą maitina. Neramina besiskleidžiantis naivumas. Ne, ne tas, kuris žiba idealizmu, nežinojimą atradimais keičiančiu beatodairiškumu, savotiška švara. Kalbu apie naivumą, kurį gimdo sotaus buvimo pasyvumas. Užtikrintumas, kad visa tai, kaip dabar yra – amžina, net ir be mažiausios pastangos. Kartais net be jokios noro intencijos.Kitas dalykas, verčiantis atidžiau stebėti kartų pokyčius, – individualybės atsisakymas dėl buvimo jungtiniu individu tampančioje minioje. Kritinio galvojimo pakeitimas kieno nors suformatuotais ir skaitmeninėje erdvėje pateiktais atsakymais. Savo susirenkamo žinojimo pakeitimas kitų pasiūlytais žinių telkiniais. Tokie dalykai – šio laiko bruožai, jie nėra būdingi tik amžiumi jauniems žmonėms: visi, kas aktyviai dalyvauja dabarties produktų vartojime, yra arba bus paveikti. Tiesiog vyresniems visuomenės nariams šis poveikis tėra tik dar viena, jau nežinia kelinta jo arba jos gyvenimo įtaka. O štai jaunam asmeniui tai gali būti pirma, neretai – dominuojanti ir ilgalaikių pasekmių turinti įtaka.Bet kol kas mes – jauna Lietuva, o joje – jauni ir laimingi žmonės. Linas KONTRIMAS,VU KF Politikos komunikacijos tyrimų centro vadovas

Autorius: Santarvės laikraštis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama