Prekyboje – apgavikai ir sukčiai

Pardavinėjamos supelėjusios cigaretės ir papirosai, didesnio rūgštingumo nei leistina arba sukietėjusi duona, iš viso nėra alaus arba parduodama tik viena jo rūšis. Padėtis parduotuvėse – antisanitarinė. Pirkėjai masiškai apgaudinėjami, gausu nekokybiškos avalynės ir siuvinių.   

Tokia padėtis užfiksuota 1952-ųjų uostamiesčio valdžios dokumentuose, dabar saugomuose Klaipėdos regioniniame valstybės archyve.  

Tų metų liepos pradžioje Vykdomasis komitetas konstatavo, jog visose tikrintose Miesto žuvies kooperatyvo prekybos vietose ir maitinimo įstaigose buvo fiksuotų šiurkštūs sovietinės prekybos taisyklių pažeidimai. Pirmiausia pabrėžta, kad parduotuvėse, kioskuose ir bufetuose nebuvo skelbimų apie skundų ir pasiūlymų knygas (o į juose esančius pasiūlymus ar skundus nebuvo atsakoma), SSRS ministrų tarybos patvirtintos formos kontrolinių žurnalų, „preiskurantų“.

Konstatuota, kad buvo nustatyti produktų pardavimo už padidintas kainas atvejai, pirkėjų apsvėrinėjimas, apskaičiavimas – iš viso buvo nustatyta, jog iš pirkėjų paimta 1099 rubliais daugiau nei priklausė, o dėl apsvėrinėjimo ir numatavimo iš jų paimta 5262 rubliais daugiau nei reikėjo.

Tikrintojai nustatė ir atvejus, kai buvo pardavinėjami nekokybiški produktai. Iš 530 patikrintų prekių tokios buvo 66. Atskirai paminėta, kad pardavinėtos supelėjusios cigaretės ir papirosai, didesnio rūgštingumo nei leistina arba sukietėjusi duona ir jos produktai, kurie dar buvo ir su smėliu. 

Parduotuvėse tikrintojai nerado ir plakatų su fabrikinio markiravimo ženklais, rūšinėmis nuolaidomis, nekokybiškos avalynės pakeitimo tvarka, informacija apie taros priėmimą, garantijos sąlygomis ir kt.  

Konstatuota, kad ir ne visi prekybininkai buvo pasiruošę vasaros sezono prekybai – neturėjo leidimo greitai gendantiems produktams, nebuvo užtikrinamas savalaikis alaus ir nealkoholinių gėrimų, mineralinio vandens, ledų tiekimas. 

„Prekybos tinkle yra antisanitarinės sąlygos – grindys purvinos, kampuose – voratinkliai, prekybinės salės užgriozdintos tara, svarstyklės – purvinos, surūdijusios, pilnai neapsirūpina san. apranga, pardavėjos ir bufetininkės dirba palaidais plaukais, nėra kriauklių, rankšluosčių, muilo. Pardavėjai dirba su purvina san. apranga. Minimalus būtinas produkcijos asortimentas neskelbiamas ir jo nesilaikoma“, – rašoma Vykdomojo komiteto sprendime.  

Šio kooperatyvo pirmininkui draugui Raskopinui buvo nurodyta per dvylika dienų visose prekybos vietos atlikti einamąjį remontą, kad jos įgytų „kultūringą išvaizdą“, sutvarkyti jų vitrinas, prie produktų pridėti kainų etiketes, iškabinti „preiskurantus“, užtikrinti sanitarinių normų laikymąsi, produkcijos kokybę ir t.t. Taip pat buvo nurodyta ne vėliau kaip per 48 valandas atsakyti į skundų-pasiūlymų knygose paliktas pastabas.  

Už visus nustatytus pažeidimus draugas Raskopinas buvo įspėtas, kartu nurodant, jog nepašalinus trūkumų, Vykdomasis komitetas pritaikys griežtesnes priemones.  

Po poros savaičių miesto valdžia jau konstatavo, kad panaši situacija buvo ir Prekybos valdyboje, kuriai vadovavo legendiniu vėliau tapsiantis Arkadijus Lichtinšainas. Nors čia nemažai pardavėjų jau buvo sulaukę drausminių nuobaudų, centrinėse miesto gatvėse buvę prekybiniai taškai buvo suremontuoti ir „įgavo kultūringą išvaizdą“, sutvarkytos vitrinos, geriau išdėstomos prekės, bet ir toliau čia fiksuoti šiurkštūs sovietinės prekybos tvarkos pažeidimai ir nepatenkinamas pirkėjų aptarnavimas.  

Iš 256 per pirmą 1952-ųjų pusmetį patikrintų Prekybos valdybai priklausiusių taškų 35-iose buvo užkeltos kainos ir dėl to pirkėjai permokėjo 70 848 rublius. 26-iose vietose buvo nustatyti pirkėjų apgaudinėjimo atvejai juos apskaičiuojant, apsveriant ar numatuojant.  

Matavimo ir svėrimo prietaisai čia buvo apleisti, o 36-iose vietose buvo naudojami neteisėti prietaisai. Iš viso buvo aptiktos 33 neteisėtos svarstyklės, 256 giros ir 11 matavimo indų.  

„Skundai nagrinėjami bedvasiškai-biurokratiškai, septyniose įstaigose iš viso nebuvo skundų ir pasiūlymų knygų, dešimtyje neduota atsakymų į skundus, 23-iose nebuvo skelbimų apie skundų ir pasiūlymus knygas, 11 nebuvo kontrolinių žurnalų. Parduotuvėse slėpti faktai apie turėtas deficitines prekes, 14-oje parduotuvių jos pardavinėtos iš po prekystalio. 48 įstaigose prekiauta nemarkiruotomis, nestandartinėmis, nekokybiškomis prekėmis. Vien tik parduotuvėse Nr. 13, 16, 24, 39 ir univermage išimta iš prekybos 1811 porų avalynės, 467 siuvinių, neatitinkančių valstybinių standartų ir rūšių, iš viso už 213 600 rublių. Devyniose įstaigose buvo nepaisoma darbo laiko, penkiose iš viso nebuvo nurodomos darbo valandos. 72 nebuvo „preiskurantų“ su pagrindinių produktų kainomis, 39-iose nebuvo lentelių su pardavėjų pavardėmis, 54-ose nebuvo paisoma sanitarijos ir higienos normų“, – dėstoma Vykdomojo komiteto sprendime.  

Čia, kaip ir Žuvies kooperatyvo atveju, nepakankamai buvo išplėtota prekyba alumi, nealkoholiniais gėrimais ir mineraliniu vandeniu. 10-yje parduotuvių iš viso nebuvo alaus, o 37-iose jo turėta tik vienos rūšies. 21-a prekyvietė neturėjo limonado, o 28-ios prekiavo tik viena jo rūšimi. O mineraliniu vandeniu iš viso neprekiauta.

Konstatuota, kad, kaip ir minėtajame kooperatyve, čia nebuvo skelbiama informacija apie taros priėmimą, nekokybiškų prekių grąžinimą, garantijos sąlygas ir kt. Prekybos valdybos parduotuvėse irgi buvo prekiaujama nekokybiška duona ir jos produkcija, nebuvo ledo produkcijai šaldyti. Kaip trūkumas buvo įvardinta ir tai, kad prekybvietės neturėjo pakankamai musgaudžių.  

Galiausiai buvo konstatuota, kad Prekybos valdyba nesirūpino dirbančiųjų politinio lygio ir darbinės kvalifikacijos kėlimu, netinkamai rinko darbinius kadrus, tad tarp jų patekdavo apgavikai ir sukčiai, vogę valstybinę nuosavybę. Nurodyta, kad, preliminariais duomenimis, per pusmetį buvo pavogta produkcijos už 137 tūkst. rublių, o išieškota tik už 57 tūkst. rublių. 

Vykdomasis komitetas padarė išvadą, kad tokia padėtis susiklostė dėl to, kad Prekybos valdybos vadovybė neskyrė reikiamo dėmesio kontrolei ir taikstėsi su pažeidimais.  

Miesto valdžia A. Lichtinšainą įpareigojo užtikrinti kasdienę kontrolę, taip pat, kad nė vienas pažeidėjas neliktų nenubaustas. Buvo nurodyta kasas aprūpinti reikiamu kiekiu grynųjų, ypač smulkiomis monetomis, kad būtų teisingai atsiskaitoma su pirkėjais. Taip pat duotas įpareigojimas pašalinti visus trūkumus. Prekybos valdybos vadovas buvo perspėtas, kad tuo atveju, jei nesiims visų reikiamų priemonių, jo paties atžvilgiu bus pritaikytos griežtos priemonės.  

Taip pat Vykdomasis komitetas kreipėsi į Klaipėdos apskrities justicijos valdybą, jog ji įpareigotų liaudies teismus griežtai laikytis dar 1935 m. SSRS Aukščiausiojo Teismo plenumo priimto sprendimo, kad bylos dėl pirkėjų apgaudinėjimo būtų išnagrinėtos per 10 dienų nuo jų gavimo teisme. 

Autorius: Martynas Vainorius

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama