Sasnauskai – iš dukterėčios prisiminimų (II)
Kupiškėnų mintys
Turinį įkėlė
Apie save ir kitus artimuosius
Danutė baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas Vilniaus universitete. Liko gimtajame Kupiškyje. Dirbo tuometiniame rajono Švietimo skyriuje sekretore, Kupiškio viešosios bibliotekos skaitykloje. Vėliau pakviesta dirbti į vakarinę mokyklą, o nuo 1989 metų iki 2023 metų buvo Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos mokytoja lituanistė. Dabar jau išėjusi į pensiją.
Danutės mama baigė medicinos mokyklą ir keturiasdešimt penkerius metus dirbo Kupiškio ligoninėje. Darbavosi ir būdama pensininkė. Iš darbo, pasak Danutės, išėjo tada, kai pastatė naują ligoninę.
Sasnauskų giminėje buvo ir yra daugiau žmonių, vienaip ar kitaip susijusių su medicina.
„Mano vyresnioji sesuo Aldona baigė Kauno medicinos mokykloje akušeriją. Kauno klinikose dirbo neišnešiotų naujagimių skyriuje. Medicinos mokyklą ji baigė raudonu diplomu ir stodama į mediciną Vilniaus universitete turėjo teisę laikyti tik vieną egzaminą. Išlaikė, įstojo, bet studijų, deja, nepradėjo dėl to, kad susirgo.
Gydytoja tapo pusseserė Aurelija, dėdės Vlado dukra. Pusbrolio Kęstučio, Vlado sūnaus, dukra Lina yra baigusi pediatrijos studijas. Dabar dirba lyg farmacijos srityje“, – pasakojo pašnekovė.
Danutės sesuo Vitalija baigė kultūros mokyklą. Šiek tiek dirbo bibliotekoje, rajono Kultūros skyriuje inspektore, taip pat šiek tiek teko padirbėti ir naujuose Kupiškio kultūros namuose. Tik jai buvo skirta gyventi neilgai. Nebėra ir sesers Aldonos, kuri mirė po ilgos ir sunkios ligos.
Vitalijos dukra Auksė pasirinko dailės studijas. Tapo grafike. Sūnus Artūras baigė Vilniaus universitete istorijos ir Mykolo Romerio universitete viešojo administravimo studijas.
Danutės pusbrolis, Vlado sūnus, Kęstutis biochemikas mokslininkas. Jo sūnus Giedrius irgi pasuko tėvo pėdomis.
Danutė prisiminė, kad jis atvažiuodavo pas savo senelį Vladą į Kupiškį. Buvo įdomus, nuo mažens į mokslus linkęs vaikas.
„Įstrigo vienas gana juokingas epizodas. Senelis Giedriuką vesdavosi prie piliakalnio ir kitur į gamtą pasivaikščioti. Kartą teko matyti, kaip jiedu eina piliakalnio link. Anūkas eidamas skaito enciklopediją, o senelis žiūri, kad anūkas nepargriūtų“, – kalbėjo pašnekovė.
Tekstilininkė Joana ir jos šeima
Danutė papasakojo ir apie tetą dailininkę tekstilininkę Joaną Bazarienę. Ji turėjo du vaikus, sūnų Saulių (1960–2006) ir dukrą Nomedą.
Saulius baigė Vilniaus konservatoriją. Atrodo, kad buvo pianistas. Restauruodavo senovinius pianinus. Buvo labai geras restauratorius.
Nomeda irgi baigė Vilniaus konservatoriją. Groja altu Kauno muzikiniame teatre.
Saulius netikėtai mirė jaunas. Trys jo sūnūs Motiejus, Mykolas ir Benediktas Bazarai yra žinomi džiazo muzikantai. Sauliaus žmona Aušra Mozūraitytė irgi muzikantė.
„Pamenu, kad teta Joana kasmet visada atvažiuodavo į Kupiškį per Vėlines ir šiaip dažnokai čia lankydavosi. Kol buvo neparduoti tėvų namai, čia ji ir nakvodavo. Ateidavome su teta pabendrauti. Kupiškyje eksponuotos ir jos darbų parodos.
Įstrigo viena įdomi tetos Joanos darbų paroda, kurioje ji eksponavo visokias iš lino padarytas figūrėles, žmogelius. Dabar gailiuosi, kad tetos nepaklausiau, kaip darė šiuos dalykus, nepaprašiau, kad pamokytų ir mane. Tetos Joanos klasės auklėtoja buvo mokytoja Aldona Zinkevičienė. Atvažiavusi į Kupiškį teta visuomet skubėdavo susitikti su auklėtoja, aplankydavo ją namuose. Jų ryšys buvo labai glaudus. Abi ilgai kalbėdavosi. Dažnai iš viešnagės pas Zinkevičienę ji namo sugrįždavo tik paryčiais“, – pasakojo Danutė.
Ji prisiminė, kad teta Joana labai laukė savo septyniasdešimtmečio. Vis sakydavo: „Padarysim didelį koncertą, visi anūkai pakoncertuos.“ Nesulaukė, nors iki šio jubiliejaus buvo likę nebedaug laiko.
Teta Joana padovanojo mokyklai vieną savo darbą, austinį kilimą. Ji kilimus ne tik ausdavo, bet ir rišdavo, tuos ryškesnius. Danutė yra buvusi pas tetą ir mačiusi, kaip dirba.
Ji apgailestavo, kad prieš mokyklos renovacijos darbus nepasirūpino tuo kilimu, ir jis kažkur pradingo. Tiesiog nepagalvojo, kad taip gali nutikti.
„Gaila. Daug metų mokykloje kabėjo tas kilimas. Kandžių nebuvo sukapotas. Gal tik vienas kitas siūlelis ištrauktas. Ne visi vertina tokius darbus. Ko gero, šis kilimas nebeatsiras“, – svarstė pašnekovė.
Pasidomėjus, kas buvo tetos Joanos vyras, Danutė atsakė, kad Kazimieras Bazaras (1920–1995) dirbo Kauno dailės kombinato kažkurio skyriaus viršininku. Kokią turėjo specialybę, ji nežinojo. Tik prisiminė, kad visi jį vadindavo ponu Kazimieru. Jis buvo aristokratiškos išvaizdos ir manierų.
Giminių ryšiai
Danutės giminė kelinti metai susiburia rugpjūčio pabaigoje. Aplanko artimųjų kapus, pasivaikšto po miestą, pasikalba, papietauja kavinukėje. Šių giminės susibūrimų iniciatorė yra klaipėdietė pusseserė Aurelija, dėdės Vlado dukra.
„Pusbrolis Kęstutis sudarė giminės genealoginį medį. Jų šaknys atsektos gal nuo 1700 metų. Archyvuose rasta ir kitokių įdomių duomenų, pvz., kad Kupiškio bažnyčioje yra mūsų giminaitės (užrašyta Sasnauskoičios) funduotas akmeninis indas šventam vandeniui.
Tik įėjus pro centrinius Kupiškio senųjų kapinių vartus, dešinėje pusėje stovi akmeninis-metalinis kryžius. Mano mama yra pasakojusi, kad kai mokėsi gimnazijoje, kapelionas nusivesdavo klasę į kapines. Einant pro tą kryžių kapelionas sakydavo: „Žiūrėk, Sasnauskaite, čia tavo giminės kryžius.“ Tai mes vis žvakutę uždegame prie to kryžiaus. Ant kryžiaus parašyta, kad Sasnausko, bet aš nežinau, ar čia mūsų giminės šis kryžius“, – pateikė įdomių detalių iš giminės istorijos pašnekovė.
Enciklopedinės žinios apie Sasnauskus
Apie Vladą, Kęstutį ir Joaną Sasnauskus rašoma „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“, „Kupiškėnų enciklopedijoje“, duomenų pateikta ir Kupiškio viešosios bibliotekos interneto puslapyje su Kraštotyros ir žydų kultūros pažinimo skyriaus žymių kupiškėnų rubrika.
Mokytojas, kraštotyrininkas Vladas Sasnauskas gimė 1918 m. birželio 29 d. Čuhujive (Ukraina). 1919 m. šeima grįžo į tėvų namus Aukštupėnuose.
Mokėsi Kupiškio vidurinėje mokykloje, Biržų, Panevėžio gimnazijose. Nuo 1937 m. studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Teisių fakultete, bet jo nebaigė. 1960 m. baigė Vilniaus pedagoginį institutą, įgijo geografijos ir astronomijos mokytojo specialybę. Nuo 1944 m. Kupiškio vidurinės mokyklos geografijos ir astronomijos mokytojas. Surinko daug vertingos kraštotyrinės medžiagos apie Kupiškį ir jo praeitį, rašė mokyklos istoriją. Parengė šiuos kraštotyros darbus: „Mirabelio piliakalnis ir Kuosėnų senkapis“ (1959–1977), „Varležeris“ (1964), „Kupiškio V. Rekašiaus vidurinės mokyklos istorija“ (1965), „Kupiškio miesto istorija“ (1965), „Kupiškio piliakalnis“ (1975), „Kupa“ (1975), „Senovės kupiškėnų vestuvės“ (1976), „Kupiškėnų žodynas. 1007 žodžiai“ (1977), „Kupiškio smulkaus kredito bankas“ (1979), „Kupiškio miesto amatai, prekyba ir kai kurie kiti verslai XX amžiaus pirmoje pusėje“ (1979), „Prof. Povilas Matulionis – žymus kupiškėnas miškininkas“ (1979), „Knygnešys Burokas Kazys“ (1979), „Orai Kupiškyje 1960–1979 metais“ (1980), „Kleofas Kuzminas (Kozmianas) – žymus kupiškėnų švietėjas ir auklėtojas“ (1981) ir kt. Jo parengti straipsniai spausdinti monografijoje „Kupiškio kraštas“ (1997), rajono laikraštyje. V. Sasnausko darbai saugomi Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Rankraščių skyriuje, Kupiškio etnografijos ir Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos muziejuose, Kupiškio viešojoje bibliotekoje. Mirė 1981 m. balandžio 18 d., palaidotas Kupiškio senosiose kapinėse.
Kęstutis Sasnauskas
Chemikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras, profesorius, akademikas K. Sasnauskas gimė 1947 m. vasario 19 d. Kupiškyje. Jo tėvas Vladas Sasnauskas buvo geografijos ir astronomijos mokytojas, aistringas kraštotyrininkas, mama Antanina 40 metų dirbo medicinos sesele ligoninėje. Kupiškio vidurinę mokyklą baigė 1965 m. ir įstojo į Vilniaus universitetą studijuoti biochemijos. Nuo antro kurso pradėjo dirbti mokslinį darbą Biochemijos instituto molekulinės genetikos laboratorijoje. Po studijų, grįžęs iš armijos, dirbo toje pačioje laboratorijoje, apsigynė disertaciją. 1979 m. pakviestas dirbti į Taikomosios enzimologijos instituto Genų inžinerijos laboratoriją, 1985 m. tapo jos vadovu. 1990 m. ši įstaiga pervardyta Biotechnologijos institutu, K. Sasnauskas 2007–2017 m. buvo šio instituto direktorius.
Nuo 1994 dėstė Vilniaus universitete, parengė mokymo priemonių studentams.
Vilniaus universiteto Senato narys; profesorius (2005), profesorius emeritas (nuo 2019). Stažavo Prancūzijoje (1993), Londone (1999), skaitė paskaitas Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Latvijoje, Korėjoje ir kitose šalyse.
Mokslinių tyrimų sritis – molekulinė biologija, genų inžinerija, virusologija. Paskelbė daugiau kaip 100 mokslinių straipsnių, 13 tarptautinių patentų.
Už darbų ciklą „Virusų baltymų sintezė mielėse ir jų panaudojimas vakcinoms ir diagnostikai“ profesorius kartu su kolegomis 2003 m. apdovanotas Lietuvos mokslo premija.
Joana Bazarienė
Apie J. Sasnauskaitės-Bazarienės gyvenimą ir veiklą rašoma ne tik anksčiau nurodytose enciklopedijose, Kupiškio viešosios bibliotekos interneto puslapyje. Išsamų straipsnį apie dailininkę parengė ir istorikė, muziejininkė Violeta Aleknienė almanachui „Kupiškis“.
Dailininkė, tekstilininkė Joana Sasnauskaitė-Bazarienė gimė 1930 m. balandžio 1 d. Aukštupėnuose. 1937–1941 m. mokėsi Kupiškio pradžios mokykloje, 1941–1948 m. – gimnazijoje. 1954 m. baigė Dailės institutą ir dirbo Kauno dailės kombinate dailininke tekstilininke. J. Bazarienė parodose dalyvavo nuo 1955 m. Darbai eksponuoti Lietuvos ir užsienio parodose: Čekijoje, Slovakijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, Italijoje, daugelyje buvusios Sovietų Sąjungos respublikų. Jos gobelenų turi įsigiję daugelis muziejų. Pirmą kilimą „Lietuvaitės“ dovanojo Kupiškio etnografijos muziejui, kitą – savajai mokyklai. Miesto kultūros namuose – jos dovanotas „Varpas“. Iš paskutinių darbų paminėtini „Lyg feniksas prisikelsiu aš“ (1990), „Prieš audrą“ (1992). Mirė 1997 m. spalio 10 d. Kaune.
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
