Antisovietinis ginkluotas pasipriešinimas Valkininkų krašte 1944-1949 metais

Antisovietinis ginkluotas pasipriešinimas Valkininkų krašte 1944-1949 metais...Klastingos saugumiečių operacijos dėka rugsėjo 2 d. į susitikimą su NKVD specialiosios grupės agentais smogikais, apsimetusiais tikrais partizanais, atėjo ir iš pasalų buvo sušaudyti: buvusio Onuškio-Eišiškių-Valkininkų (1-ojo) bataliono vadas J. Dambrauskas-Siaubas, jo pavaduotojas S. Legetavičius-Aušra, Jonas Dulius-Klevas, Vaclovas Budrevičius-Lietus ir sodybos, kurioje įvyko susitikimas, šeimininkų Blažonių šeima52. Onuškio-Eišiškių-Valkininkų (1-ajam) batalionui savo iniciatyva ėmė vadovauti A. Radžius-Šturmas. Tiesą pasakius, iš bataliono buvo likęs tik nedidelis Merkio vardo būrys, kuris veikė Valkininkų, Eišiškių ir Varėnos valsčiuose. Merkio rinktinės vadas A. Ramanauskas-Vanagas rugsėjo 28 d. raportavo Dainavos apygardos vadui Dominykui Jėčiui-Ąžuoliui apie padėtį Geležinio Vilko rinktinės veikimo ribose. Jo duomenimis, iš rinktinės tuomet liko tik vienas būrys, kurį sudarė A. Radžius-Šturmas, A. Barysas-Narcizas, P. Janušauskas-Aras, partizanas slapyvardžiu Sakalas, Aleksandras Nalivaika-Jazminas bei sunaikinto J. Dambrausko-Siaubo būrio keli vyrai, kurie laikėsi buvusio 2-ojo (Daugų) bataliono vado V. Voverio-Žaibo būryje. Išlikusiems partizanams vadovauti A. Ramanauskas paskyrė A. Radžių-Šturmą, „kuris yra baigęs keturis skyrius, bet labai energingas ir drąsus“. Šturmui buvo pavesta „dar iki pirmo sniego“ sudaryti sėsliųjų partizanų dalinėlius kaimuose53. Be kovos su okupantais ir stribais, partizanai nevengė po perspėjimų bausti kolaboruojančius vietinės administracijos darbuotojus, partinius aktyvistus bei šnipinėjimu kaltintus civilius gyventojus. Tai buvo sudėtinė kovos su komunistų vykdoma prievartine krašto sovietizacija dalis. Jeigu laisvės kovotojai bausdavo sovietų valdžios pareigūnus ar su okupantais bendradarbiavusius civilius gyventojus, tai dažniausiai tam vienoks ar kitoks pagrindas būdavo. Net pasitraukę iš pareigų sovietiniai pareigūnai būdavo baudžiami. Antai 1946 m. vasario 7 d. Valkininkų miestelio pakraštyje buvo rastas sunkiai sužeistas apgirtęs buvęs apylinkės tarybos pirmininkas Feliksas Kazlauskas, kuris greitai mirė54. Netrukus, aiškindamiesi įvykio aplinkybes, saugumiečiai suėmė pirmininko nužudymu įtartą Silvestrą Blažulionį, kuris kovo 1 d. pabėgo iš NKVD Valkininkų poskyrio areštinės, tačiau persekiojanti operatyvinė grupė jį pavijusi nušovė55. Birželio 7 d. Valkininkų valsčiaus vykdomojo komiteto finansų instruktorius Murajevskis išvyko į Senųjų Naniškių kaimą tikrinti pieno pristatymų ir dingo be žinios. Saugumiečiai įtarė, kad jį sušaudė Rugio būrys. Rugpjūčio 2 d. netoli Dargužių kaimo partizanai nušovė buvusį Valkininkų valsčiaus vykdomojo komiteto pirmininką Aleksandrą Jankaitį, kurį sovietų valdžia buvo atleidusi iš pareigų už blogą darbą56. Gruodžio 17 d. Dzūkų rinktinės Geležinio Vilko grupės būrys Urkionių kaime sušaudė apylinkės tarybos sekretorių Vladą Lusą, šnipinėjimu kaltintus jo sūnų Albertą, Mariją Versockienę ir jos dukrą Jadvygą57. Opų materialinio apsirūpinimo klausimą partizanai dažnai spręsdavo užpuldami valstybines įmones, nes tokią veiklą traktavo kaip teisėtą. Naktį iš spalio 26 į 27 d. Merkio rinktinės 3-iojo (Varėnos) bataliono partizanai Boleslovas Poškus-Naras, Bronius Didika-Alksnis, Julius Karpis-Vieversys, Aleksas, Juozas kaziulionis-Klevas, Algirdas (vokietis) ir Merkio būrio vadas A. Radžius-Šturmas Matuizų kaime sulaikė naują „Chevrolet“ amerikonišką automobilį, nuvažiavo į tame pat kaime buvusį kooperatyvą ir iš jo konfiskavo 18 angliškų padėvėtų tamsios spalvos švarkų, 9 baltinius, 5 kelnes, 130 siūlų ritinių, 100 degtukų dėžučių, 2 palaidines, 180 m medžiagos baltiniams, 50 kg cukraus, 100 kg miltų, 2 kg tabako, 300 papirosų, 9 poras kaliošų ir 8 kg muilo. Minėtus daiktus partizanai susikrovė į mašiną, pasivėžėjo iki saugios vietos, perdėjo į vežimus, automobilį sudegino ir pasitraukė. Daiktai pagal poreikius buvo paskirstyti 3-iojo bataliono partizanams58. 1946 m. lapkričio 14 d. kautynėse su okupanto kariuomenės daliniu žuvus A. Radžiui-Šturmui59, Merkio būriui ėmė vadovauti A. Barysas-Narcizas. Būrio likučius sudarė tik P. Janušauskas-Aras, Stasys Babraitis-Aukštaitis ir A. Nalivaika-Jazminas, kurie 1947 m. įsiliejo į Merkio rinktinės 3-iojo (Varėnos) bataliono, vadovaujamo J. Jakubavičiaus-Rugio ir jo pavaduotojo A. Baublio-Vyto, būrius. 1947 m. pradžioje MGB Trakų apskrities skyriaus viršininkas papulkininkis Krainovas informavo centrinę vadovybę, kad Trakų apskrityje nuo 1944 m. rudens veikęs J. Dambrausko-Siaubo 131 kovotojo dalinys, sudaręs Geležinio Vilko rinktinės branduolį ir jungęs 4 būrius, 1945-1946 m. buvo beveik visiškai sunaikintas. Iš viso iki 1947 m. pradžios enkavedistai legalizavo 61, nukovė 31 ir suėmė 32 J. Dambrausko-Siaubo grupuotės partizanus. MGB duomenimis, 1944-1946 m. J. Dambrausko dalinį (iš esmės saugumiečiai turėjo galvoje Geležinio Vilko rinktinę – M. P.) sudarė: Valkininkų valsčiuje kovojęs S. Versecko-Avižos 18 vyrų būrys (iš jų 12 MGB legalizavo, 4 suėmė ir 1 nukovė), Onuškio valsčiuje bazavęsis M. Vičkačkos-Vasaros 35 partizanų būrys (iš jų 23 MGB legalizavo, 5 suėmė ir 7 nukovė), Valkininkų valsčiuje veikęs M. Česnio-Lapkričio 16 kovotojų būrys (iš jų 8 MGB legalizavo ir 8 nukovė) ir Onuškio, Daugų valsčiuje veikęs paties J. Dambrausko-Siaubo 61 laisvės kovotojo būrys (iš jų 26 MGB legalizavo, 15 nukovė ir 14 suėmė). 1947 m. pradžioje kovą tęsė tik 7 sunaikintos Geležinio Vilko rinktinės partizanai60. Taigi galima padaryti išvadą, kad 1946 m. pabaigoje dėl didžiulių nuostolių ir legalizacijos iš vietinių gyventojų sudaryti partizanų būriai Valkininkų valsčiuje nustojo egzistuoti. Valkininkiečių ginkluotas pasipriešinimas išseko.

Autorius: Mindaugas Pocius, Lietuvos istorijos institutas

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama