Žaidynės suvedė išeivius ir vietos lietuvius

XII pasaulio lietuvių sporto žaidynės į Palangą sukvietė tūkstančius užsienio lietuvių – sporto mėgėjų. Tradiciniame renginyje dalyvavo ir keli Vilkaviškio krašto žmonės. Į pajūrį jie vyko talkinti organizatoriams.

Žaidynės liepos 3–6 dienomis subūrė beveik 3 tūkst. sporto mėgėjų iš 37 šalių. Renginio atidaryme prezidentas Gitanas Nausėda akcentavo, kad pasaulio lietuvių sporto žaidynės – daugiau nei sportas. Tai susitikimas žmonių, kurie net gyvendami toli niekada nenutolo nuo savo tautos. Šalies vadovas pabrėžė, kad diaspora visada buvo ir liks neatskiriama Lietuvos dalis, kad mes visi kartu puoselėjame kalbą, tradicijas ir atmintį – vertybes, kurios šiandien yra svarbesnės nei bet kada.

Atidarymo ceremonijoje viešėjo ir Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka. Jis pasidžiaugė žaidynių siekiu skatinti pasaulio lietuvius įsitraukti į Lietuvos gyvenimą, vienytis iškilus grėsmei nacionaliniam saugumui.

„Renginio dienomis buvo juntama pakili, džiugi nuotaika, bendrystė, daug šypsenų. Teko bendrauti su Punsko, Nyderlandų bei Jungtinės Karalystės lietuviais. Visi azartiški, dega noru laimėti varžybose, bet pirmoje vietoje – bendrystė, noras pabūti kartu. Lietuviams smagu grįžti, jaustis savais, susitikti, bendrauti“, – patvirtino keturias dienas XII pasaulio lietuvių sporto žaidynėse talkinusi vilkaviškietė Jūratė Drunienė. Į renginį ji ir Rasa Širvienė, Rasa Tremnerienė bei Darius Račkauskas važiavo kaip Lietuvos Raudonojo Kryžiaus pasirengimo ir ekstremalių situacijų Vilkaviškio būrio savanoriai. Jų užduotis buvo teikti pirmąją pagalbą sportininkams.

„Didelių traumų žaidėjai nepatyrė, susitvarkėme. Rimtesniems atvejams visada buvo greitoji medicinos pagalba“, – sakė J. Drunienė. Kaip Raudonojo Kryžiaus savanorė, moteris džiaugėsi įgijusi praktikos, daugiau pasitikėjimo savimi ir žiniomis.

Užsienio lietuviai – sportininkai mėgėjai varžėsi 24-ių sporto šakų varžybose, išdalinta daugiau nei 250 medalių komplektų. Daugiausia sporto entuziastų dėmesio sulaukė piklbolas, boulingas ir šiaurietiškasis ėjimas. Net 350 žmonių panoro pasivaržyti kaip ėjikai.

Pastarąją sporto šaką propaguojanti vilkaviškietė Irma Maurienė su kitais entuziastais iš visos šalies Palangoje savanoriavo organizuojant šiaurietiškojo ėjimo rungtį. Liepos 3-iąją savanoriai ruošė trasą, o rytojaus dieną vyko varžybos. „Man teko pabūti instruktore-trenere naujokams. Mokiau žmones šiaurietiškojo ėjimo technikos. O per varžybas teko labai sparčiai suktis – mūsų rungtis buvo gausiausia dalyvių“, – sakė Vilkaviškio šiaurietiško ėjimo klubo vadovė.

Kelias dienas, anot Irmos, virusi tame nuostabiame lietuviškame katile, ji džiaugėsi ne tik šiaurietiškojo ėjimo entuziastų pergalėmis („Trys mano mokiniai laimėjo aukso medalius bei viena sidabro medalį!“), bet ir labai stipriai pajuto renginyje tvyrojusį pasididžiavimą Lietuva ir lietuvybe. O ypač gera buvo matyti, jog savo šaknims neabejingi skirtingo amžiaus žmonės.

Irmos pašnekintas Latvijos lietuvis, 87-erių Arvydas, taisyklingai lietuviškai sakė: „Aš esu lietuvis.“ Senjoras kalbėjo vis dar neprarandantis vilties gauti Lietuvos pilietybę. O vilkaviškietės treniruota vyresnės kartos išeivė Onutė šiaurietiškojo ėjimo rungtyje pelnė sidabrą.

XII pasaulio lietuvių sporto žaidynėse gausiai dalyvavo ir jaunimas. I. Maurienės instruktuoti ir aukso medalius iškovoję trys ėjikai – jauni žmonės.

„Pasikeitėme kontaktais su Dublino klubu „Tipu tapu“. Tikiu, jog dar susitiksime!“ – po žaidynių kalbėjo I. Maurienė. Moteris neabejojo, kad tokie renginiai labai reikalingi tiek išeiviams, tiek mums, vietiniams, ir dar kartą patyrė, jog savanorystė labai praturtina.

Žaidynės pasibaigė liepos 6-ąją – Valstybės dieną – ant Palangos tilto visiems giedant „Tautišką giesmę.“

„Džiaugiamės, kad kartu su partneriais pavyko surengti tokio masto ir kokybės renginį. Bendrystės ir vienybės dvasia, tvyrojusi šiose žaidynėse, parodė, kokią stiprią galią turi lietuvius visame pasaulyje telkiantis sportas“, – sakė žaidynes organizavusios Nacionalinės sporto agentūros direktorius Mindaugas Špokas.

Šis tradicinis renginys apėmė plačiau negu sportines kovas. Kaip teigė organizatoriai, iš viso pasaulio į žaidynes atvykę diasporos atstovai turėjo galimybę gauti profesionalių konsultacijų, susijusių su grįžimu, – susipažinti su užimtumo, studijų, turizmo, verslo kūrimo ir karjeros galimybėmis Lietuvoje.

Lietuvių sporto žaidynės rengiamos kas 4-erius metus. Jau išrinktas kitas miestas, kuriame 2029 m. vyks XIII pasaulio lietuvių sporto žaidynės. Atranką laimėjo Jonava. Paraiškas tapti XIII pasaulio lietuvių žaidynių miestu teikė 12 savivaldybių.

Lietuvos tautine olimpiada vadintos žaidynės pirmą kartą surengtos 1938 m. Kaune, o vėliau dėl karo ir sovietinės okupacijos 4 dešimtmečius nebuvo rengiamos. Žaidynės atgaivintos 1978 m. Toronte (JAV), vėliau vyko Čikagoje ir Adelaidėje. Nuo 1991 m. jos rengiamos Lietuvoje.

Autorius: Renata Vitkauskienė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama