Gyvenimą paskyręs aviacijai

Vytautui Pakarskui – 95-eri

1930-ieji – Vytauto Didžiojo metai Lietuvai padovanojo daug iškilių asmenybių, tarp jų – ir poetą Justiną Marcinkevičių, kalbininką Joną Kazlauską ir taip pat vieną daugiausia Lietuvos aviacijai nusipelniusių žmonių, Prienų sklandytuvų gamyklos įkūrėją Vytautą Pakarską. Rugpjūčio 26-ąją jam būtų sukakę 95-eri.

Vytautas Pakarskas gimė Radviliškyje. Baigęs Lizdeikos gimnaziją įstojo į Kauno valstybinį institutą (dabar KTU), kuriame veikė sklandytojų sekcija. Susižavėjęs aviacija sklandė virš Nemuno šlaitų, statė, remontavo sklandytuvus. Gavęs inžinieriaus diplomą persikėlė į Vilnių, dirbo „Žalgirio“ staklių gamykloje, o laisvalaikiu sklandė Kyviškėse. V.Pakarskas vienas pirmųjų šalyje tapo sporto meistru, o jo pasiektas 476 km nuotolio rekordas į iš anksto numatytą tikslą nepagerintas iki šiol. Kartu su kitais aviacijos entuziastais V.Pakarskas įkūrė Lietuvos aviacijos sporto federaciją, pradėjo leisti žurnalą „Sparnai“, nuo sunaikinimo išsaugojo, vėliau ir atstatė legendinių lakūnų Dariaus ir Girėno gimtines.

1968 m. lankantis pasaulio sklandymo čempionate Lenkijoje ir stebint į padangę kylančius modernius stiklo plastiko sklandytuvus, V. Pakarskui kilo idėja gaminti tokius sklandytuvus ir Lietuvoje. Jau kitais metais Prienų senojoje pieninėje jis įkūrė Eksperimentinės sportinės aviacijos dirbtuves, per kelerius metus išaugusias į Eksperimentinę sportinės aviacijos gamyklą (ESAG), vėliau tapusią ir UAB „Sportinė aviacija ir Ko“.1972 m. gruodžio 8 d. Pociūnuose Aleksandrui Jonušui pakilus pirmuoju stiklo plastiko sklandytuvu BK-7 „Lietuva“, kurį sukonstravo Balys Karvelis, į Prienus iš visų šalies kampelių pradėjo plūsti aviatoriai. O apie aviaciją svajojančius jaunuolius V. Pakarskas ne tik įdarbindavo, bet ir siųsdavo mokytis į tuometinės Sovietų sąjungos garsiausius aviacijos institutus. Taip augo karta, kuri perėmė garbiųjų konstruktorių Balio Karvelio, Antano Paknio, Broniaus Oškinio patyrimą ir tęsė jų darbus. Prienų gamykloje darėsi ankšta, nes, be gamybos, direktorius kūrė ir mokslo bazę. Švenčiant ESAG dešimtmetį, V. Pakarskui buvo suteiktas Nusipelniusio inžinieriaus vardas, o šalia Pociūnų aerodromo padėtas kertinis naujosios sklandytuvų gamyklos akmuo. Netrukus į padangę pradėjo kilti serijomis gaminamas ištobulintas baltasparnis LAK-12 „Lietuva“, vaikams skirtas sklandytuvas LAK-14 „Strazdas“, pradėtas bandyti motosklandytuvas LAK-5 „Nemunas“, 15 metrų klasės sklandytuvas LAK-11 „Nida“. Direktoriaus galvoje sukosi naujos idėjos, planai, kurie ne visiems patiko, ir 1982 metų pabaigoje jis buvo priverstas gamyklą palikti. Paliko, viską jai atidavęs, skaudama širdimi, nešinas tik tuo pačiu lagaminėliu, su kuriuo atvažiavo į Prienus prieš dvylika metų. Nepalūžo, toliau dirbo Lietuvos aviacijos labui, savo užmojais ir darbais stebindamas aplinkinius. 1983 m. kartu su bendraminčiais įkūrė visuomeninį Sportinės aviacijos muziejų, tapusį Lietuvos avaicijos muziejumi, įsteigė ir vadovavo biuleteniui „Aviamodelizmas“, vėliau pavadintu „Lietuvos oreivis“, metus buvo Respublikinės mokslinės technikos bibliotekos direktoriaus pavaduotoju, vėliau vadovavo Valstybinės avacijos gamyklos direktorių valdybai, Šiaulių oro uosto technikos departamentui. Vis tik Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, jam dirbti buvo sudėtinga. V. Pakarskas mirė 1995 m. rugpjūčio 19 d., likus savaitei iki 65-ojo gimtadienio. Palaidotas Vilniaus Rokantiškių kapinių Aviatorių kalvelėje.

Maža, bet garsi
V. Pakarsko nuveiktų darbų viršūnėje, be abejo, yra Prienuose įkurta vienintelė tuometinėje Rytų Europoje sklandytuvų gamykla, pradėjusi gaminti modernius stiklo plastiko sklandytuvus. Čia dirbo garsiausi Lietuvos aviacijos konstruktoriai: Balys Karvelis, Bronius Oškinis, Antanas Paknys, Vladas Kensgaila. Su jais išaugo nauja gabių aviacijos specialistų banga: Pranas Šnioka, Klemensas Juočas, Vincas Lapėnas, Eduardas Lasauskas, Vytautas Mekšriūnas, Jonas Janušauskas, Kęstutis Gečas, Jonas Bankauskas, Juozas Valūnas, Kęstutis Leonavičius, Gintaras Sabaliauskas, Vytautas Paulauskas, Skirmantas Liutkus, Rimas Apavičius, Bronius Merkys ir daugelis kitų. Gamykla buvo užmezgusi plačius ryšius ir bendradarbiavo su tuometinės Sovietų Sąjungos garsiausiais institutais, konstravimo biurais, gamyklomis, slaptomis karinėmis įmonėmis. Prienuose lankėsi aukščiausio rango valdžios atstovų, žymių aviatorių, kariškių. Mažas miestelis savo sklandytuvais ir jos darbščiais, kūrybingais specialistais garsėjo toli už Lietuvos ribų.Vienu metu čia dirbo apie 600 žmonių. Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, gamykla vos nežlugo, likę be darbo žmonės paniro į verslus, prekybą, išsibarstė po Lietuvą, laimės svetur ieškojo užsienyje. Atlaikiusi sunkmečius, V. Pakarsko modernių lietuviškų sklandytuvų kūrimo tradiciją tęsia UAB „Sportinė aviacija ir Ko“, kuriai vadovauja Vytautas Mačiulis.

Galimybės didžiulės, deja...

V. Mačiulis gamyklai vadovauja šešiolika metų. Pastaruoju metu čia dirba 25 žmonės. Pagrindinė gamyba – modernūs sklandytuvai su elektriniais varikliais, įgalinančiais kilti savarankiškai. Populiariausias yra 13,5 m sparnų ilgio Mini LAK. Nors jis mažiukas, bet labai geros kokybės, įveiktas jau 1000 km nuotolis. Dabar daroma ir jo modifikacija – prailginus sparnus bus galima skraidyti 13,5 ir 15 metrų klasėse. Tobulinamas ir sklandytuvo galinis ratukas, stiprinamos ir elektrinės baterijos. Jas naudojant pakilimui, bus galima nuskristi dar 100 km. Jei sklandytuvą išvilktų lėktuvas, ore užvedus variklį būtų galima nuskristi ir 130 km. Nors sklandytuvai puikūs, jų per metus pagaminta tik penki. Direktorius mano, kad Vyriausybės ir politikų nuolatinės kalbos apie karą, Suvalkų koridorių, invaziją atbaido investuotojus į pirkimus, nes gamyklos pagrindiniai pirkėjai yra iš užsienio, iš Vakarų. Gelbsti papildomi užsakymai. Tai – bepiločiai, vertikalaus pakilimo orlaiviai, skirti ne karybai. Užsakovai – draugiškos šalys, bet, deja, ne Lietuva.
– Mes lietuviams neįdomūs, nors turime didžiules galimybes. Per kariškių dienas Kyviškėse kelis kartus demonstravome, kaip nuo sklandytuvo gali būtų paleidžiami dronai, naudojami ryšiui, sienos priežiūrai, Daug ką galime pagaminti, deja, – apgailestavo V. Mačiulis.

V. Pakarskas nepamirštas

Sakoma, geriausias teisėjas – laikas. Metams bėgant vis ryškiau išryškėja V. Pakarsko nuopelnai Lietuvos aviacijai. Dar 1993 m. „Lituanicos“ skrydžio 60-mečio proga jis buvo apdovanotas Dariaus ir Girėno medaliu. Pagerbiant šią iškilią asmenybę 2012 metais Lietuvos technikos bibliotekos vidiniame kieme Vilniuje atidengta memorialinė lenta V. Pakarskui, 2017 metais jam suteiktas Prienų krašto garbės piliečio vardas. 2022 m. pažymėta ir jo, deja, neišlikusi tėviškė gimtajame Radviliškyje. V. Pakarsko nuopelnai įamžinti Prienų krašto, Lietuvos aviacijos muziejuose. Prasminga, kad Prienų miesto prieigoje 2020 metais iškilo „Sportinėje aviacijoje ir Ko“ pagamintas sklandytuvo maketas. Tikimės, kad be žymės neliks ir Prienų eksperimentinė sportinės aviacijos gamykla, kurios vietoje įsikūrusios dabar renovuojamos „Žiburio“ gimnazijos dirbtuvės.

Onutė Valkauskienė
Autorės nuotraukos

Autorius: Onutė Valkauskienė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama