Ką veikia muziejininkai?

Per nepriklausomybės laikotarpį labai išsiplėtė muziejininkų veiklos sritys, reikalaujančios įvairių žinių bei įgūdžių, nuolatinio kompetencijų tobulinimo.

Kai kurios veiklos išaugo į ilgalaikius projektus.

Ilgalaikę tradiciją turi nuo 1998 m. rengiamos konferencijos „Iš Panevėžio praeities“, kurių potemė kaskart parenkama pagal aktualumą.

Pranešimus skaityti kviečiami žymiausi šalies istorikai, kultūros paveldo tyrinėtojai, šiose konferencijose savo tyrinėjimus skelbia ir vietos kraštotyrininkai, ir patys muziejininkai.

Dar viena pilietiškumą ugdanti tradicija – nuo 2009 m. organizuojamos konferencijos Baltijos kelio dienai paminėti.

Iš pradžių jos rengtos kartu su Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės biblioteka. Nuo 2018-ųjų prie konferencijos išplėtota diskusija, o nuo 2022-ųjų pereita prie forumo-diskusijos formos, įtraukiančios ir aktyvesnius renginio klausytojus pasakyti savo nuomonę.

[caption id="attachment_431175" align="aligncenter" width="1620"] Muziejininkų programa „Kooperatyvas Panevėžys“ miesto gimtadienio šventėje 2009 m. T. Stasevičiaus nuotr.[/caption]

Telkia bendruomenę

Nuo 1997-ųjų muziejus organizuoja didelius miesto bendruomenę telkiančius renginius.

Tais metais surengta respublikinė folkloro šventė „Aisūs kankleliai“ nuo 1999-ųjų išaugo į kas dvejus metus rengtą tarptautinį folkloro festivalį (iki 2014 m. surengti aštuoni festivaliai).

Daugelį metų muziejininkai reikšmingai prisidėdavo organizuojant miesto gimtadienio šventes, įspūdingiausios – 2000–2001 m. vykusios gyvosios archeologijos dienos „Senieji amatai“, 2003-iaisiais, 2005–2007 m. miestiečius ir miesto svečius intrigavusi „Senoji Ukmergės gatvė: prekyba ir amatai XIX a. pab.–XX a. pr.“, 2009–2010 m. įvairias veiklas išmėginti kvietęs „Kooperatyvas Panevėžys“, 2011 m. į šokių ir dainų sūkurį įtraukęs „Aukštaičių suktinis“. 2014 m. ypač palankiai buvo įvertinta įspūdinga Vasarvidžio šventė Skaistakalnio parke.

Nuo 2002 m. Tarptautinę muziejų dieną Panevėžio muziejininkai ėmė kviesti miesto bendruomenę švęsti kartu – gaminti ir ragauti senovinius valgius, išbandyti senuosius amatus, o 2006 m. įsijungė į kasmet gegužę rengiamą ir gausų lankytojų būrį pritraukiančią Europos muziejų naktį, kai ekspozicijos atvertos ir dirbama iki pat vidurnakčio.

Nuo 2014 m. muziejus organizuoja visos Lietuvos šviesuoliams skirtą renginį – Lietuvos Respublikos Seimo įsteigto Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ apdovanojimo ceremoniją.

[caption id="attachment_431172" align="aligncenter" width="1806"] Tarptautinis folkloro festivalis „Aisūs kankleliai“. 2003 m. G. Lukoševičiaus nuotr.[/caption]

Dėmesys jaunimui

Siekiant muziejaus ekspozicijomis labiau sudominti jaunimą, 1997 m. pradėtos edukacinės programos moksleiviams.

Iš pradžių mokomieji užsiėmimai būdavo prie parodų, vėliau kalendorinės, istorinės, teminės programos buvo pritaikytos įvairioms amžiaus grupėms – nuo darželinukų iki senjorų.

Į užsiėmimus kviečiamos šeimos, ne kartą vestos ir asmeninės šventės muziejuje, tokios kaip mergvakariai, gimtadieniai ir pan.

Muziejuje vykstant renovacijai itin paklausūs buvo išvažiuojamieji edukaciniai užsiėmimai mokymosi ar darbo vietose.

[caption id="attachment_431171" align="aligncenter" width="1559"] Konferencija „Iš Panevėžio praeities: aukštaičių tapatumo ženklai“. 2023 m. G. Kartano nuotr.[/caption]

Nuo ekskursijų iki edukacijų

Dabar edukacinių užsiėmimų spektras labai įvairus – parengtos 34 istorinės, gamtos, etnografinės, kalendorinių švenčių edukacinės programos, 15 teminių ekskursijų.

Kūrybingai dirbančių edukatorių idėjos įvertintos Lietuvos muziejų geriausių edukacinių programų konkursuose: jos pelnė net du „Žalvarinės bitės“ apdovanojimus – 2009 m. už edukacinę programą „Kelionė laiku“ ir 2014 m. už edukacinį pasakojimą „Drugelio kelionė po pasaulį“.

2017 m. Edukacijos ir informacijos skyriaus darbuotojų Agnės Šablinskienės, Vaidos Goberienės, Loretos Bekerės, Giedrės Baltuškienės ir Silvijos Kraskauskienės veikla įvertinta Panevėžio miesto Kultūros ir meno premija.

Turtingas eksponatų

Daug dėmesio muziejininkai skiria fondams pildyti ir rinkiniams komplektuoti, ieškoma unikalių, mūsų kraštą pristatančių muziejinių vertybių.

Jau šimtą metų gyvuojančiame muziejuje dabar yra daug eksponatų – jų sukaupta apie 125 tūkstančius.

Jų priežiūra ir apsauga – nuolatinis direktoriaus pavaduotojos-vyriausiosios muziejaus rinkinių kuratorės Jūratės Gaidelienės rūpestis.

Kad lankytojai galėtų susipažinti ir pasidžiaugti retais, unikaliais, į ekspozicijas nepatekusiais eksponatais, nuo 2022 m. muziejaus gimtadienio proga kasmet rengiama didelio populiarumo sulaukusi „GEK diena“, kai tik vienai dienai iš rinkinių iškeliamos įdomiausios muziejinės vertybės (organizatorė J. Gaidelienė).

[caption id="attachment_431173" align="aligncenter" width="1580"] Edukacinę programą „Drugelio kelionė po pasaulį“ veda Vaida Goberienė. 2015 m. T. Stasevičiaus nuotr.[/caption]

Prakalbinti muziejines vertybes

Muziejaus eksponatai būtų tik daiktai, jei ne jame dirbantys žmonės – didelę patirtį turintys entuziastai, savo sričių žinovai, gebantys prakalbinti sukauptus turtus.

Ne vienas jų muziejuje darbuojasi daugiau nei 20 metų.

Muziejininkai nuolat skaito paskaitas, rengia pranešimus konferencijoms, kasmet paskelbia po keliasdešimt publikacijų įvairiuose leidiniuose, internetinės žiniasklaidos priemonėse. Tad neatsiejama darbo dalis – šaltinių ieškojimas archyvuose.

Ir pats muziejus išleidžia nemažai leidinių.

1993 m. kartu su Lietuvos istorikų draugijos Panevėžio skyriumi išleistas pirmasis straipsnių rinkinys „Panevėžio istorijos fragmentai“ (sudarytojas Arūnas Astramskas) buvo svarus indėlis į miesto istorijos tyrinėjimus, nepraradęs savo vertės ir šiandien.

Nuo 2004 m. leidžiami konferencijos „Iš Panevėžio praeities“ pranešimų pagrindu parengti straipsnių rinkiniai, jie suteikia konferencijai didesnę išliekamąją vertę, didina sklaidą ir tampa šaltiniu kitiems tyrėjams.

Istorija kalba nuotraukomis

Daug nuveikta publikuojant senąsias nuotraukas, rengiant rinkinių katalogus.

Augantis visuomenės susidomėjimas senaisiais miesto vaizdais 1993 m. paskatino perleisti istorinius atvirukus.

Sudaryti trys skirtingų laikotarpių komplektai: „Panevėžys. XIX a. pab.–XX a. pr.“, „Panevėžys Lietuvos Respublikos metais“ ir „Panevėžys Pirmojo pasaulinio karo metais“. Juose perspausdinti miesto vaizdai iš Algimanto Vaicekausko kolekcijoje saugomų senųjų atvirukų.

1999 m. surengta paroda ir išleista knygelė „Fotografas Jonas Žitkus“ davė pradžią nuosekliam fotografijos rinkinio tyrimui ir sklaidai: 2000 m. išleistas pirmasis Panevėžio krašto fotografų kolekcijas pristatantis leidinys „Tadas Bajarūnas ir jo fotografija“, 2002 m. leidiniu „Vincas Ferinauskas ir jo fotografija“ pristatyta muziejuje saugoma gausiausia stiklo negatyvų kolekcija, 2005 m. albumu „Povilas Šinskis. Fotografija“ į fotografijos istoriją įrašyta dar vieno prieškario fotografo pavardė.

2003 m. parengtas ir išleistas albumas „Senasis Panevėžys nuo pirmųjų fotografijų iki 1918 metų“, 2015 m. – solidus privačioje kolekcijoje saugomų miesto vaizdų albumas „Senasis Panevėžys. Henriko Grinevičiaus atvirukų ir fotografijų kolekcija“, 2023 m. išleistoje knygoje „Fotografas Antanas Patamsis. Panevėžys“ ne tik pateikiamos žymaus XX a. ketvirtojo dešimtmečio fotografo nuotraukos, bet ir pasakojama jo gyvenimo istorija.

Už Panevėžio krašto senosios fotografijos tyrimus dr. Zitai Pikelytei 2017 m. įteikta Panevėžio miesto Kultūros ir meno premija.

[caption id="attachment_431174" align="aligncenter" width="1521"] Edukacinės programos „Kelionė laiku“ pristatymas miesto visuomenei. 2008 m. G. Lukoševičiaus nuotr[/caption]

Muziejininkų leidiniai

Išleisti ir keli etnografijos rinkinio vertingiausių kolekcijų tyrinėjimai, kuriuos parengė Vitalija Vasiliauskaitė: 2009 m. katalogas „Sakralinė medžio skulptūra Panevėžio kraštotyros muziejuje“, 2013 m. – „Geležinės paminklų viršūnės Panevėžio kraštotyros muziejuje“, o 2018 m. leidinyje „Arvydas Petrulis: Tėvo Stanislovo palaimintas drožti“ pristatytas žymus mūsų miesto tautodailininkas ir jo muziejui dovanota medžio skulptūrų kolekcija.

V. Vasiliauskaitės kultūrinė ir visuomeninė veikla 2006 m. įvertinta kalbininko Petro Būtėno premija, 2012 m. – Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai“ – už pilietinę iniciatyvą valstybės stiprinimo labui, 2025 m. ji išrinkta mūsų muziejaus Metų muziejininke.

Šviesaus atminimo vyriausiosios fondų saugotojos Sandros Libikienės 2012 m. parengtame kataloge „Gabrielės Petkevičaitės-Bitės memorialinis palikimas Panevėžio kraštotyros muziejuje“ suregistruoti į muziejaus rinkinius patekę žymiosios Panevėžio moters – rašytojos, pedagogės, visuomenės, kultūros ir politikos veikėjos užrašai, knygos, fotografijos, atvirlaiškiai, baldai, asmeniniai daiktai ir kt.

Parengti ir atskiroms temoms skirti albumai: 2008 m. išleistas fotografijų albumas „Sąjūdis Panevėžyje“ (sudarė Emilija Juškienė) ir knygos „Kovoję už brangią Tėvynę: Algimanto apygardos partizanų istorija“ bei 2012 m. „Kovoję už brangią Tėvynę: Vyčio apygardos partizanų istorija“ (sudarė Elena Markuckytė ir Donatas Pilkauskas).

Pasiekiami visiems

Nuo 2007 m. muziejaus internetinėje svetainėje nuolat pildoma Skaitmeninė Panevėžio istorijos biblioteka, skelbianti mūsų kraštui svarbius šiuolaikinių istorinių tyrimų rezultatus, vienoje vietoje sutelkianti vertingiausius istorikų darbus ir palengvinanti prieigą prie retų, vertingų ir dažnai sunkiai pasiekiamų istorijos šaltinių.

Idėjos sumanytojas muziejaus direktorius dr. A. Astramskas iki 2019 m. įgyvendino aštuonis senųjų dokumentų paieškos ir skaitmeninimo projektus.

Prisitaikydamas prie šiuolaikinės visuomenės poreikių, 2020–2021 m. muziejus įgyvendino projektą „Panevėžys skaitmeninėje erdvėje: Eksponatas. Asmenybė. Vieta“ (vadovė Agnė Šablinskienė), sukurti dvidešimt trys trumpi profesionalūs filmukai apie išskirtinius muziejuje saugomus eksponatus, žymias Panevėžio krašto asmenybes, istorinius įvykius ir vietas.

Plačiau praeitimi besidomintiems muziejaus internetinės svetainės lankytojams įrašytas ir į mediateką įkeltas muziejininkų skaitomų istorinių paskaitų ciklas „Šeštadieniai muziejuje“ (vadovė Gabrielė Kavaliauskienė).

2020–2023 m. vykdant ES projektą „Istorinio ir kultūrinio tarpvalstybinio paveldo populiarinimas pasitelkiant muziejų naujoves“ Moigių parodų salėje buvo sukurta ir 2023 m. rugsėjo 20 d. visuomenei pristatyta nuolatinė ekspozicija „Pasilikti, emigruoti, grįžti?“ Ji 2023 m. Lietuvos muziejų asociacijos pripažinta geriausia Lietuvoje.

Ekspoziciją rengė dr. Arūnas Astramskas, Agnė Šablinskienė ir dailininkė Rita Raziūnaitė.

Profesionaliojo meno ir tautodailės duetas

Pasitikdami muziejaus 100-metį, 2024 m. muziejininkai priėmė dar vieną iššūkį ir kartu su Lietuvos nacionaliniu muziejumi Panevėžio dailės galerijoje surengė parodą „Etnografinis opartas muziejų kolekcijose“, kurioje buvo pristatyti devyni žymiausio Lietuvos optinio meno meistro Kazio Varnelio (1917–2010) tapybos darbai ir beveik šešios dešimtys Panevėžio kraštotyros ir Nacionalinio muziejų kolekcijose saugomų liaudies tekstilės pavyzdžių – lovatiesių (projekto vadovas dr. A. Astramskas).

2025 m. parodos rengėjų komanda – dr. Miglė Lebednykaitė, Ieva Cicėnaitė, Živilė Paipulaitė, Vitalija Vasiliauskaitė, Ieva Varanavičienė, Evaldas Ivanauskas – apdovanota Panevėžio miesto Kultūros ir meno premija.

Muziejuje nesant erdvių didelėms istorinėms parodoms rengti, šį bendradarbiavimą planuojama tęsti.

„Tvano“ keliais

Šiais metais Dailės galerijoje rengiama paroda, pristatysianti unikalią muziejinę vertybę – lenkų literatūros klasikui Henrykui Senkevičiui Panevėžio krašto bajorų dovanotą prabangią dėžutę su jo istoriniame romane „Tvanas“ aprašytų vietų XIX a. pabaigos Mečislovo Pugačevskio fotografijomis.

Šis projektas vykdomas bendradarbiaujant su Kelcų nacionalinio muziejaus padaliniu – H. Senkevičiaus rūmais-muziejumi (projekto vadovas dr. A. Astramskas).

Muziejaus šimtmečio proga buvo sumanytas projektas „Panevėžio istorijos artefaktai miesto erdvėse“, kurio pirmasis kūrinys „Panevėžiškis raktininkas“ įkurdintas prie seniausio miesto pastato Kranto gatvėje (idėjos sumanytoja Agnė Šablinskienė).

Lankytojų gretos auga

Muziejaus darbuotojai – kruopštūs, darbštūs, kūrybingi, pasišventę savo darbui, kuris dažnai yra nematomas, reikalaujantis įvairiausių žinių ir didelių laiko sąnaudų.

Tačiau labai svarbu prisiderinti prie šių dienų iššūkių, nuolat augti ir atsinaujinti.

Ašis, apie kurią sukasi inovatyvios idėjos bei sumanymai, yra muziejaus direktorius dr. Arūnas Astramskas – ne tik puikus istorikas, ilgametis muziejininkas ir įstaigos vadovas, bet ir miesto kultūrinio lauko dalyvis.

Už profesinę veiklą ir aktyvų dalyvavimą miesto kultūriniame bei visuomeniniame gyvenime 2023 m. jam įteikta Panevėžio miesto Kultūros ir meno premija.

Siekdami profesionalumo, dalindamiesi savo sukauptais turtais muziejininkai ugdo, augina ekspozicijas, parodas, edukacines programas bei renginius lankančius žmones, plečia jų akiratį. Be jų veikiai ir muziejininkų darbas netektų prasmės.

Per 2024 m. muziejus sulaukė 32126 lankytojų. Jų patogumui nuo 2025 m. sausio muziejaus durys atviros ir savaitgaliais, o sekmadieniais muziejaus lankymas nemokamas.

Zita PIKELYTĖ

Istorijos skyriaus vedėja