Duris atvėrė partizanų muziejus
Merkio kraštas
Turinį įkėlė
Duris atvėrė partizanų muziejus...Tądien čia, šalia Dainavos apygardos partizanų vadų J. Vitkaus – Kazimieraičio ir A. Ramanausko – Vanago vadavietės, duris atvėrė architekto, profesoriaus Gintaro Čaikausko suprojektuotame pastate įrengtas partizanų muziejus, kurio įrengimo koncepciją parengė ir eksponatus išdėstė J. Jakavonio-Tigro vaikaitė, grafikos dizainerė Miglė Rukštelytė. Muziejuje eksponuojami ir J. Jakavonio-Tigro, ir šioje vadavietėje dirbusių partizanų vadų Juozo Vitkaus – Kazimieraičio ir Adolfo Ramanausko – Vanago bei kitų partizanų asmeniniai ir jų veiklą vardan Lietuvos laisvės liudijantys daiktai. Yra kryželis, kuriuo šioje sodyboje buvo laiminamas Adolfas Ramanauskas–Vanagas prieš santuoką Nedzingės bažnyčioje su Birute Mažeikaite, taip pat – Merkyje rasta žuvusio partizano krauju sulaistyta maldaknygė. Visa tai – be jokių abejonių itin vertinga istorinė medžiaga, kuri turi būti išsaugota ateities kartoms. Rūsyje įrengta tardymo izoliatoriaus kamerą primenanti patalpa, čia skamba įrašas, kuriame Juozas Jakavonis-Tigras pasakoja, kaip jis buvo kankinamas. Nors daugel kartų jis buvo šalia mirties, kaip rašė taip pat pavadintoje savo knygoje, jam Aukščiausiasis padovanojo ilgą ir prasmingą gyvenimą. Partizano Juozo Jakavonio-Tigro dukra Angelė Jakavonytė, įgyvendindama tėčio svajonę, jau po jo mirties prieš trejetą metų atnaujino vadavietę, o jo šimtąsias gimimo metines įprasmino partizanų muziejumi. Jautrios akimirkos pasimeldžiant ir dalijantis prisiminimais lydėjo miškelyje pasislėpusiose kapinaitėse, kur palaidotas J. Jakavonis-Tigras bei jo bendražygiai – Pranas Pačkauskas, Petras Treigys-Trečiokas, žuvę Adomas Valentukevičius ir Vladas Baranauskas-Taugirdas. Jų kuklius kapelius papuošė trispalvės puokštės ir žvakutės. Tylos minute buvo pagerbti kovotojai už Lietuvos laisvę. Renginyje dalyvavo J. Vitkaus – Kazimieraičio sūnūs Liudas ir Rimgaudas, vaikaičiai, A. Ramanausko-Vanago dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė, kitų partizanų artimieji, Europos Parlamento ir LR Seimo nariai, Lietuvos kariuomenės, Varėnos rajono savivaldybės ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovai, tremtiniai, politiniai kaliniai, įvairių pilietinių organizacijų atstovai bei kiti svečiai. Buvo pademonstruota naujausia karinė technika ir ginkluotė, veikė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro bei kitos parodos. Čia kaskart simboliniai laiko tiltai tarsi sujungia praeitį su dabartimi, o sutiktos asmenybės palieka neišdildomų įspūdžių. Renginys, kurį profesionaliai režisavo ir vedė Onutė Drobelienė, buvo kupinas prasmingų ir jautrių akimirkų. Jis prasidėjo šv. Mišiomis, kurias už J. Jakavonį-Tigrą, J. Vitkų – Kazimieraitį, A. Ramanauską – Vanagą bei visus laisvės kovotojus aukojo arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas ir Merkinės parapijos klebonas Robertas Rumšas. Prasmingi arkivyskupo pamokslo žodžiai ir palinkėjimas, kad iš čia buvusių narsių vyrų reikia pasimokyti, kaip mylėti savo Tėvynę, kovoti ir dirbti vardan jos laisvės. ,,Meldžiamės už mūsų tautos atminties ir laisvės šaknis. Už žmones, kurie ne tik mylėjo Tėvynę, bet ją saugojo savo gyvybe, sąžine ir tikėjimu. Visi jie liudijo, kad ginklą galima nešti ne tik rankoje, bet ir širdyje. Kaip meilę ir atsakomybę. Dievas atgaivino jų širdis bunkeriuose, tardymo izoliatoriuose ir stiprina mus dabar, kai esame laisvi. Kad mūsų rankos nenusvirtų, kad mes neprarastume vilties, kai užpuola išbandymai. Drąsos pamatas mums yra Tigro ir kitų jo bendražygių pasirinkimas išpažinti tiesą net ir tada, kai ji galėjo kainuoti gyvybę. Tigras, vienas iš paskutiniųjų bunkerio saugotojų, mums lieka tikėjimo ir sąžinės simboliu. Šiandien šv. Mišios ne tik už jų sielas, bet ir už mus. Kad mes nenutoltume nuo to, ką jie gynė. Tauta, kuri gerbia savo žuvusius, yra gyva ir sąmoninga. Šiandien mūsų kova kitoj plotmėj – už šeimą, už vertybes, už tiesą. Meldžiamės už Lietuvą ir jos dvasią, kad būtų jos žmonės budrūs ir tikintys“. Šv. Mišių metu giedojo Varėnos kultūros centro mišrus choras ,,Harmonija“, vadovaujamas Ilonos Zalanskienės, ir solistas Jonas Sakalauskas. Jautrų ,,Ave Marija“ smuiku griežė Kazimieraičio vaikaitė Vilija Pranskienė.
Autorius: Rūta Averkienė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama