Dainininkas T. Macas apie savo kūrybą ir iššūkius su kuriais susiduria dainuodamas gatvėje
Kas vyksta
Turinį įkėlė
Susitikti pokalbiui su atlikėju ir dainų autoriumi Tauru Macu paskatino mobiliuoju telefonu Laisvės alėjoje nufilmuota (šių eilučių autoriaus – M.P.) atliekama legendinės britų roko grupės „Queen“ vokalisto Freddie Mercury daina „Bohemian Rhapsody“, kurios įamžinimas per gana trumpą laiką „Facebook“ paskyroje susilaukė milžiniško, daugiau nei 123 tūkst. peržiūrų.
– Nežinau, kaip tave, tačiau mane tikrai labai nustebino, kad šis labai „mėgėjiškai“ dėl techninio broko mano nufilmuotas tavo atliekamas kūrinys sulaukė, ir vis dar sulaukia tokio milžiniško kiekio peržiūrų. Ir nors praėjo daugiau nei dvi savaitės, kasdien jį vis dar peržiūri po kelis tūkstančius žmonių. Įrašas taip pat sulaukė daugiau nei 800 patiktukų ir galybės teigiamų komentarų…
– Žinok, kai tai sužinojau iš tavęs, nustebino ir mane. Sunku pasakyti, kodėl taip atsitiko, tačiau, be abejo, tai mane džiugina ir skatina toliau siekti užsibrėžto tikslo.
Dainuoja nuo aštuonerių metų
– Na, bet grįžkime prie tavo ką tik pasakytos minties, kad tai skatina siekti užsibrėžto tikslo. Tad koks jis?
– Noriu sukurti savo grupę, kurti dainas ir muziką bei ją atlikti žmonėms. Manau, esu tam jau beveik pasiruošęs, trūksta tik dar šiek tiek žinomumo, tada finansų, na, o vėliau ateis ir geri bendražygiai. Nors besimokydamas iki septintos klasės Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijoje ir išmokau groti fortepijonu, tačiau man labiau patinka dainuoti, tad grupėje aišku reikės klavišininko, ir ne tik.
– Tad nesi naujokas šitame kelyje. Nuo kada pradėjai dainuoti?
– Oi, labai senai. Berods nuo tada, kai man buvo aštuoneri metai. Tada su kitais vaikinukais dainavau susikūrusioje POP stiliaus grupėje „Kvinta“. Ji buvo įkurta 2006 metais ir gyvavo iki 2014 metų. Per tuos metus laimėjome daugybę apdovanojimų televizijose, įvairiuose konkursuose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Buvome tikros to meto žvaigždės, ir nepabijosiu to pasakyti, maudėmės šlovės spinduliuose.
Išbandė jėgas ir „X faktoriuje“
– Tai susuko, kaip sakoma, jums galvas..?
– Tada šiek tiek, jauni gi buvome. Vėliau išsiskirsčius grupei, po tam tikros pertraukos, nusprendęs grįžti į muzikinį kelią, išmėginau naujus vandenis. Vienas iš sėkmingesnių projektų buvo su Kaune žinomos muzikos laboratorijos „ATIK ESUP“ įkūrėju didžėjumi Roku Bal. Tada mes sukūrėme ir pristatėme daug teigiamų vertinimų susilaukusį muzikinį kūrinį „Love is not a game“.
Taip pat teko gana neblogai pasirodyti ir 2018 metais TV3 muzikiniame šou „X faktorius“. Teko sėkmingai sudalyvauti ir dar keliuose televizijos projektuose.
– Kokie artimiausi kūrybiniai planai ?
– Planų ir idėjų daug. Šiuo metu su bičiuliu Roku Petkūnu sukūrėme naują bendrą kūrinį „Macas akimirka“. Tai daina apie žmonių santykius. Ją jau gana greitai, birželio 21 dieną, paleisime į gyvenimą per įvairias internetines platformas.
Dainavimu užsidirba ir duonai
– Sakyčiau graži kūrybinė pradžia. Dabar tave galima išvysti dainuojant Laisvės alėjoje bei kitose miesto vietose. Kas tai, tiesiog laisvalaikis, ar ir darbas?
– Ir tas, ir tas… Yra buvę laikotarpių, kai tokiu būdu uždirbdavau šeimai duoną. Ir dabar tai darau, gal tik kiek rečiau.
– Ar daug kūrinių tavo repertuare?
– Nemažai, apie penkiasdešimt. Tai patys įvairiausi populiarių užsienio atlikėjų kūriniai. Moku ir kelias populiarias rusiškas dainas iš animacinių filmukų, pavyzdžiui iš „Bremeno muzikantai“, tačiau šiandien, žinant daugelio žmonių požiūrį į mūsų rytų kaimynę, jų nedainuoju.
Praeivių reakcija būna įvairi
– Kaip praeiviai priima tavo dainas?
– Visko būna. Dažnai sustoja, klausosi, ploja. Net ir gėlių ne kartą yra įteikę. Deja, ir su neblaiviais „gerbėjais“ kartais tenka susidurti… O kartais būna ir taip, kad kokios nors kavinės ar parduotuvės savininkui, kur netoli prie jų durų dainuoju, kažkodėl kažkas nepatinka… Būna nemalonūs konfliktai.
– Keista, manyčiau, kad tai kaip tik jiems daroma nemoka reklama, kuri turėtų pritraukti klientus.
– Deja, kai kas iš jų tai supranta kitaip. Kartą vienas centro gyventojas buvo net iškvietęs policiją, nes atseit trikdau jo poilsį, nors buvo dar ne vakaras. Nors atrodo policininkams ir paaiškinau kas aš, ir kodėl dainuoju, vis tiek skyrė baudą. Teko su policija nemaloniai pabendrauti ir dainuojant gatvėje Italijoje. Kitiems dar nepatinka, kodėl anglų kalba dainuoju. Visokių būna. Anksčiau kažkaip žmonės buvo geranoriškesni gatvės muzikantams, dabar kažkokie susvetimėję.
– O Lietuvos kurortuose vasaromis nebandei dainuoti?
– Ten, ypač Palangoje, ar Šventojoje vasaros sezono metu tai daro daugelis gatvės dainininkų. Tačiau ten yra didelė konkurencija. Nėra ten taip paprasta, kaip gal kai kam atrodo.
Pritarti bando ir dukrytė
– Dar norėčiau grįžti prie abejingos kai kurių žmonių reakcijos, kai tu dainuoji. Būtent tai matosi ir tame video iš Laisvės alėjos – nuo ko ir pradėjome pažintį. Tu dainuoji, o jie eina pro šalį, tokie net sakyčiau kažko išsigandę… Kodėl, tavo manymu, taip yra?
– Čia gali būti daug priežasčių. Nors atrodo, kad gyvename Europos sąjungoje, laisvoje šalyje, kur lyg nieko ir netrūksta, tačiau manau tai tik blizgus saldainio popieriukas. Žmonės, ypač vyresni, jaučia tam tikrą ekonominį bei finansinį neapibrėžtumą, na ir tas vis besitęsiantis politikų, ir ne tik, eskalavimas dėl karo grėsmės.
– Tikėkimės, kad tai laikina. Augini du mažylius. Ar tėtis dainuoja jiems lopšines?
– O kaipgi, be abejo. Vyresnioji, trejų metų, dukra Dijora net bando man pritarti. Ji net yra išbėgusi pritarimui į sceną vieno mano pasirodymo metu. Visiems, kurie tai matė, labai patiko.
– Ačiū tau už interviu ir linkiu visokeriopos sėkmės gyvenime ir kūryboje.
Autorius: Modestas Patašius
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
