Kau­šė­nų me­mo­ria­lo ir Lit­va­kų at­mi­ni­mo so­do lau­kia per­mai­nos

Plun­gės ra­jo­ne, Kau­šė­nų kai­me, 1941 me­tų lie­pos 12–13 die­no­mis bu­vo žiau­riai nu­žu­dy­ta ir pa­lai­do­ta apie 1800 Plun­gės ra­jo­no žy­dų. Pas­merk­tie­ji tu­rė­jo pa­tys iš­si­kas­ti sau duo­bes, nu­si­reng­ti ir at­si­sto­ję prie kraš­to žvelg­ti pra­žū­čiai į akis. Pas­ku­ti­niu Plun­gės žy­du va­di­na­mas Ja­ko­vas Bun­ka vi­są li­ku­sį sa­vo gy­ve­ni­mą pa­sky­rė nu­žu­dy­tų Plun­gės žy­dų at­mi­ni­mui įam­žin­ti ir iš­sau­go­ti. Jo rū­pes­čiu 2011 me­tais Kau­šė­nuo­se ati­deng­tos „At­min­ties sie­nos“, skir­tos nu­žu­dy­tų žy­dų at­mi­ni­mui, bei vė­liau Pla­te­liuo­se J. Bun­kos sū­naus Eu­ge­ni­jaus su­kur­to Lit­va­kų at­mi­ni­mo so­do lau­kia po­ky­čiai.

Gy­ve­ni­mą pa­sky­rė žy­dų at­mi­ni­mui iš­sau­go­ti

J. Bun­ka gi­mė 1923 me­tais lie­pos 13 die­ną Plun­gė­je, Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bės ko­vų sa­va­no­rio bei siu­vė­jos šei­mo­je, ku­rio­je au­go ke­tu­rios se­se­rys ir dar vie­nas bro­lis. Tė­vai no­rė­jo, kad Ja­ko­vas tap­tų ra­bi­nu, ta­čiau jis pa­ts sva­jo­jo bū­ti skulp­to­riu­mi ar dai­li­nin­ku, nes nuo ma­žų die­nų mė­go pieš­ti ir dro­ži­nė­ti.

Pa­ma­tęs sū­naus iš­skir­ti­nius ga­bu­mus, tė­vas Lei­ba nu­ve­dė še­šio­lik­me­tį pas Tel­šių gat­vė­je gy­ve­nu­sį sta­lių Juo­zą Šo­bins­ką mo­ky­tis sta­liaus ama­to. Ta­čiau po me­tų pra­si­dė­jęs Ant­ra­sis pa­sau­li­nis ka­ras, Bun­kų šei­mai at­ne­šęs dau­gy­bę iš­ban­dy­mų ir skau­džių ne­tek­čių, moks­lus nu­trau­kė.

J. Bun­ka, su­lau­kęs 18 me­tų, bu­vo pa­šauk­tas tar­nau­ti į XVI Lie­tu­vos di­vi­zi­ją, bet jo tė­vas Lei­ba Bun­ka da­vė sau žo­dį, kad sū­naus vie­no į ka­rą neiš­leis, to­dėl išė­jo kar­tu. Bai­mi­no­si ne be rei­ka­lo. Iš 9 tūkst. tar­ny­bon pa­šauk­tų ka­rių gy­vi ir svei­ki li­ko gal tik 3 tūks­tan­čiai. Liūd­nas li­ki­mas bū­tų iš­ti­kęs ir Ja­ko­vą, jei tė­vas ne­bū­tų ra­dęs jo su­žeis­to mū­šio lau­ke ir per­da­vęs me­di­kams. Neį­ti­kė­ti­no ste­buk­lo dė­ka pa­vy­ko iš­sau­go­ti jau­nuo­lio gy­vy­bę.

Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro ve­te­ra­nas, su an­ti­fa­šis­ti­nės koa­li­ci­jos ar­mi­ja pa­sie­kęs net Ber­ly­ną, J. Bun­ka bu­vo ap­do­va­no­tas or­di­nais ir me­da­liais. O po ka­ro grį­žęs į gim­ti­nę vi­są sa­vo lai­ką ir jė­gas pa­sky­rė nu­žu­dy­tų tau­tie­čių at­mi­ni­mui įam­žin­ti.

1986 me­tais Kau­šė­nuo­se kar­tu su drau­gais me­džio dro­žė­jais įkū­rė Kau­šė­nų ge­no­ci­do au­kų me­mo­ria­lą, o 2011 me­tais čia ati­deng­ta At­min­ties sie­na, skir­ta pa­gerb­ti 1800 nu­žu­dy­tus Plun­gės žy­dus. Ši sie­na su­mū­ry­ta iš 1800 ply­tų, ku­rios bu­vo paim­tos iš nu­griau­tos di­džio­sios Plun­gės si­na­go­gos.

„Tė­ve­lio dar­bus te­ko pe­rim­ti man, tad kiek­vie­ną va­sa­rą, tre­čią­jį lie­pos sek­ma­die­nį, Kau­šė­nuo­se vyks­ta nu­žu­dy­tų Plun­gės žy­dų pri­si­mi­ni­mo ir pa­ger­bi­mo mi­nė­ji­mas“, – „Že­mai­čiui“ pa­sa­ko­jo E. Bun­ka.

Pla­nuo­ja­ma in­ves­ti­ci­ja

Su­vok­da­ma šios vie­tos svar­bą mū­sų is­to­ri­jai ir atei­ties kar­toms, Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė Kau­šė­nų me­mo­ria­lą įtrau­kė į 2024-2029 me­tų Tel­šių re­gio­no funk­ci­nės zo­nos stra­te­gi­ją ir, ga­vu­si Eu­ro­pos Są­jun­gos pa­ra­mą, pla­nuo­ja pri­tai­ky­ti lan­ky­mui.

Nu­ma­ty­ta įreng­ti apie 1976,33 met­rų dvi­ra­čių-pės­čių­jų ta­ką nuo Bab­run­go ir Bi­ru­tės gat­vių san­kry­žos iki Plun­gės žy­dų žu­dy­nių vie­tos bei ka­pų, taip pat nuo jų – iki su­si­kir­ti­mo su Prū­sa­lių kai­me esan­čia So­dų gat­ve. Kar­tu at­si­ras­tų ir ma­žo­sios ar­chi­tek­tū­ros ele­men­tai, ženk­li­ni­mas bei ta­kų ir pa­čio me­mo­ria­lo ap­švie­ti­mas.

Pro­jek­to lė­šo­mis bū­tų su­tvar­ky­ta ir ša­lia me­mo­ria­lo esan­ti au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lė, at­nau­jin­ti laip­tai ir pės­čių­jų ta­kai.

Pre­li­mi­na­ri pro­jek­to ver­tė: 3,7 mln. eu­rų, iš jų 3,1 mln. eu­rų – Eu­ro­pos Są­jun­gos lė­šos, li­ku­si da­lis – Sa­vi­val­dy­bės pri­si­dė­ji­mas

Lit­va­kų at­mi­ni­mo so­das per­duo­da­mas Že­mai­čių dai­lės mu­zie­jui

Tau­to­dai­li­nin­ko J. Bun­kos var­du pa­va­din­tas lab­da­ros ir pa­ra­mos fon­das. Pla­te­liuo­se fon­das 2014 me­tais įkū­rė uni­ka­lų (vie­nin­te­lį to­kį ne tik Lie­tu­vo­se, bet ir pa­sau­ly­je) Lit­va­kų at­mi­ni­mo so­dą, įam­ži­nan­tį skir­tin­go­se Lie­tu­vos vie­to­vė­se gy­ve­nu­sias žy­dų bend­ruo­me­nes.

Tęs­da­mas tė­ve­lio pra­dė­tus dar­bus, šį pro­jek­tą ini­ci­ja­vo E. Bun­ka, o įgy­ven­di­no liau­dies meist­ras, jo­gau­diš­kis Ar­tū­ras Pla­ta­kis. Pas­ta­ro­jo nu­kal­din­tos me­ta­li­nės obe­lys bei sa­lan­tiš­kio ak­me­no­riaus Juo­zo Ži­lins­kio su­kur­ti Ka­re­li­jos gra­ni­to stul­pe­liai pa­puo­šė 12 arų plo­te at­vaiz­duo­tą Lie­tu­vos že­mė­la­pį. 2016 me­tais ši ini­cia­ty­va bu­vo idė­jiš­kai iš­plės­ta ir obe­li­mis įam­žin­tas ne­be tik at­ski­rų bend­ruo­me­nių, bet ir vi­sos LDK lit­va­kų bei žy­dų gel­bė­to­jų Ho­lo­kaus­to me­tu at­mi­ni­mas.

E. Bun­ka pa­sa­ko­jo, kad šia­me Lit­va­kų at­mi­ni­mo so­de jau įkur­din­ta per 60 obe­lų įvai­rių mies­tų žy­dų bend­ruo­me­nėms at­min­ti. O me­ta­li­nius obuo­lius ant me­džių ša­kų, skir­tus pri­si­min­ti konk­re­čio­se bend­ruo­me­nė­se gy­ve­nu­sias šei­mas, už­sa­ko lit­va­kų pa­li­kuo­nys iš vi­so pa­sau­lio. Lit­va­kų at­min­ties so­das su­kur­tas su idė­ja nuo­lat plės­tis – tiek įam­ži­nant vi­sas Lie­tu­vo­je ka­da nors gy­va­vu­sias žy­dų bend­ruo­me­nes, tiek ak­me­ni­niais stul­pais pa­ger­biant lit­va­kų švie­suo­lius vi­sa­me pa­sau­ly­je.

„Po tė­ve­lio mir­ties vi­sais Lit­va­kų so­do bei Kau­šė­nų me­mo­ria­lo at­mi­ni­mo iš­sau­go­ji­mo rei­ka­lais te­ko rū­pin­tis man. Kiek­vie­nais me­tais vi­so­je Lie­tu­vo­je, bet dau­giau­siai Že­mai­ti­jo­je ren­giu moks­lei­vių et­nog­ra­fi­nes va­sa­ros sto­vyk­las. Jų me­tu kar­tu su vy­res­nių­jų kla­sių mo­ki­niais vaikš­tom po kai­mus, mies­te­lius ir vie­ti­nių pra­šo­me pa­si­da­lin­ti at­si­mi­ni­mais, koks tas mies­te­lis bu­vo dar prieš ka­rą. Kar­tais pa­vyks­ta gau­ti net nuo­trau­kų“, – pa­sa­ko­jo E. Bun­ka.

Žur­na­lis­tas, ra­šy­to­jas ir kraš­to­ty­ri­nin­kas E. Bun­ka ne­slė­pė, kad su­lau­kus jo me­tų ne­re­tai ap­lan­ko min­tys, kam pa­ti­kė­ti per il­gus me­tus su­kaup­tą ir puo­se­lė­tą žy­dų at­mi­ni­mo iš­sau­go­ji­mo įdir­bį. Di­džiau­sias pla­te­liš­kio no­ras – kad At­mi­ni­mo so­das ne­bū­tų per­kel­tas į ki­tą vie­tą, bet to­liau bū­tų puo­se­lė­ja­mas Pla­te­liuo­se.

Da­bar pla­te­liš­kis džiau­gia­si, kad jo no­ras bu­vo iš­girs­tas – So­dą už 60 tūkst. eu­rų įsi­gi­jo Sa­vi­val­dy­bė ir ža­da per­duo­ti val­dy­ti bei pri­žiū­rė­ti Že­mai­čių dai­lės mu­zie­jui.

„Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė priė­mė spren­di­mą Lit­va­kų at­mi­ni­mo so­dą įsi­gy­ti da­li­mis. Di­džio­ji da­lis lė­šų jau yra su­mo­kė­ta so­do sa­vi­nin­kui. Po tru­pu­tį ir mes jau pra­ti­na­mės prie šio nau­jo ob­jek­to, tvar­ko­me ap­lin­ką, ke­ti­na­me at­nau­jin­ti in­for­ma­ci­nį sten­dą. Kal­bė­ti apie atei­ties dar­bus kol kas ne­ga­liu, bet so­do pa­skir­tis iš­liks to­kia pa­ti“, – sa­kė mu­zie­jaus di­rekt­roius Ro­ber­tas Šim­kus.

Autorius: Lina RUIBIENĖ / Laikraščio „Žemaitis“ žurnalistė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama