Muziejus atkūrus nepriklausomybę

Atgimimas į Panevėžio kraštotyros muziejų atnešė ryškių permainų: nuimtos okupaciniam režimui tarnavusios ekspozicijos, išsiplėtė galimybių darbuotojų kūrybiškumui reikštis ribos, pasikeitė muziejaus struktūra.

Zita PIKELYTĖ

Istorijos skyriaus vedėja

1990 m. konkursą direktoriaus pareigoms eiti laimėjo Gintaras Šileikis, istoriko išsilavinimą įgijęs Vilniaus pedagoginiame institute.

Nuo 1989 m. gegužės 1-osios Panevėžio miesto Vykdomojo komiteto sprendimu Panevėžio Švč. Trejybės bažnyčia grąžinta tikintiesiems.

Joje nuo 1973 m. veikęs muziejaus Parodų skyrius perkeltas į rekonstruotas muziejaus patalpas Respublikos g. 3, tačiau 1990 m. Dailės galerijai tapus savarankiška įstaiga, muziejaus Parodų skyrius panaikintas.

Tais pačiais metais Ikitarybinės ir Tarybinės visuomenės skyriai reorganizuoti į Istorijos, 1991 m. įkurtas Etninės kultūros skyrius.

1991 m. restauruotame malūne Ramygalos g. 121A pradėta rengti gamtos ekspozicija, bet malūną grąžinus savininkams, darbai nutrūko.

Nuosavybės teisė pripažinta ir A. Domaševičiaus namo paveldėtojams, jame memorialinis muziejus buvo panaikintas, ekspozicija nuimta.

[caption id="attachment_425514" align="aligncenter" width="1620"] Muziejaus direktoriai Gintaras Šileikis, Jadvyga Rimšelienė ir Arūnas Astramskas. 2014 m. T. Stasevičiaus nuotr.[/caption]

Muziejinės vertybės kaupėsi, ir saugykloms, ir ekspozicijoms, ir muziejininkų darbo vietoms trūko patalpų.

1993 m. muziejaus reikmėms perduoti likusieji Moigių namų komplekso pastatai, taip pat ir Smilgių etnografinė sodyba.

1994 m. šalia Gabrielės Petkevičaitės-Bitės memorialinio buto atidaryta Medicinos istorijos ekspozicija.

1996 m. seniausiame Panevėžio miesto name Kranto gatvėje įrengta ekspozicija „Senoji skulptūra“.

1996 m. Gintarą Šileikį išrinkus į Lietuvos Respublikos Seimą, iš pradžių laikinai, o nuo 1997 m. sausio vidurio iki šiol muziejui vadovauja Vilniaus pedagoginiame institute istoriko išsilavinimą įgijęs Arūnas Astramskas.

[caption id="attachment_425519" align="aligncenter" width="1615"] Antrojo Moigių namų komplekso pastato atidarymas po rekonstrukcijos. Muziejaus direktorius Arūnas Astramskas ir Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys parodoje „Praeities reginiai iš senojo Rytų Prūsijos konservatoriaus archyvo“. 2006 m. T. Stasevičiaus nuotr.[/caption]

Įstaigos veiklą ir muziejinį darbą jis jau gerai išmanė – čia dirbo nuo 1990 m., buvo muziejaus Mokslinės tarybos pirmininkas, tad nenuostabu, kad ir toliau daug dėmesio skyrė tiriamajam darbui. Jo pastangomis išsiplėtė muziejaus veiklos ir sklaidos formos.

1997 m. įsteigtas direktoriaus pavaduotojo etatas edukacinei ir kultūrinei veiklai organizuoti, ja tapo Gamtos skyriuje dirbusi Violeta Venckuvienė.

Siekiant užtikrinti geresnes muziejinių vertybių tvarkymo, saugojimo ir tyrinėjimo sąlygas, pertvarkyti muziejaus fondai – iš vyriausiosios fondų saugotojos žinios archeologijos, etnografijos, fotografijos, dokumentų, periodikos, numizmatikos, knygų ir gamtos rinkiniai perduoti tvarkyti ir saugoti muziejininkams.

2000 m. įkurtas Restauravimo ir konservavimo skyrius, kuriame dirba metalo, medžio ir popieriaus restauratoriai.

2000 m. muziejus pirmasis iš Panevėžio kultūros įstaigų sukūrė savo internetinę svetainę, o dar po 11-os metų veiklą pradėjo Edukacijos ir informacijos skyrius.

[caption id="attachment_425515" align="aligncenter" width="1567"] Ekspozicijos „Panevėžys XIX–XX a. sandūroje“ fragmentas. 2001 m. J. Ambraškos nuotr.[/caption]

Gyvas ir besikeičiantis

Vienas iš svarbiausių pastarųjų dešimtmečių uždavinių – tapti gyvu muziejumi, nuolat besikeičiančia, patraukliai istorinę atmintį perduodančia kultūros paveldo įstaiga.

Nuo pat nepriklausomybės atgavimo nuolat keičiamos, atnaujinamos ir modernizuojamos ekspozicijos.

1990 m. po ilgos pertraukos vėl eksponuojama išskirtinio lankytojo dėmesio sulaukianti Valerijono Straševičiaus surinkta pasaulio vabzdžių kolekcija.

1995 m. ją papildė nauja ekspozicija „Panevėžio krašto gamta“.

Buvo atnaujintos ir istorinės ekspozicijos: 1997 m. atidaryta ekspozicija „Panevėžio kraštas 1918–1940 m.“, 2001 m. – „Panevėžys XIX–XX a. sandūroje“, pastarojoje įrengti krautuvės ir fotoateljė interjerai.

Buvusiose Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Panevėžio grupės būstinės patalpose 2004-aisiais atidaryta patraukli Pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir Sąjūdžio ekspozicija, 2005 m. atnaujinta archeologijos ekspozicija „Panevėžio priešistorė“.

2007 m. restauruotame seniausiame miesto pastate atidaryta ekspozicija „Upytės bajorai“.

2011 m. duris atvėrė itin palankiai lankytojų ir specialistų įvertinta ekspozicija „Kryždirbystė Aukštaitijoje“, skirta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktam Lietuvos kultūros reiškiniui. Nuo 2014 m. ypač jaunųjų lankytojų dėmesį traukė moderni ekspozicija „Gamtos medija“, o nuo 2016 m. – ir didelio susidomėjimo sulaukusi ekspozicija „Panevėžys Lietuvos Respublikos metais (1918–1940)“.

[caption id="attachment_425518" align="aligncenter" width="1620"] Ekspozicijos „Panevėžio priešistorė“ rengėjai archeologė Alfreda Petrulienė ir dailininkas Ramūnas Grikevičius. 2005 m. G. Lukoševičiaus nuotr.[/caption]

Ekspozicijos ir už muziejaus sienų

Ilgalaikės istorinės ekspozicijos rengiamos ne tik muziejaus patalpose.

2003 m. miesto sporto rūmuose atidaryta ekspozicija „Iš Panevėžio miesto sporto istorijos“, ji nuimta pradėjus sporto rūmų rekonstrukciją.

2016 m. pradėta rengti Panevėžio sporto istorijos ekspozicija „Cido“ (dabar „Kalnapilio“) arenoje. Pirmieji šeši ekspozicijos „Sveikame kūne – sveika siela“ stendai visuomenei pristatyti 2018 m.

Iš viso jau įrengti devyni mieste populiarias sporto šakas ir aukščiausių pasiekimų iškovojusius sportininkus pristatantys stendai.

Projektas dar tęsiamas.

[caption id="attachment_425516" align="aligncenter" width="1620"] Parodos „Istorija, miestas ir mes“, skirtos Panevėžio miesto 500 metų jubiliejui paminėti, atidarymas. 2003 m. G. Lukoševičiaus nuotr.[/caption]

2017–2024 m. vykdytas lauko parodos „Panevėžio gatvės: žmonės, įvykiai, vaizdai“ projektas, įvairiose miesto viešosiose erdvėse įrengta dešimt gatvių istoriją pasakojančių stendų, prie kurių nuolat stabteli tiek miesto svečiai, tiek ir susidomėję panevėžiečiai.

Didelės pastangos dėtos ieškant lėšų muziejui perduotų kitų dviejų itin prastos būklės Moigių pastatų remontui.

Buvo parengti pastatų atnaujinimo ir kiemo sutvarkymo planai, įvairiems fondams teiktos paraiškos finansavimui gauti.

Istoriniai pastatai sulaukė rekonstrukcijos

Vienas pastatas (Vasario 16-osios g. 25A) po rekonstrukcijos duris atvėrė 2006 m. Jame įrengta parodų salė, edukacijos klasė, saugyklos, nuo 2018 m. įsikūrė administracija.

Naujoje erdvesnėje Moigių parodų salėje buvo pradėtos rengti didesnio įdirbio ir finansavimo reikalavusios metus trukusios parodos.

Įspūdingą vaizdinį pasakojimą „Dviratis: nuo sporto iki meno“ 2010 m. pakeitė turininga ir eksponatų bei istorijų turtinga paroda „Gabrielė Petkevičaitė-Bitė: kilni pareiga kilti ir kelti“, lankytojų įtraukimu išsiskyrė paroda „Nuo švilpynės iki skambančio vamzdžio“, eksponuota 2012–2013 m. – joje nuolat skambėjo įvairių instrumentų garsai.

Po ramaus miesto istorijos pasakojimo „Panevėžio epas“ 2013–2014 m. sekė margaspalvė XIX–XX a. tekstilės pavyzdžių paroda „Panevėžio krašto praeitis audimo raštuose“, veikusi 2015 m., ir puikaus dizaino dvarų kultūrą bei išlikusį paveldą pristačiusi paroda „Dvaro vartus atvėrus“ 2016 m.

Kasmet rengtos trumpalaikės, virtualios ir kilnojamosios mūsų krašto istorijos, dailės ir fotografijos darbų parodos.

[caption id="attachment_425520" align="aligncenter" width="1693"] Parodos „Gabrielė Petkevičaitė-Bitė: kilni pareiga kilti ir kelti“ fragmentas. 2011 m. T. Stasevičiaus nuotr.[/caption]

Antrasis avarinės būklės pastatas (T. Moigio g. 7) rekonstrukcijos laukė dar ilgai.

2018–2020 m. vykdant ES finansuotą projektą atnaujinti ir visuomenės poreikiams pritaikyti Kraštotyros muziejaus Moigių pastatų kompleksą, 2020-aisiais jame įsikūrė erdvus Edukacijos centras, kurį sudaro edukatorių kabinetas ir trys edukacinės klasės – miesto kultūros, etnografijos ir gamtos, kur nuolat šurmuliuoja lankytojai.

Čia įrengtos ir modernios restauratorių darbo vietos.

Aukštas kategorijas apsigynę medinės polichrominės skulptūros I kategorijos restauratorius Žygimantas Mileris bei metalo ir metalinių dirbinių I kategorijos restauratorė Birutė Kaziukonienė restauruoja ne tik mūsų, bet ir kitų Lietuvos muziejų rinkiniuose saugomas vertybes.

Kultūros ir meno premija „Epochų dialogų“ kūrėjams

Modernizuotas ir pirmasis komplekso pastatas (Vasario 16-osios g. 23), čia įrengta Panevėžio istorijos ekspozicija „Epochų dialogai“.

Ją sudaro šeši interaktyvūs pasakojimai, apimantys miesto istoriją nuo seniausių laikų iki šių dienų: „Nuo priešistorės iki modernėjančio miesto“, „Panevėžys Lietuvos Respublikos metais. 1918–1940“, „Raudonasis teroras“, „Okupacijų gniaužtuose. 1940–1990 m.“, „Panevėžio krašto etnografija“, „Didžiuojamės Panevėžiu“.

2022 m. šios ekspozicijos kūrėjų grupei dr. Arūnui Astramskui, Jūratei Gaidelienei, Emiliui Jociui, Emilijai Juškienei, Donatui Juzėnui, Dovilui Petruliui, dr. Zitai Pikelytei, Vitalijai Vasiliauskaitei ir Linai Vilienei skirta Panevėžio miesto kultūros ir meno premija.

[caption id="attachment_425513" align="aligncenter" width="1620"] Muziejininkai po Vasarvidžio šventės Skaistakalnio parke. 2014 m. T. Stasevičiaus nuotr.[/caption]

Fonduose – per 100 tūkst. eksponatų

Didėjant darbų Moigių pastatų komplekse mastams ir dėl įvairių kitų priežasčių teko atsisakyti filialų.

2009 m. Smilgių etnografinė sodyba ir skulptoriaus Juozo Zikaro memorialinė sodyba Paliukų kaime, Paįstrio seniūnijoje, perduotos Panevėžio rajono savivaldybės administracijai.

Dėl prastos pastato būklės, neužtikrinančios muziejinių vertybių eksponavimo sąlygų, uždarytas Gabrielės Petkevičaitės-Bitės muziejus, 2012 m. visi ten buvę eksponatai grąžinti į muziejaus saugyklas.

Uždaryta ir medicinos istorijos ekspozicija, dalis jos perkelta į Respublikinę Panevėžio ligoninę.

Ekspozicinė veikla negalėtų būti sėkminga, jei neturėtume įdomių muziejinių vertybių.

Jų iki 2020 m. sausio 1-osios sukaupta 116 413.

Daug muziejininkų žinių, darbo ir laiko sąnaudų reikalauja muziejinių vertybių tvarkymas, tyrinėjimas, aprašymas, saugojimas ir sklaida.

2010 m. muziejus prisijungė prie Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos (LIMIS), pradėtas rinkiniuose saugomų vertybių skaitmeninimas ir sklaida internete. Kelerius metus visi darbuotojai buvo įtraukti į ypač kruopštų muziejinių vertybių pervertinimo darbą. Jį užbaigus bus atliktas visų rinkinių patikrinimas.