MRF Turinio bankas MRF Turinio bankas
Prisijungti
Pagrindinis
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Privatumo politika DUK
Regioninės žiniasklaidos projektai • 2025.08.05 12:01

Že­mai­tės 180-ojo gim­ta­die­nio šven­tė

Antikva
Antikva

Turinį įkėlė

Že­mai­tės 180-ojo gim­ta­die­nio šven­tė
Your browser does not support the audio element.

Bir­že­lio 7 die­ną Plun­gės ra­jo­ne, Go­de­lių kai­me esan­čio­je Bu­kan­tės dva­ro so­dy­bo­je ne­ti­lo šven­ti­nis šur­mu­lys, vi­sus su­kvie­tęs į Lie­tu­vių li­te­ra­tū­ros kla­si­kės Ju­li­jos Be­niu­še­vi­čiū­tės-Žy­man­tie­nės, vi­siems ge­riau ži­no­mos Že­mai­tės var­du, 180-ies me­tų ju­bi­lie­jaus mi­nė­ji­mą. Ra­šy­to­jos me­mo­ria­li­nia­me mu­zie­ju­je nuo pat ry­to skam­bė­jo dai­nos, kie­me bū­ria­vo­si ama­ti­nin­kai, o gas­pa­di­nės kvie­tė prie sta­lo ra­gau­ti že­mai­tiš­kų pa­tie­ka­lų.

Sve­čiuo­se – ra­šy­to­jos proa­nū­kė

Ge­ras oras ir nuo­tai­kin­ga šven­ti­nė pro­gra­ma ga­ran­ta­vo gau­sų bū­rį sve­čių

Gar­bin­go ju­bi­lie­jaus mi­nė­ji­mas pra­si­dė­jo šv. Mi­šio­mis Bu­kan­tės kop­ly­čio­je, ku­rio­je ka­dai­se ir pa­ti Ju­li­ja kal­bė­jo mal­de­les. Mi­šias au­ko­jo Ša­tei­kių Šv. Evan­ge­lis­to Mor­kaus pa­ra­pi­jos kle­bo­nas Re­na­tas Liu­bers­kis, gie­do­jo Jur­gi­tos Ar­laus­kie­nės va­do­vau­ja­mas Ša­tei­kių baž­ny­ti­nis cho­ras „Ži­bu­rys“.

Po Mi­šių šven­tės da­ly­vius pa­si­ti­ko et­no­mu­zi­ko­lo­gė, folk­lo­ro at­li­kė­ja ir et­ni­nės kul­tū­ros puo­se­lė­to­ja Lo­re­ta Sun­gai­lie­nė. Ji pri­mi­nė, kad lie­tu­vių kla­si­kė Bu­kan­tė­je gi­mė 1845 me­tų ge­gu­žės 31-ąją ir čia gy­ve­no iki 12-os me­tų. Jos tė­ve­liai su­si­lau­kę ke­tu­rių duk­rų, rū­pi­no­si ir pri­žiū­rė­jo Plun­gės vals­čiu­je esan­tį dva­rą.

Nuo pat ma­žų die­nų Ju­li­ja bu­vo auk­lė­ja­ma re­li­gin­gai ir stro­piai mo­ko­ma kal­bė­ti len­kiš­kai. Dar bū­da­ma ma­ža, švel­niai vi­sų va­di­na­ma Ju­ly­te, ro­dė di­džiu­lį su­si­do­mė­ji­mą moks­lais. Tad tė­ve­liai iš­ve­žė ją mo­ky­tis į Tel­šių ra­jo­ne esan­tį Džiu­gi­nė­nų dva­rą. Iš jo Ju­li­ja taip ir ne­be­sug­rį­žo į gim­ti­nę.

„Taš­ko teat­ras“ do­va­no­jo juo­ko do­zę
Šven­tės me­tu ne­trū­ko sma­gių rung­čių ir žai­di­mų
Bend­ro­je nuo­trau­ko­je įsiam­ži­no at­vy­kę Že­mai­tės gi­mi­nai­čiai
Ama­tų kie­me­ly­je ne­trū­ko ūki­nin­kų siū­lo­mų pro­duk­tų ir tau­to­dai­li­nin­kų dar­bų

„Že­mai­tė bu­vo pir­mo­ji lie­tu­vių ra­šy­to­ja, ku­ri ant po­pie­riaus la­po su­gul­dė vi­są tie­są apie žmo­nių kas­die­ny­bę, vy­ra­vu­sius konf­lik­tus, bui­tį, ne­pri­tek­lių. Nuo­šir­džią pa­dė­ką rei­kia iš­reikš­ti ir tiems žmo­nėms, ku­rie iki šių die­nų rū­pes­tin­gai glo­bo­ja Bu­kan­tės dva­rą, puo­se­lė­ja gi­lias tra­di­ci­jas ir rū­pi­na­si, kad ra­šy­to­jos Že­mai­tės dva­sia dar gy­vuo­tų il­gai ir ne­blės­tų. Že­mai­tės me­mo­ria­li­nis mu­zie­jus jau ne pir­mus me­tus kvie­čia pa­žy­mė­ti ra­šy­to­jos gim­ta­die­nį, rū­pi­na­si, kad tai ne­bū­tų vien tik mu­zie­jus su sa­vo eks­po­na­tais, bet kad iš­lik­tų gy­va at­min­tis, bur­tų­si bend­ruo­me­nė“, – kal­bė­jo L. Sun­gai­lie­nė.

Ren­gi­nio ve­dė­ja pri­sta­tė specialiai šiam gar­bin­gam ju­bi­lie­jui pa­ga­min­tus ženk­liu­kus. Jie pa­do­va­no­ti į šven­tę at­vy­ku­siems ra­šy­to­jos gi­mi­nai­čiams. Vie­na jų – Že­mai­tės proa­nū­kė Ona But­ke­vi­čie­nė. Ji pa­pa­sa­ko­jo, kad ra­šy­to­jos pro­vai­kai­čiai yra iš­si­bars­tę po vi­są pa­sau­lį, tad ne vi­sa­da pa­vyks­ta vi­sus su­kvies­ti į bend­rą bū­rį ar ap­lan­ky­ti Bu­kan­tės dva­re­lį.

Mo­te­ris pri­si­pa­ži­no, kad vi­sa­da ati­džiai skai­to ir ren­ka spau­do­je pa­si­ro­džiu­sią me­džia­gą apie sa­vo pro­mo­čiu­tę, taip pat tu­ri iš­sau­go­ju­si jos ra­šy­tas kny­gas, ku­rias ka­dai­se mo­kyk­los iš­mes­da­vo lauk ir ne­sau­go­jo, o da­bar jos per­lei­džia­mos iš nau­jo.

Ra­šy­to­jos at­mi­ni­mui – ren­gi­nių gau­sa

Į šven­tę at­vy­kęs Že­mai­čių dai­lės mu­zie­jaus di­rek­to­rius Ro­ber­tas Šim­kus džiau­gė­si ga­li­my­be su­si­rink­ti ypa­tin­go­je vie­to­je, kur so­dy­bą su­pan­ti ap­lin­ka idea­liai at­spin­di tik Že­mai­ti­jai bū­din­gą kraš­to­vaiz­dį.

„Šian­dien neei­li­nė die­na, re­tai ka­da su­si­ren­ka­me į to­kį gar­bin­gą – 180-ies me­tų – gim­ta­die­nio ju­bi­lie­jų. Tu­ri bū­ti la­bai svar­bus žmo­gus ar pa­da­ręs reikš­min­gų dar­bų, kad ta­ve net ir po ši­tiek me­tų pri­si­min­tų, pul­kas žmo­nių su­si­rink­tų į ta­vo gim­tą­ją vie­tą, kal­bė­tų, dai­nuo­tų. To­kia bu­vo mū­sų Že­mai­tė – vi­sa vie­ni­jan­ti“, – kal­bė­jo R. Šim­kus.

Prie svei­ki­ni­mų pri­si­dė­jo ir Ša­tei­kių se­niū­nas Ro­ber­tas Lu­kaus­kis, Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Kul­tū­ros, tu­riz­mo ir vie­šų­jų ry­šių sky­riaus ve­dė­ja Vi­da Sau­ka­lie­nė, pa­ra­pi­jos kle­bo­nas R. Liu­bers­kis.

Že­mai­tės me­mo­ria­li­nio mu­zie­jaus vy­riau­sio­ji mu­zie­ji­nin­kė Auš­ra Pet­ro­šie­nė pa­svei­ki­no vi­sus, su­si­rin­ku­sius į au­ten­tiš­ką so­dy­bą, ir pri­mi­nė, kad to­kiai ypa­tin­gai pro­gai pa­mi­nė­ti yra nu­ma­ty­ti net ke­li ren­gi­niai. Pir­ma­sis įvy­ko bir­že­lio 4-ąją, kai Plun­gės kul­tū­ros cent­re vals­ty­bi­nis an­samb­lis „Lie­tu­va“ pri­sta­tė plun­giš­kės re­ži­sie­rės ir cho­reog­ra­fės Auš­ros Kra­saus­kai­tės šo­kio spek­tak­lį „Že­mai­tė“. Bir­že­lio 6-ąją su­reng­ta moks­li­nė kon­fe­ren­ci­ja „Ra­šy­to­ja Že­mai­tė va­kar ir šian­dien“. Tos pa­čios die­nos va­ka­rą Plun­gės Se­na­mies­čio aikš­tė­je šur­mu­lia­vo „Kos­ku ir kos­kie­liu va­ka­rie­lis“.

Gas­pa­di­nė kvie­tė į vi­ra­li­nę

Po gau­sių svei­ki­ni­mo kal­bų edu­ka­to­rė Ing­ri­da Šil­ga­ly­tė šven­tės da­ly­viams pa­pa­sa­ko­jo apie au­ten­tiš­ką XIX a. vir­tu­vę ir pri­mi­nė, kad vi­si yra su­si­rin­kę ne šiaip kur, o pa­li­var­ke. Bu­kan­tė bu­vo ne­di­de­lis dva­re­lis, pri­klau­sęs gra­fams Plia­te­riams.

„O aš jau nuo anks­ty­vo ry­to pa­si­rai­to­ju­si ran­ko­ves kū­re­nu se­ną, XIX a. ka­mi­ną ir lau­kiu, ka­da jūs atei­si­te kaš­ta­vo­ti tra­di­ci­nių stro­vų. Tik at­min­kit – vel­tui nie­ko ne­duo­siu, rei­kės ir pa­tiems pa­plu­šė­ti: mal­si­te spir­gi­nę, de­gin­si­te žu­vies kra­mes ir ga­min­si­te gar­džią ci­bu­ly­nę. Kam ci­bu­ly­nė ne prie šir­dies, kvie­čiu atei­ti ir iš­si­kep­ti ru­gi­nės duo­ne­lės bei pa­si­gar­din­ti ja svies­to ir ka­na­pių už­te­pu“, – kal­bė­jo I. Šil­ga­ly­tė.

Tra­di­ci­nių pa­tie­ka­lų ži­no­vė trum­pai iš­dės­tė pa­grin­di­nes ci­bu­ly­nės ir spir­gi­nės ga­mi­ni­mo tai­syk­les bei pa­kvie­tė vi­sus pa­si­rai­to­ti ran­ko­ves ir kib­ti į dar­bus.

Pa­si­so­ti­nę šven­tės da­ly­viai ste­bė­jo iš Klai­pė­dos at­vy­ku­sio „Taš­ko teat­ro“ teat­ra­li­zuo­tą ir itin nuo­tai­kin­gą žai­di­mą pa­gal Ke­tu­ra­kio ko­me­di­jos „Ame­ri­ka pir­ty­je“ mo­ty­vus. Vė­liau į sce­ną žen­gė ir mu­zi­ki­nius kū­ri­nius do­va­no­jo at­li­kė­ja Aus­tė­ja Gend­vi­lai­tė su gy­vo gar­so gru­pe, folk­lo­ro an­samb­lis „Ša­tei­ke“ su va­do­ve Lai­ma Do­mar­kie­ne.

Vi­są po­pie­tę Bu­kan­tės dva­re­ly­je šur­mu­lia­vo ama­tų kie­me­lis, ku­ria­me bu­vo ga­li­ma ne tik įsi­gy­ti tau­to­dai­li­nin­kų dar­bų, vie­tos ūki­nin­kų gar­džių pro­duk­tų, bet ir su­da­ly­vau­ti įvai­rio­se edu­ka­ci­jo­se. Ma­žų­jų šven­tės da­ly­vių lau­kė nuo­tai­kin­gi žai­di­mai, et­nog­ra­fi­niai už­siė­mi­mai, klum­pių ma­ta­vi­ma­sis, vaikš­čio­ji­mas su ko­jū­kais, me­di­nių žu­ve­lių žve­jy­ba su meš­ke­rė­mis, su­py­nės ant me­di­nių ark­liu­kų ir laiš­ko ra­šy­mas, pa­mir­kant žą­sies plunks­ną į ra­ša­lą.

 

Autorius: Lina RUIBIENĖ / Laikraščio „Žemaitis“ žurnalistė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama

Panašūs įrašai

2025-09-07

Švaistūnams leista ir toliau vogti

Švaistūnams leista ir toliau vogti
2025-09-06

Greičiau numirsi nei sulauksi žalos atlyginimo už valdininkų aplaidumą

Greičiau numirsi nei sulauksi žalos atlyginimo už valdininkų aplaidumą
2025-09-05

Biblioteka išleido žurnalą „Kultūros kurortas“

Biblioteka išleido žurnalą „Kultūros kurortas“
2025-09-05

Tarptautiniame festivalyje tašką padėjo Lietuvos kariuomenės orkestras

Tarptautiniame festivalyje tašką padėjo Lietuvos kariuomenės orkestras
2025-09-05

Jaunimo oazė atsinaujino!

Jaunimo oazė atsinaujino!
Dalintis straipsniu
Že­mai­tės 180-ojo gim­ta­die­nio šven­tė