Į sceną lipanti psichiatrė mėgaujasi gebėjimu prajuokinti žmones
Santakos laikraštis
Turinį įkėlė
Ką daryti, kai galvodamas apie būsimą profesiją turi net keletą variantų, tačiau niekaip nesugebi išsirinkti vieno? Iš mūsų rajono kilusi, o šiuo metu Klaipėdoje gyvenanti Miglė Miglinaitė žino, ką tokiais atvejais patarti. Jauna mergina pati derina dvi iš pirmo žvilgsnio visiškai skirtingas profesijas – psichiatrės ir komikės.
Nelengvas darbas
Atrodo, kad M. Miglinaitė dar ne taip seniai savo pasiekimais įvairiuose konkursuose, olimpiadose bei projektuose garsino Gražiškių gimnazijos vardą, o šiandien merginą jau galima pamatyti lipančią į įvairių Lietuvos miestų scenas ir kaustančią smagiai pasijuokti mėgstančių tautiečių dėmesį. Komikės karjerą pradedanti kraštietė jau gali pasigirti apšildžiusi tokių humoro grandų kaip Olegas Šurajevas, Vita Žiba, Viktoras Balykovas ar Markas Žukauskas publiką.
Įdomu tai, kad dienomis Miglę galima pamatyti visiškai priešingu amplua. Ji Klaipėdos ligoninėje dirba psichiatre.
„Šešerius metus studijavau mediciną, kurią pabaigusi nusprendžiau pasirinkti vaikų ir paauglių psichiatrijos rezidentūros studijas. Jos trunka penkerius metus. Tai – amžini mokslai. Net nežinau, kodėl studijų pabaigoje mane taip ėmė traukti psichiatrija. Greičiausiai dėl darbo specifikos. Man patinka daug kalbėtis, analizuoti“, – pasakojo M. Miglinaitė.
Ji prisipažino, kad šis darbas ne iš lengvųjų, todėl natūralu, jog merginą kartais apninka abejonės, ar ji eina savo keliu. Visgi tokios mintys būna gana trumpalaikės ir jas gana greitai pakeičia malonios akimirkos, kurių darbe tikrai netrūksta.
„Kol kas eina tik pirmieji rezidentūros metai, todėl gal dar nespėjau pavargti ir išsisunkti. Nors lengva tikrai nėra. Sunkumai labiausiai atsiskleidžia per mano pačios jausmus ir emocijas. Kartais tenka mokytis dirbti ne tik su pacientais, bet ir su savimi“, – prisipažino pašnekovė.
Per gana trumpą darbinę praktiką jaunai medikei jau teko susidurti su pačiomis įvairiausiomis situacijomis. Jos pacientai yra ir bandę pabėgti, ir turėję nematomą draugą, ir kalbėję su įsivaizduojamais dievais.
Nedrąsus pasirodymas
Dieną praleidusi ligoninėje Miglė neretai vakarais nusimeta gydytojos chalatą, apsirengia patogesniais drabužiais ir patraukia ten, kur šviečia ne gydymo įstaigos, o scenos prožektorių šviesos. Ji – vis labiau populiarėjanti Lietuvos komikė, propaguojanti stendapo žanrą.
„Dažnai manęs klausia, kaip pavyksta suderinti šias dvi iš pažiūros niekaip nesusijusias veiklas.
Atsakymo iki šiol neturiu. Ligoninėje daugiausia dirbu darbo dienomis ir rytais, o komedijos veiklos aktyviausios vakarais ir savaitgaliais. Taigi, kol kas viską spėju!
Kaip bebūtų, prioritetu vis dar laikau rezidentūrą, nors komedijos atsisakyti irgi nenoriu“, – šypsojosi kraštietė.
Pirmą kartą stendapu ji susidomėjo internete pamačiusi garsaus komiko Olego Šurajevo kuriamą laidą „Akcentas“. Pamažu ji atrado ir kitus humoristus, ėmė gilintis į jų darbus. Galiausiai Miglė ryžosi ir pati išmėginti sceną, pasirodydama viename iš vadinamųjų „atviro mikrofono“ renginių. Į juos kviečiami plačiai nežinomi ir karjeras dar tik pradedantys komikai.
„Pirmą kartą į sceną ryžausi užlipti 2023 metų gruodį. Pamenu, kad tada labai išsigandau – išdžiūvo burna, daug ką pamiršau. Mintyse atrodė, kad viskas bus daug geriau. Po to pasirodymo prie manęs priėjo žinomas humoristas Antanas Sadauskas, apsikabino ir nuramino, kad pirmas kartas visiems būna baisus“, – prisiminė pašnekovė.
Pranašu nebūsi
Dėl patirto streso Miglė į sceną vėl lipti ryžosi tik po keleto mėnesių. Šįkart jau drąsiau, su didesniu pasitikėjimu savimi. Galiausiai juokinti žmones tapo kone kasdienybe ir šiandien kraštietė komedijai skiria išties nemažai laiko.
Dalis šio žanro Lietuvos žvaigždžių jau yra tapusios gerais M. Miglinaitės draugais, nors, kaip ji pati prisipažino, iš pradžių net kalbėtis su jomis nebuvo drąsu.
Pati Miglė savęs žvaigžde nelaiko, tačiau akivaizdu, kad ji kryptingai link to eina. Mergina vis dažniau sulaukia žinučių iš visiškai nepažįstamų žmonių, kurie padėkoja už pasirodymą ar tiesiog pasidžiaugia gerai praleistu laiku. Nepažįstami asmenys nevengia ir prieiti, pasisveikinti, pakalbinti ką tik scenoje matytą kraštietę. Nors dėl to jaunoji komikė vis dar jaučiasi keistai, tačiau toks aplinkinių rodomas dėmesys jai išties patinka.
Prieš porą mėnesių Miglę buvo galima išvysti ir Vilkaviškio kultūros centro scenoje, kuomet ji apšildė stendaperės Vitos Žibos publiką.
„Visada prieš lipant į sceną kausto šioks toks jauduliukas, tačiau paprastai stengiuosi ne pasiduoti, o pasimėgauti juo. Visgi tąkart prieš pasirodymą Vilkaviškyje buvo itin neramu. Nemaniau, kad taip nutiks. Galvoje vis kirbėjo mintis, jog savame krašte pranašu nebūsiu. Laimei, pasirodymas praėjo sklandžiai“, – šypsojosi pašnekovė.
Smagiausia – Klaipėdoje
M. Miglinaitė džiaugėsi, kad iki šiol dar neteko susidurti su negatyviai nusiteikusia publika, tad ir nemalonių situacijų pavykdavo išvengti. Nors tam tikrų kuriozų pasitaikė. Iki šiol mergina prisimena, kaip su Viktoru Balykovu turėjo pasirodyti viename iš Vilniaus verslo centrų. Scena komikams buvo paruošta 32-ame jo aukšte, tačiau prasidėjus milžiniškai liūčiai visą įrangą teko perkelti į pirmo aukšto fojė. Komikams teko ilgai laukti, kol jie galės pradėti juokinti žmones.
„Stengiuosi juokauti įvairiomis temomis. Jų spektras gana įvairus – nuo medicinos iki paprastų kasdienybėje nutinkančių dalykų. Manau, kad komedijoje nėra jokių uždraustų temų. Tiesiog kartais vis dar trūksta patirties ir įgūdžių jas „apipavidalinti“ bei tinkamai pateikti scenoje. Man patinka visų miestų ir miestelių publikos, tačiau net nežinau kodėl, bet smagiausi pasirodymai iki šiol būdavo Klaipėdoje“, – šypsojosi kraštietė.
Būtent šiame pajūrio mieste suplanuoti ir artimiausi Miglės pasirodymai. Galvoti apie tolesnę ateitį ji nebuvo pernelyg linkusi. Mergina džiaugėsi, kad visos ligšiolinės svajonės taip greitai pildosi, kad net nespėja sugalvoti naujų.
„Kažkada skaičiau, kad geriausias būdas nuspėti ateitį – ją susikurti. Tad stengsiuosi taip ir gyventi. Norėčiau niekada neprarasti empatijos ir noro daryti šį pasaulį bent kiek geresnį. Tikiu, kad po 5 ar 10 metų vis dar turėsiu galimybę kurti ir gyventi taip, kaip noriu. Geriausias patarimas, kurį iš kitų esu gavusi, buvo raginimas atsipalaiduoti ir mėgautis procesu. Tą patį stengiuosi akcentuoti ir kitiems. Kartais per daug save apkrauname neigiamomis emocijomis ir be reikalo įspraudžiame į kampą. Atsipalaiduokime! Man tokiais atvejais labai patinka kareivio Šveiko frazė, jog niekada nebūna taip, kad kaip nors nebūtų“, – patarimus dalijo kraštietė.
Autorius: Andrius Grygelaitis
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
