2024 metais kraštiečių išleistos knygos

„Kartok: Pasvalys, Pasvalys, Pasvalys – kol šis žodis tave apvalys.“

Tomas Taškauskas („Išpažintys“, 2024)

Anglų kalba išleistoje Kriklinių kaime gimusio Ohajo universiteto (JAV) profesoriaus filosofo, Pasvalio krašto garbės piliečio Algio Mickūno ir filosofo J. J. Pilotos [Pilotta] knygoje „The Empty Side of Power“ (New York: Hampton Press) nagrinėjama galios sąvoka, jos ryšys su istorija, šiuolaikine kultūra. Aptarta nematomų galios formų (pvz., erotikos, identiteto, emocijų), veikiančių mūsų gyvenimą, įtaka politikai, visuomenei, asmeniniams santykiams.

Prof. Algio Mickūno ir Tomo Kačerausko knygoje „Freedom of Speech“ (Berlin, Germany: Peter Lang Verlag) pagrindinis dėmesys skirtas žodžio laisvei ir tam, koks turinys gali kelti jai pavojų. Aptartas laisvo žodžio šaltinių, diskusijų ir apribojimų, ideologijos, žodžio laisvės žiniasklaidoje ir visuomenės problemų santykis. 

„Vadovo Lietuvos drugiams pažinti“ pirmąją dalį (Vilnius: Lietuvos entomologų draugija) sudarė 6 entomologai: Giedrius Švitra, Tomas Ūsaitis, Darius Mikalauskas, Mantas Kaupys, iš Ustukių kaimo kilęs Vitalijus Bačianskas ir Eglė Vičiuvienė. Iki šiol Lietuvoje tokio išsamaus leidinio apie mūsų krašto drugius nebuvo. Medžiagą knygos autoriai kaupė keliasdešimt metų. Iš viso pasirodys keturios knygos dalys, kuriose bus išsamiai pristatyti visi mūsų šalyje žinomi makrodrugiai – daugiau nei 1000 rūšių. Pirmoje dalyje aprašomos pirmosios 169 drugių rūšys.

Besidomintiems Vilniaus miesto ir gastronomijos istorija, asmenybių biografijomis, taip pat mėgstantiems gaminti, ieškantiems receptų idėjų skirta istorikų, gastronominio paveldo tyrinėtojų prof. Rimvydo Laužiko (kilusio iš Joniškėlio) ir jo žmonos Anželikos Laužikienės knyga „Kuchmistras. Janas Szyttleris ir vilnietiška XIX a. virtuvė“ (Vilnius: „Aukso žuvys“). Leidinys yra apie Vilniaus virtuvės šefą, kuchmistrą Janą Szyttlerį (1778–1850) ir jo indėlį į Lietuvos gastronomijos istoriją.

Inžinieriaus-mechaniko, lazerinių pramoninių technologijų ir lazerinės medicinos pradininko Lietuvoje, Lazerinės technologijos centro įkūrėjo ir vadovo fiziko prof. habil. dr. Rimanto Mykolo Kanapėno knygoje „Jie kūrė žmonijos pažangą“ (Utena: „Utenos Indra“) apžvelgta žmonijos istorijos vystymosi pažanga nuo priešistorės iki šių dienų, glaustai pateiktos žymiausių mąstytojų, filosofų, kūrėjų, mokslininkų, atradėjų, išradėjų, Nobelio premijos laureatų biografijos, jų svarbiausi moksliniai tyrimai ir pasiekimai.

Iš Kužmiškio vienkiemio kilusio ilgamečio LRT darbuotojo, žurnalisto, literato, vertėjo Kazimiero Pūro (1926–2023) prisiminimų knygą „Margo gyvenimo paveikslėliai“ (Vilnius: „Kopa“) parengė kraštietė žurnalistė, „Šiaurietiškų atsivėrimų“ redaktorė Agnė Grinevičiūtė. Leidinyje atsispindi ne tik įvairiausi K. Pūro gyvenimo etapai, prisiminimai, bet apstu informacijos ir įdomių įžvalgų apie tai, kuo Lietuva gyveno skirtingais laikotarpiais. Prisiminimų autoriui rūpėjo ne tik gimtojo Kiemėnų kaimo, bet ir Pasvalio kultūra bei istorija.

Iš Žadeikėlių kaimo kilusio Petro Mikelinsko (1924–2013) gimimo 100-mečiui skirta sesers bibliografės Paulės Mikelinskaitės sudaryta ir parengta knyga  „Prisiminimai. Kūryba. Vertimai“  (Vilnius: [P. Mikelinskaitė]). Leidinyje spausdinami P. Mikelinsko prisiminimai apie šeimą ir atmintin įsirėžusius karo bei tragiškų pokario metų įvykius. Viršelyje – Mikelinskų sodybos Ratkūnuose nuotrauka (1975 m.).

Iš Joniškėlio kilusio šiuolaikinio meno atstovo Dariaus Žiūros, 2024 m. įvertinto Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija, autobiografinės prozos knygoje „Diseris“ ([Vilnius]: „Kitos knygos“: Vilniaus dailės akademijos leidykla) pateikiami disertacijos tyrinėjimai, virtę plačiajai auditorijai pritaikyta knyga. Menininkui už šią knygą skirta „Antanuko“ premija, „Diseris“ Lietuvos leidėjų asociacijos nominuotas „Knyga kaip įvykis“, leidinį Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas išrinko kūrybiškiausia 2024 metų knyga.

Poeto, dramaturgo, eseisto, literatūros kritiko Liudviko Jakimavičiaus (1959–2022) eilėraščių rinktinę „Dar pabūsiu“(Vilnius: „Tyto alba“) sudarė jo bičiuliai – rašytojas Sergejus Kanovičius ir iš Raudonpamūšio kilęs filologas, žurnalistas, literatūros istorikas Virginijus Gasiliūnas. „Liudvikui tikrai gerai sekėsi valdyti įvairius kalbėjimo būdus – poetinį, humoristinį, eseistinį, publicistinį. Nebuvo jie gryni, šiek tiek maišyti, bet tai tik į sveikatą.“

Originali „žodininku“ prisistatančio iš Dagiliškio kilusio poeto Tomo Taškausko eilėraščių ir miniatiūrų knyga „Išpažintys“ (Vilnius: T. Taškauskas) alsuote alsuoja gimtuoju kraštu, jaunatvišku optimistišku požiūriu į aplinką.

Belgijoje gyvenanti iš Puodžių kaimo kilusi poetė, prozininkė Agnė Žagrakalytė išleido poezijos rinktinę „Liekamieji reiškiniai“ (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla). Autorės stilius dėl žaismingumo, šmaikštumo, netikėtai atsiveriančių prasmių kritikų pramintas „žagrakalytišku“. Pasak rašytojos Virginijos Kulvinskaitės, Agnės eilėraščiuose atsiveria jusliškas, tirštas, intensyvus pasaulis, kuris patiks pasiilgusiems žaismingos, bet neinfantilios poezijos, kurioje pasaulį patiria daugiaveidė ji. Knyga įtraukta į kūrybiškiausių 2024 m. lietuvių autorių knygų dvyliktuką. Viršelyje panaudota autorės dukters Agotos Platelytės iliustracija.

Iš Skrebotiškio kilusios literatūrologės, vertėjos Elenos Kuosaitės-Jašinskienės (1922–2016) ir Romualdos Zagorskienės iš anglų kalbos išversta laikui nepavaldi detektyvo klasika – A. Conan Doyle‘io „Geriausios Šerloko Holmso ir daktaro Džono H. Vatsono istorijos“ (Kaunas: „Obuolys“ [i.e. Lectio divina]). Tai kolekcinis leidimas, kuriame surinktos geriausios ir autoriaus patvirtintos istorijos. Knyga labai puošni – jos bloko puslapių briauna papuošta Londono Tauerio tilto vaizdu.

Kraštiečio literatūrologo, prancūzų literatūros žinovo Vytauto Bikulčiaus išversta knyga – belgų rašytojo, kuriančio prancūzų kalba, kino režisieriaus Jeano Philippe‘o Toussaint‘o romanų „Mylėtis“ ir „Pabėgti“ tęsinys – „Visa tiesa apie Mari“ (Vilnius: „Odilė“). Pasak literatūros kritikų, šiuo kūriniu Toussaint’as patvirtino savo, kaip vieno svarbiausių ir originaliausių kartos rašytojų, reputaciją.

Pasvalio kultūros centro Raubonių skyriaus kultūrinių veiklų organizatorius, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos etnomuzikologijos studentas, folkloro ansamblio „Rags“ muzikantas Lukas Simsonas sudarė Pasvalio krašto dainų rinktinę „Alutį gėrio, gražė dainavo“ (Vilnius: UAB „Petro ofsetas“). Knygoje – 157 dainos, kurias iš kelių tūkstančių, saugomų LMTA Etnomuzikologijos centro Muzikinio folkloro archyve, atrinko ir dainų tekstus transkribavo L. Simsonas. Juos redagavo ir žodynėlį sudarė kraštietė humanitarinių mokslų daktarė Asta Skujytė-Razmienė. Kiekviena rinkinio daina turi unikalų QR kodą (nuskenavus jį išmaniuoju įrenginiu, galima klausytis autentiško dainų skambesio).

„Tobulėkime: B2 lygio lietuvių kalbos mokomoji knyga“ (Vilnius: Lingua Lituanica) – parengta kraštietės kalbininkės prof. Irenos Kruopienės su Daina Alksne ir Agne Aleksaite, skirta gilinti lietuvių kalbos žinias ir įgūdžius.

Dar vienas prof. Irenos Kruopienės sudarytas vadovėlis – „Nesustok pusiaukelėje: A2 lygio lietuvių kalbos mokomoji knyga“ (Vilnius: Lingua Lituanica). Leidinį sudaro 10 dalių su garso įrašais. Kiekvienoje pateikiami bendravimo, gramatikos ir rekomenduojamo žodyno skyreliai. Išdėstyta medžiaga įtvirtinama įvairaus pobūdžio pratybomis.

Joniškėliečio istorijų pasakotojo, Pasvalio rajono laikraščio „Darbas“ redaktoriaus, 2024 metų Pasvalio krašto premijos laureato Viktoro Stanislovaičio antroje knygoje „Dėdės Juzės kantičkos“ (Panevėžys: P4U), pasak anotacijos, „ant nuplikusios nepailstančio optimisto makaulės džiaugsmai, rūpesčiai ir nuotykiai liejasi tarsi giesmės iš senobinių kantičkų“.

Istorikas, muziejininkas Algimantas Krinčius sudarė ir parengė 872 puslapių knygą „Vilniaus katedros kapitulos Pasvalio valdos inventoriai, registrai, apyskaitos. I dalis (1550–1830 m.)“ ([Panevėžys]: [Panevėžio spaustuvė]; [Pasvalys]: Pasvalio krašto muziejus). Tai 77 dokumentų publikacija, skirta Pasvalio miesto (ir ne tik) istorijos tyrinėtojams. Pateiktos asmenvardžių bei vietovardžių rodyklės.

Originali „dvipusė“ Algimanto Krinčiaus eilėraščių ir miniatiūrų knygelė „Liūdesio sodai. Nevilties žmogaus užrašai“([Panevėžys]: Savilaida [i. e. Panevėžio spaustuvė]). Versdami iš vienos pusės, skaitome „Liūdesio sodus“, iš kitos – „Nevilties žmogaus užrašus“. Kūriniai originalūs, juose žaidžiama prasmėmis, vyrauja lyrinės tonacijos su filosofiniu gyvenimo apmąstymu.

Dar vienoje Algimanto Krinčiaus eilėraščių ir miniatiūrų knygoje „Dienos ir naktys“ ([Krinčinas, Pasvalio r.]: Savilaida [i. e. A. Kaminskas]) gvildenamos egzistencijos trapumo, laikinumo, žmogaus vidinio susiskaldymo, prasmės paieškos temos. Per keliones, apmąstymus, kasdienybės stebėjimus atskleidžiama nuolatinė lyrinio „aš“ kova tarp iliuzijų ir tikrovės suvokimo.

Ilgametė lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ekspertė Regina Grubinskienė parengė knygą „Septyniolika gimnazijos direktorių: apybraižos apie Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos vadovus 1922–2023 m.“ (Panevėžys: „Reklamos forma“). Joje pasakojama apie Pasvalio vidurinės mokyklos / Petro Vileišio gimnazijos direktorius, jų atliktus darbus: nuo pirmojo – Juozo Avižonio iki 2023 m. direktoriaus pareigas palikusio Viktoro Rimšos.

Antrosioms karo Ukrainoje metinėms skirtas Pasvalio literatų klubo „Užuovėja“ kūrybos rinkinys „Apkabiname žodžiais = Mи обіймаємося словами“ (Panevėžys: „Reklamos forma“) – solidarumo ir dėkingumo Ukrainai ženklas. Knygos redaktoriai – Algis Mačiukas ir Regina Grubinskienė, iliustracijų autorė – tautodailininkė Leonora Stravinskienė. Be literatūros kūrinių, knygoje publikuojami asmeniniai Algio Mačiuko ir Vilhelmino Janušonio įspūdžiai, susiję su Ukraina.

Janina Kazėnaitė-Pranskūnienė išleido ketvirtąją sakralinės poezijos knygą „Tebūna šviesa“: eilėraščiai, [ištraukos] iš knygnešės dienoraščio (1999–2023) ([Pasvalys]: [J. Kazėnaitė-Pranskūnienė]). Šioje knygoje daugiausiai kalbama apie žmogaus prigimties ir būties kilmę, nemažai apmąstymų apie gyvenimo tikslą ir prasmę, vidinę dvasinę kovą, kančią ir liūdesį dėl savojo neteisumo ir nuodėmių.

Pernai pasirodė antrasis Janinos Kazėnaitės-Pranskūnienės eilėraščių vaikams knygos „Įspėk gamtos mįsles“(Panevėžys: „Reklamos forma“) leidimas. Tai maždaug per 15 metų parašytų eilėraščių vaikams rinktinė, į kurią sudėti septyniose mažos apimties knygelėse publikuoti kūriniai. Mažieji skaitytojai eiliuota kalba ir iliustracijomis supažindinami su gamta.

Literatų klubo „Užuovėja“ narys Povilas Katkevičius išleido pirmąją knygą „Vingiuotais likimo keliais“ ([s. l.]: [Povilas Katkevičius]). Leidinys – įvairialypis: eilėraščiai ir dainos, biografija (iliustruota nuotraukomis), humoreskos. Autorius mėgsta muzikuoti, fotografuoti peizažus (publikuojama jo meniškų fotografijų).

Literatės Aleksandros Katkevičiūtės-Svidenienės pirmoji knyga pavadinta „Ant balto lapo“ (Panevėžys: UAB „Reklamos forma“). Autorė dalijasi moters išgyvenimais, apmąsto greitai bėgantį laiką, eilėmis kalbasi su praeityje likusiais žmonėmis, vaikšto brangiais takais; moka į viską pažvelgti ir su šypsena: ironiškai rašo apie negatyvius gyvenimo reiškinius, žmonių paklydimus.

Iš Telžių kaimo kilusios ilgametės istorijos mokytojos Vlados Čirvinskienės devintojoje – esė ir eilėraščių – knygoje „Širdies lobynas“ (Kaunas: UAB „Ridsales“) apmąstomas gyvenimas, atsakymų į rūpimus klausimus ieškoma tikėjimo tiesose, pabrėžiama santarvės, harmonijos, atjautos būtinybė.

Buvusios Joniškėlio miestelio bibliotekininkės Aldonos Astrauskienės, save vadinančios „sielos virpesių užrašinėtoja“, devintoji knyga „Gyvenimą reikia girdėti...“ (Kaunas: UAB „Ridsales“) yra „apie tai, kas šalia, kas gyvenimiška, kas jaudina, ramina, užpildo. Gyvenimą girdėti būtina – jį vieną teturime. Tai eiliuota kelionė gyvenimu“.

Salotietės Valerijos Pelegrimaitės-Jurgilienės eilėraščių knygos „Godos, mano godos...“ (Kaunas: UAB „Ridsales“) žmogus gyvena, sutelkęs visus pojūčius. Lyrinis subjektas nori visapusio gyvenimo, jis nori gyvenimą išjausti.

„Pėdos širdies“ (Kaunas: UAB „Ridsales“) – dar viena Valerijos Pelegrimaitės-Jurgilienės eilėraščių ir jos vyro medžio skulptoriaus Viganto Jurgilo meno dirbinių nuotraukų knyga. Eilėraščių žmogus užkrečia optimizmu, skaidriu požiūriu į gyvenimą.

Trečioji Algio Mačiuko eilėraščių ir prozos knyga – „Mintys ateina pačios“ (Panevėžys: „Reklamos forma“). Joje pastebimas gamtos grožis, panyrama į atsiminimus, su ilgesiu ir gailesčiu žvelgiama į praeitį, į greitai bėgantį laiką, kartais pasitelkiama ironija ir humoras.

Rašytoja Margarita Lužytė išleido jau septintąją kūrybos knygą – literatūrinių pasakų ciklą „Žalioji fėja“ (Panevėžys: UAB „Reklamos forma“). Pagrindinė veikėja yra Žalioji fėja, anksčiau buvusi paprasta moterimi, o dabar pašaukta atlikti kilnius darbus: padėti, globoti, gydyti, užjausti. Artimumas gamtai, gera ir jautri širdis jai padeda daryti stebuklus.

Iš Raubonių kaimo kilusios Klaipėdos universiteto žurnalistikos studentės Klaudijos Audickaitės eilėraščių ir miniatiūrų knyga pavadinta „Nuogas portretas“ (Panevėžys: UAB „Reklamos forma“). „Skaitytojai knygos puslapiuose gali susipažinti su tuo, ką jaučiu, ką išgyvenu ir kaip suprantu pasaulį“, – teigia autorė.

Iš Daujėnų krašto kilusios literatės, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos studentės Vaidos Bubrevičiūtės antrojoje eilėraščių knygoje „Mėnulio naktis“ (Panevėžys: UAB „Reklamos forma“) publikuojami nuo 2022 m. parašyti eilėraščiai, kuriuose vyrauja tylos, tamsos, nakties motyvai.

Nuo Kupiškio kilusio pedagogo, knygų autoriaus Laimučio Žalio parengtas leidinys „Pušalotas ir apylinkės“(Panevėžys: D. Rudžio individuali įmonė) skirtas Šiaurės Lietuvos miesteliui Pušalotui – jo istorijai, žymesnėms iš čia kilusioms asmenybėms.

Iš Grūžių kaimo kilusio istoriko Petro Juknevičiaus knygoje „Panevėžio rajono administracinė raida: nuo apylinkių iki seniūnijų“ (Panevėžys: Panevėžio rajono savivaldybės viešoji biblioteka) apžvelgiama Panevėžio rajono ir smulkiausių jo administracinių vienetų – apylinkių (seniūnijų) raida.

Knygoje „Pušaloto žydų bendruomenės palikimas = The legacy of the Jewish Community of Pušalotas“ (Vilnius: „Petro ofsetas“) pristatomi penkerius metus trukę moksliniai tyrimai apie Pušaloto miestelio žydų istoriją. Leidinyje dėmesys skiriamas išlikusiam žydų kultūros paveldui: pastatams, kapinėms, taip pat Holokausto temai. Knygos sudarytoja – istorikė Aušra Jonušytė, Kupiškio krašto istorijos tyrinėtoja, daugelio leidinių autorė.

Iš Joniškėlio kilusio filosofo, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nario, Kovo 11-osios Akto signataro, filosofo Romualdo Ozolo (1939–2015) grožinei kūrybai skirtas „Rinktinių raštų“ IV tomas „Poezija. Proza. Kritika“ (Vilnius: UAB „Petro ofsetas“). Pasak pratarmę parašiusio literatūros kritiko Valentino Sventicko, išsiskiriantis žanrų įvairove, žodžio menu. Šiame leidinyje skaitytojas R. Ozolą pažins kaip prozininką ir poetą, kuriam svarbiausias meninis vaizdas buvo gamtos pasaulis, o poezijoje ir prozoje – ne tiek išgyvenimai, kiek idėjos, apmąstymai.

Besidomintiems Pasvalio kraštu, jo istorija ir žmonėmis skirta kraštietės dr. Zinaidos Banevičienės atsiminimų knyga „Mūsų gyvenimo istorijos“ (Kaunas), kurios viršelyje – Gudliauskų ir Vasinauskų sodybos Pasvalyje (1945 m.) ir ją saugančių gandrų nuotrauka. Autorės tėčio brolis buvo agronomas prof. Petras Vasinauskas.

Iš Pasvalio kilusi teatrologė Rasa Vasinauskaitė, šiemet apdovanota Vyriausybės kultūros ir meno premija už ilgametį kūrybinį darbą, reikšmingai praturtinusį Lietuvos teatro meną ir kultūrą, sudarė knygą „Eimuntas Nekrošius. Užrašai“(Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas). Joje publikuojami režisieriaus Eimunto Nekrošiaus (1952–2018) dramos bei operos pastatymų, repeticijų su jaunais scenos meno profesionalais Lietuvoje ir užsienyje 1994–2018 m. užrašai, pastabos, piešiniai, supažindinantys su režisieriaus metodu, kūrybos ir mąstymo savitumu.

527-ojo Pasvalio miesto gimtadienio išvakarėse pasirodė Pasvalio krašto muziejaus išleistas beveik 300 istorinių fotografijų albumas „Pasvalys. Kita stotelė – praeitis“ (Vilnius: „Balto print“). Leidinį sudarė muziejaus viešųjų ryšių specialistė, laikraščio „Darbas“ korespondentė Kristina Balčiūnaitienė, muziejaus dailininkas Paulius Ramanauskas ir istorikas Gražvydas Balčiūnaitis. Albumui tekstus kūrė kraštiečiai poetai Vladas Braziūnas ir Tomas Taškauskas.

Autorius: Alma Balčiūnienė

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama