Trenksmu nuaidėjęs dviejų dešimtmečių jubiliejus…
Anykštos redakcija
Turinį įkėlė
Šeštadienį, rugpjūčio 23 dieną, Butėnų kaimo, esančio prie Šventosios upės netoli Svėdasų, bendruomenė minėjo savo veiklos dviejų dešimtmečių sukaktį.
Į šventę susirinkę meldėsi bažnyčioje, pagerbė buvusius pirmininkus ir nusipelniusius narius, vyko sportinės varžybos, parodos, koncertas, iškilminga vakarienė su sočiu butėnietišku plovu ir trankūs bei spalvingi šokiai.
Tą šviesią, giedrią, debesų kamuoliais nubarstytu dangumi dieną, valandą prieš vidurdienį, Svėdasų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje pamaldoms už Butėnų kaimo mirusius ir gyvuosius – sodžiuje ir visame pasaulyje, – vadovavo klebonas Raimundas Simonavičius. Popietę šventė persikėlė į didįjį kaimą, į kiemelį jaukių, po kelių remontų tiesiog švytinčių bendruomenės namų, jau su modernia virtuve, vandentiekiu, didele ir šviesia renginių sale. Didžiuose darbuose daug prisidėjo bendruomenės nariai, taip pat pasinaudota ir projektinėmis lėšomis.
Šventėje dalyvavo apie pusantro šimto įvairaus amžiaus žmonių. Išmaniai papuoštos švytėjo senutėlių ūkinių pastatų sienos, dailiomis smulkmenėlėmis švytėjo ir aplinkui augančių medžių kamienai bei šakos. Veikė Sigito Andrulevičiaus tapybos darbų, kuriuose ir Butėnų kaimo vaizdai, paroda.
Taip pat senųjų audinių, skrybėlių, iš džiovintų gėlių bei žolynų sukurtų Domicelės Augutienės kompozicijų tautine tema ekspozicija, kurioje puikavosi ir paskutinės Butėnų pradinės mokyklos mokytojos Irenos Guobienės iš tujų šakelių išpintas užrašas, skelbiantis, kad Butėnų bendruomenei – 20 metų.
Per tą dviejų dešimtmečių laikotarpį butėniečiai išsiugdė prasmingas bei spalvingas tradicijas – Užgavėnes, Jonines, Butėnų dieną, Kalėdų vakarėlius ir kitas šventes, aplinkos tvarkymo talkas. Pavyko atnaujinti kelis senus paminklus – Butėnų katalikių moterų kryžių iš 1940 metų, Šv. Jono Krikštytojo koplytstulpį paplentėje prie Narunčio upelio, ant medžių radosi kelios nedidelės koplytėlės, skirtos įvairioms sukaktims įprasminti. Didžiausias plotu Anykščių rajono kaimas pasižymi išsamia ir didele savo istorijos knyga „Butėnai. Gimtojo kaimo istorija“. Pietiniame pakraštyje įsikūrusi kaimo turizmo sodyba „Barono vila“. Dar 1671 metais pirmą kartą istoriniuose dokumentuose paminėtame kaime daug įvairių paminklų, senosios architektūros likučių, gamtos įdomybių – pažinimui reikėtų kelių valandų ar net viso pusdienio trukmės ekskursijos.
Renginį vedė dvi švytinčios elegancija ir optimizmu moterys – dabartinė bendruomenės pirmininkė Jurgita Navikienė bei seniūnaitė Rima Rimkuvienė, kurioms pagelbėjo Aida Palskienė. Padėkos raštais apdovanota kelios dešimtys nusipelniusių piliečių, o taip pat visi buvę bendruomenės pirmininkai: Jolanta Rimkutė-Indriūnienė, Petras Baronas, Aldona Murmienė, Domicelė Augutienė, Lendrina Meškauskaitė.
Kiekvienas iš apdovanotųjų tarė trumpesnį ar ilgesnį žodį. Bendruomenės finansininkė Regina Vilutienė papasakojo apie bendruomenės susikūrimą: jai įsikurti pagrindinis postūmis buvo tai, kas žmogui svarbiausia – vanduo.
Sugedus vandentiekiui ir ieškant lėšų remontui, svaresnę paramą valdžia pažadėjo tik tada, jei kreipsis įregistruota bendruomenė.
Nūnai kaime apie 70 gyventojų – panašiai tiek ir yra aktyvių bendruomenės narių, kurių dalis gyvena netolimoje išeivijoje. Butėniškius sveikino kaimyninių Grikiapelių, kur išaugo dabartinė pirmininkė Jurgita, ir Svėdasų bendruomenių atstovai, kažkas dovanojo ir druskos, kad gyvenimas niekada nepagestų.
Keletą istorinių tautinės sintezės šokių pašoko dvi poros tautiškai pasirėdžiusių Mikučionių giminės atstovų. Duetu dainavo du broliai dvyniai – Karolis ir Vytautas Mikšiai, akordeonu grojo mažutėlė Saulė Matelytė, nemenkas būrelis vaikučių lavinosi „meno dirbtuvėse“ – piešimo konkurse Butėnų tema, kurį vedė ir vertino išmanioji Ingrida Mikšienė bei patyrusi menininkė Virginija Ščiavinskienė. Bėgime aplink Butėnus, ratu Kėkštagaliu, aplink Bobakalnį, Pakapę, dalyvavo bene dvi dešimtys didesnių ir visai mažų vaikų, kurių dalis finišą pasiekė vežami keturračiu.
Augenijaus Pakšto, su patyrusia pagalbininke Indre Žegūnaite, naujame, talpiame puode, „kazanu“ vadinamame, išvirtu gardžiu plovu, gerokai daugiau nei dvidešimt kilogramų gausiai žvėriena pagardintu, taip pat kitais gardumynais susirinkusieji sotinosi ir mėgavosi, ragavo gardžią Mikšių girą. Buvo ir Butėnų simboliu – vienišu žilvičiu – paženklintų apskritų sausainių bei ta proga pagamintų saldainių.
Populiarius šlagerius, smagias melodijas gyvai atliko žinomas Svėdasų krašto muzikantas Vytautas Jucys, dainavo ir keletas greitai suburtų vokalinių ansamblių bei solistų, o šokių aikštelėje labiausiai pasireiškė, visus neatsilikti judino Laima ir Vytautas Žvirbliai.
Moka Butėnai švęsti. O svarbiausia, kad dar daugiau žmonių, dar platesnėje apylinkėje sužinojo, kad prie Šventosios upės, netol Svėdasų yr Butėnų kaimas – žinomas visų.
Autorius: Raimondas GUOBIS
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
