Kas saugoma muziejaus Skaitmeniniame archyve?
ON Media
Turinį įkėlė
Panevėžio kraštotyros muziejui – 100
Panevėžio kraštotyros muziejus jau daugelį dešimtmečių rūpinasi miesto istorijos išsaugojimu, o šiuolaikinės technologijos leidžia tai daryti dar efektyviau.
Viena svarbiausių šiuolaikinių priemonių – Skaitmeninis archyvas, kuriame kaupiami, sisteminami ir saugomi vertingi skaitmeniniai dokumentai.
Nuo diskelio iki serverio
Muziejui įsigijus pirmąjį stacionarų kompiuterį, pirmieji skaitmeniniai duomenys buvo saugomi nedideliuose magnetiniuose diskeliuose.
Iki tol muziejaus veikla, įvykiai, aktualijos buvo fiksuojami nuotraukose ir negatyvuose. Skaitmeniniams fotoaparatams pakeitus juostinius, muziejus pradėjo skaitmenines nuotraukas archyvuoti kompaktiniuose (CD) diskuose.
Šis technologinis pokytis gerokai paspartino vaizdinės medžiagos kaupimą – nebereikėjo ryškinti juostų, todėl skaitmeninių vaizdų daugėjo kur kas sparčiau.
Be to, skaitmeninis formatas sudarė palankesnes sąlygas tiek saugoti, tiek ieškoti informacijos bei naudoti muziejinėje veikloje.
Sparčiai vystantis technologijoms, apie 2014 m. muziejus skaitmenines nuotraukas pradėjo saugoti didelės talpos išoriniuose diskuose.
2023 m. muziejaus įsigytame moderniame serveryje dabar saugoma visa skaitmeninė medžiaga ir užtikrinamas jos ilgaamžiškumas bei prieinamumas.
Skaitmeninį archyvą tvarko ir tyrinėja vyresnysis muziejininkas Emilis Jocius.
[caption id="attachment_429722" align="aligncenter" width="1615"]
„Kalnapilio“ arenos statybų pradžia. 2007 m. T. Stasevičiaus nuotrauka.[/caption]
Skaitmeniniame archyve – nuo... iki...
Panevėžio kraštotyros muziejaus Skaitmeninis archyvas suskirstytas į vienuolika fondų pagal turinio pobūdį ir naudojimo paskirtį.
Pirmą ir antrą fondą sudaro fotografijos ir kitų muziejaus rinkinių muziejinių vertybių skaitmeninės kopijos (skenuoti vaizdai) bei nuotraukos.
Trečiame fonde kaupiama ekspozicijų ir parodų redaguota skaitmeninė medžiaga, ketvirtame – muziejaus išleistų leidinių redaguota skaitmeninė medžiaga, penktame – muziejaus veiklos skaitmeninės nuotraukos.
Į šeštą fondą patenka Panevėžio vaizdai, renginiai, įvykiai, asmenų portretai, aktualijos.
Septintame fonde dubliuojama Skaitmeninės Panevėžio istorijos bibliotekos, aštuntame fonde – Etninės kultūros skyriaus archyvo medžiaga.
Devintas fondas nuolat pildomas Restauravimo ir konservavimo skyriaus skaitmeninėmis nuotraukomis.
Dešimtame gausu iš įvairių fizinių ir juridinių asmenų gautos medžiagos (nuotraukų ir dokumentų, kurių originalai lieka jų turėtojams, skaitmeninių kopijų).
Vienuoliktame fonde kaupiami įvairūs vaizdo ir garso įrašai, filmai, radijo laidos.
[caption id="attachment_429723" align="aligncenter" width="1620"]
Panevėžio gaisrinės pastato rekonstrukcijos darbai. 2004 m. G. Lukoševičiaus nuotr. PK muziejaus Skaitmeninis archyvas[/caption]
Senasis miesto gyvenimas
Didžiausią Skaitmeninio archyvo dalį sudaro muziejaus veiklos bei aktualijų (mieste ir muziejuje vykstančių renginių, įvykių ir kt.), Panevėžio miesto vaizdų ir asmenų nuotraukos.
Šiuos fondus kiekvieną mėnesį papildo muziejaus fotografas.
Sistemingai šios skaitmeninės nuotraukos pradėtos kaupti nuo 2003 metų.
Didelę archyvo dalį sudaro fotografijos rinkinio nuotraukų ir negatyvų skaitmeninės kopijos, kitų muziejaus rinkinių muziejinių vertybių nuotraukos ir suskaitmeninti dokumentų, knygų, periodikos vaizdai.
Šie eksponatų skaitmeniniai vaizdai su išsamiais aprašymais keliami į LIMIS sistemą, taip pat saugomi muziejaus Skaitmeniniame archyve.
Gausiai pildoma Restauravimo ir konservavimo skyriaus sukaupta skaitmeninė medžiaga, kurioje dokumentuojamas Panevėžio kraštotyros muziejaus restauratorių darbas.
Fiksuojamas visas eksponatų restauravimas – pirminė būklė, restauravimo procesas ir galutinis rezultatas.
[caption id="attachment_429724" align="aligncenter" width="1920"]
Panevėžio kraštotyros muziejuje restauruotas XIX a. II p.–XX a. I p. lygintuvas prieš ir po restauravimo. 2016 m. T. Stasevičiaus nuotr. PK muziejaus Skaitmeninis archyvas[/caption]
Vertingos dovanos
Skaitmeninį archyvą papildo asmenų, turinčių vertingų su Panevėžio miestu ar kraštu susijusių nuotraukų bei dokumentų, bet nenorinčių atiduoti originalų, skaitmeninės kopijos.
Daug įdomių senovinių nuotraukų ir atvirukų skaitmeninių vaizdų perdavė kolekcininkai Vidmantas Kazlauskas, Algirdas Gedeikis, Klementas Sakalauskas.
Fotomenininkas Saulius Saladūnas muziejaus Skaitmeninį archyvą papildė savo parodos „Matomas, esamas – nematytas Panevėžys“ nuotraukų skaitmeninėmis kopijomis.
Nemažas vaizdo ir garso įrašų, filmų, radijo laidų fondas, kuriame saugomi muziejininkų teikti interviu istorinėse laidose ar net trumpuose filmuose, kiti su muziejaus veikla ir miesto istorija susiję įrašai.
Ypač reikšminga vieno žinomiausių Panevėžio mėgėjiško kino kūrėjų Jono Čergelio vertinga, turinti didelę išliekamąją istorinę ir kultūrinę reikšmę filmuota dokumentinė medžiaga, kurioje įamžinti Atgimimo laikotarpio įvykiai.
Likusių fondų medžiaga – Skaitmeninės bibliotekos, Etninės kultūros skyriaus archyvo ir kitos skaitmeninių dokumentų kopijos, padarytos siekiant užtikrinti jų išsaugojimą.
[caption id="attachment_429720" align="aligncenter" width="1620"]
Panevėžio kraštotyros muziejuje surengtos parodos „Gabrielė Petkevičaitė-Bitė: kilni pareiga kilti ir kelti“ atidaryme kalba jos globėja Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkė Irena Degutienė. 2011 m. kovo 30 d. T. Stasevičiaus nuotr. PK muziejaus Skaitmeninis archyvas[/caption]
Istorija ateičiai
Skaitmeninis archyvas dabar viršija 1,3 terabaito apimtį ir toliau nuolat plečiamas.
Visa medžiaga saugoma trimis egzemplioriais, kruopščiai kataloguojama ir aprašoma.
Kaip galima naudotis archyvu?
Skaitmeniniu archyvu gali naudotis ne tik muziejaus darbuotojai, bet ir visi besidomintys Panevėžio miesto istorija.
Norint gauti skaitmeninio dokumento kopiją, tereikia pateikti prašymą muziejaus administracijai.
Šiuolaikiniai skaitmeniniai vaizdai vis dažniau tampa neatsiejama istorijos tyrimų dalimi, todėl Skaitmeninis archyvas atveria naujas galimybes istorikams, mokslininkams, žurnalistams ir visiems besidomintiems Panevėžio praeitimi.
Tai ne tik vertinga vaizdo ir garso dokumentų saugykla, bet ir gyvas informacijos šaltinis, nuolat papildomas medžiaga, atspindinčia tiek istorinę, tiek šių dienų realybę.
Muziejus kviečia visus miestiečius prisidėti prie šio archyvo pildymo – dalintis vertingomis istorinėmis nuotraukomis, dokumentais, prisiminimais.
Skaitmeninis archyvas – tai svarbus įrankis, padedantis išsaugoti Panevėžio miesto ir krašto istoriją ateities kartoms.
Emilis JOCIUS – Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas.
Autorius: Emilis JOCIUS
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
