Jauną šeimą sužavėjo provincijos ramybė ir žmonių santykiai

Iš didmiesčio šurmulio į Vilkaviškį atsikrausčiusi Ugnės ir Augusto Jakaičių šeima nė minutės nesigailėjo dėl tokio sprendimo. Jauni žmonės džiaugiasi provincijos ramybe ir bendruomeniškumu, o Ugnė naujuose namuose jau išleido pirmąją savo knygą ir rašo antrąją.

Vilkaviškio nežinojo

Kaune gimusi ir užaugusi Ugnė pripažįsta, kad ištraukti kaunietį iš jo gimtojo miesto nėra paprasta. Tad jos draugai dar ir dabar trauko pečiais nesuprasdami, ką daug galimybių didmiestyje galinti rasti jauna šeima veikia „kažkokiame užkampyje“.

U. Jakaitienė juokiasi, jog iki tol, kol nepažinojo Augusto, nebuvo lankiusis nei Vilkaviškyje, nei kituose Suvalkijos miestuose, tad ir dabar dar džiaugiasi vis naujais atradimais.

„Kai Augustas man prisistatė, jog yra iš Vilkaviškio, telefone puoliau ieškoti, kur yra šis miestas“, – šypsojosi prisiminusi Ugnė, tuomet tikrai nemaniusi, kad po kelerių metų čia apsigyvens.

Augustas, išvykdamas studijuoti į Kauno technologijos universitetą, taip pat savo ateitį siejo su didžiaisiais miestais. Tačiau netrukus greitas gyvenimo tempas, nuolatinis skubėjimas ir laiko leidimas transporto kamščiuose pradėjo varginti, o mintys vis labiau krypdavo gamtos bei ramybės link.

Meniškos prigimties Ugnė rašyti pradėjo tada, kai tik išmoko tai daryti, tad nenuostabu, kad su tuo siejo ir savo ateitį – Vytauto Didžiojo universitete baigė naujųjų medijų meno specialybę.

„Pradėję dirbti abu su vyru supratome, kad gyventi didmiestyje nebenorime, nemėgstame suktis nuolatinio skubėjimo rate. Kad didmiestyje visko per daug, viskas lengvai pasiekiama, todėl greitai persisotinama ir praranda prasmę bei malonumą. Greitai suvokėme, kad norime kitokio požiūrio, jausmo, net vaizdo akims, tad pradėjome ieškoti namų mažame miestelyje – Molėtuose, Anykščiuose ar kitur. O tada kilo mintis – kodėl turime važiuoti ten, kur nieko nepažįstame ir nežinome, jei galime apsigyventi Vilkaviškyje, kuris mums artimas ir savas“, – prisiminė Ugnė ir prisipažino, kad pradėjusi važinėti į Vilkaviškį pas vyro tėvus greitai įsimylėjo miestą ir susižavėjo provincijos ramybe.

Labiau prie širdies

Netrukus jauna pora įsigijo namą ir pradėjo čia kurtis. Ugnė ir Augustas sakė kol kas nė akimirką nesigailėję, kad atvyko gyventi į Vilkaviškį. Augustui gimtinė buvo sava ir artima, o Ugnė iki šiol tarsi egzotika džiaugiasi mažo miesto bendruomeniškumu, žmonių tarpusavio santykiais.

„Man neįprasta, bet labai smagu, kad nuėjusi apsipirkti galiu pasikalbėti su jau pažįstama pardavėja, persimesti žodžiu su sava tapusia bibliotekininke, kad pažįstu kaimynus ir eidama gatve vis dažniau matau veidus, kurie atrodo savi – net galiu nuspėti, kuriuo metu sutiksiu vieną ar kitą praeivį. Tuo tarpu didesniuose miestuose, mano akimis, žmonės dažniau gyvena savo atskiruose socialiniuose burbuluose – lyg šimtai paralelinių gyvenimų, einančių greta, bet retai susiliečiančių. Žinoma, tai ne visuotina tiesa, veikiau tik mano patirtas įspūdis. Vis dėlto atrodo, kad ten žmonės dažniau būna pernelyg užsiėmę, paskendę darbuose ar versluose, kiek atitolę nuo gamtos ir įpratę prie spartesnio ritmo. Žinote tą jausmą, kai esi apsuptas žmonių, bet jautiesi vienišesnis nei bet kada? Mieste tai dažnai pajusdavau net ir sėdėdama automobilyje, įstrigusi spūstyje. O čia kartais, sėdėdama prie vairo, pagaunu save užsimirštančią – man nereikia niekur skubėti, nardyti tarp eilių ar didinti greičio, nes niekas nelipa ant kulnų. Lėtesnis gyvenimo būdas man ir Augustui labiau prie širdies“, – šypsena spindėjo Ugnė ir patikino nepasigendanti miesto šurmulio bei naktinių klubų.

Abu su vyru yra namų žmonės, tad labai džiaugiasi turėdami galimybę dirbti nuotoliu.

Gimė paauglystėje

Informacinių technologijų specialistas Augustas kuria programas, kurios padeda jaunam žmogui priimti asmeninį karjeros sprendimą ir įkvėpti drąsos sekti juo. Ugnė yra komunikacijos specialistė, tad rašo tekstus. Pati gyvenime jau yra „pasimatavusi“ ir dailininkės, mokytojos, vertėjos profesijas.

Visgi pastaruoju metu jauna moteris užsiima tuo, kas iš tiesų džiugina jos širdį – rašo knygas. Pirmoji „Žemyna ir trys pasauliai“, pasirašyta Ugnės Jaukutės pseudonimu, jau pasiekė skaitytojus.

Knygelėje šmaikščiai aprašyti užsispyrusios vienuolikmetės mergaitės Žemynos ir pakvaišusio senelio Ugniaus bei kitų veikėjų nuotykiai. Žemyna ieško atsakymo į kiekvienam paaugliui kylančius klausimus: kaip suprasti, kuo nori būti? Koks aš esu ir kodėl? Gal svarbiausia – ne pasirinkti vieną kelią, o išsiaiškinti, kodėl išvis eini? Autorė sako, kad knygelė – gana įvairialypė, tad skirta 8–14 metų vaikams. Mažesnieji gali skaityti kartu su tėvais ir mėgautis iliustracijomis. Jas specialiai šiai knygelei apie neįtikėtiną kelionę į tris fantastinius pasaulius, kuriuose knibžda keisčiausi gyventojai, sukūrė dailininkė Eglė Wildheart.

Ugnė istorijas kūrė nuo vaikystės, tad jos stalčiuose visada buvo šūsnys pasakojimų ir iliustracijų. Mergaitės Žemynos istorija taip pat gimė Ugnės paauglystėje, tik dabar ją perrašė suaugusio žmogaus žvilgsniu ir pati rūpinosi knygelės leidyba. Duoti pasauliui ką paskaityti, anot Ugnės, – didžiausias džiaugsmas. Norintieji pavartyti knygelę ją gali rasti Vilkaviškio viešojoje bibliotekoje arba kavinėje „Kiškio kupolas“, o įsigyti su asmenine autorės dedikacija galima internetu jaukute.com.

Populiarus didmiesčiuose

Dabar Ugnė rašo knygą suaugusiam skaitytojui. Apie ką ji bus, autorė kol kas neatskleidžia, tačiau neabejoja, jog didžiausias jos patarėjas ir kritikas leidžiant knygą bus vyras Augustas, mat leidybos procesu rūpinasi pati autorė – ieško iliustratorių, maketuotojų, redaktorių ir tik galutinį variantą pateikia spaustuvei.

Ugnė prisipažįsta, kad pirmosios knygelės leidyba užtruko net ilgiau nei rašymas, ir prisiminė ankstesnį užsakymą, kai rašė tekstus vaikiškai enciklopedijai. Tuomet pačiai niekuo rūpintis nereikėjo.

Prie kompiuterių daug laiko praleidžianti jauna šeima Vilkaviškyje pasigenda laisvalaikio erdvių, pritaikytų darbui, ką turi didieji miestai.

„Kartais norėtųsi tiesiog pakeisti aplinką ir su kompiuteriu prisėsti kavinėje. Toks būdas dirbti jauniems žmonėms labai patrauklus ir populiarus didmiesčiuose“, – atskleidė Ugnė. Jiedu su Augustu tiki, kad yra ir daugiau jaunų žmonių, kurie mielai grįžtų gyventi į provinciją, jei čia būtų pakankamai darbo vietų ir patrauklių erdvių.

Autorius: Eglė Kviesulaitienė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama