Uoste – kariniai hidroplanai
Klaipėda atvirai
Turinį įkėlė
„Atvira Klaipėda“, remdamasi Vykdomojo komiteto (VK) dokumentais, dabar saugomais Klaipėdos regioniniame valstybės archyve, toliau pasakoja, kaip 1952-aisiais Klaipėdos valdžia laimino ir įvairių to meto įmonių bei organizacijų planus, keitusius miesto veidą.
Laboratorija – šalia kapinių
1952 m. kovo viduryje VK teigiamai sureagavo ir į dar vieną Klaipėdos apskrities žemės ūkio valdybos viršininko drg. Gikso prašymą – šįkart dėl sklypo Klaipėdos srities veterinarinės-bakteriologinės laboratorijos statyboms. VK nusprendė, kad tam geriausiai tiktų 5 ha ploto žemės plotas už geležinkelio, netoli projektuojamų naujųjų Joniškės kapinių. Valdyba statybas buvo įpareigota pradėti ne vėliau kaip antrą tų metų ketvirtį.
Netoliese, Joniškės gatvėje, tarp geležinkelio ir Degtukų šiaudelių fabriko (dabar – „Klaipėdos baldai“), VK nusprendė įkurdinti ir organizaciją „Lietuvos žuvies tiekimas“. Miesto valdžia patenkino jos valdytojo drg. Bulatovo prašymą ir sandėlių statybai skyrė apie hektaro ploto sklypą. Statybas čia irgi buvo nurodyta pradėti ne vėliau kaip antrą tų metų ketvirtį.
Po mėnesio miesto valdžia, atsiliepdama į artelės „Pergalė“ prašymą, paskyrė jai 3800 kv. m ploto sklypą M. Gorkio (dabar – Liepų) g. 62, buvusį ties projektuota nauja Fabrikų gatve, kad artelė čia galėtų statyti cechą, skirtą vatos gamybai iš pramoninių atliekų. Artelės pirmininkas drg. Seminas buvo įpareigotas statybas pradėti antrą tų metų ketvirtį ir prisidėti prie Fabrikų gatvės tiesimo.
Kariškių norai
Tą pačią dieną VK paskyrė ir 2500 kv. m ploto sklypą, buvusį prie marių, organizacijos „Rybstroj“ teritorijoje, šalia pietinės Medinės taros kombinato sklypo ribos, kariniam daliniui Nr. 2114. Jo viršininkas, pulkininkas Kuzjamenko buvo nurodęs, kad čia norima įrengti hidroplanų aikštelę.
„Rybstroj“ viršininkas drg. Lekarevas buvo įpareigotas šį plotą atlaisvinti ir perduoti kariškiams per penkias dienas. Daliniui buvo leista sklypą aptverti tvora, bet kartu nurodyta užtikrinti galimybę važiuoti Nemuno gatve.
Gyvenamuosius rajonus reikėjo numelioruoti
Birželio pradžioje VK leido Klaipėdos valstybiniam žuvies trestui iškasti 1,5 km ilgio, iki 2,8 m pločio ir 60 cm gylio melioracinį kanalą. Pastarojo prireikė dėl to, kad būtų galima nutraukti gruntinius vandenis nuo Laivų remonto gamyklos, Žvejybos uosto ir Tralinio laivyno statomų naujų gyvenamųjų rajonų.
Buvo numatyta, kad dėl to prireiks iškasti apie 12 200 kub. m žemės. Ją trestui buvo nurodyta išvežti. Per kanalą, paklojus vamzdžius, turėjo būti įrengtos dvi pravažiavimui skirtos vietos.
Žvejybos uosto gyvenamojo rajono statyba buvo prasidėjusi dar 1950-aisiais, nuo surenkamųjų suomiškų skydinių namelių.
Į Girulius – ir akluosius
1951-ųjų balandį VK buvo sutikęs prisidėti prie Lietuvos geležinkelių valdybos planų Klaipėdoje pastatyti pionieriams skirtą stovyklą ir tam tikslui dešimčiai metų išnuomojo dešimt eksploatuoti tinkamų ir devynis kapitalinio remonto reikalavusius Giruliuose buvusius pastatus. 1951-ųjų vasarą VK buvo nusprendęs Giruliuose įkurdinti ir kūdikių namus, kurie iki tol veikė Kūlių vartų gatvėje. Įstaiga buvo perduoti du Giruliuose buvę namai su pagalbiniais pastatais.
O 1952-ųjų birželį Giruliuose jau buvo nuspręsta leisti įsikurti ir Aklųjų draugijos mokomajam-gamybiniam kombinatui. Atsižvelgęs į Socialinio aprūpinimo ministerijos nuomonę, VK šiam reikalui paskyrė Palangos gatvėje, už geležinkeliečių pionierių stovyklos, buvusį 7000 kv. m ploto sklypą su dviem jame stovėjussiais sugriautais namais. Taip pat buvo paskirtas 1280 kv. m ploto sklypas su vienu sugriautu namu prie geležinkelio, šalia naujos projektuojamos gatvės. Draugijai namų atstatymo darbus buvo nurodyta pradėti ne vėliau kaip paskutinį 1952-ųjų ketvirtį.
Autobusų parko pradžia
1952-ųjų liepos pradžioje VK nusprendė M. Gorkio gatvėje, šalia Faneros fabriko, Miesto komunaliniam ūkiui skirti 2 ha ploto sklypą, kad jis čia galėtų įkurti miesto valdymo transporto bazę. Šis sprendimas buvo motyvuotas siekiu padidinti tokių transporto priemonių skaičių ir noru šioje vietoje sukoncentruoti visas miesto komunalines įmones.
Komunalinio ūkio vedėjui drg, Medinskui atitinkamas statybas buvo nurodyta pradėti ne vėliau kaip pirmą 1953-iųjų ketvirtį.
Šiuo metu šioje vietoje šeimininkauja uostamiesčio savivaldybės įmonė „Klaipėdos paslaugos“ (anksčiau – Klaipėdos autobusų parkas). Ji nuomojamasi du valstybinius sklypus Garažų g. 2 (5,2652 ha) ir Garažų g. 4 (3.4622 ha).
1952-ųjų vasarą VK dar pasirūpino ir „Baltijos“ laivų statykla, kuriai prireikė savos asfaltbetonio gamyklos. Reaguodama į statyklos direktoriaus drg. Majorovo prašymą, miesto valdžia tam reikalui skyrė 0,6 ha ploto sklypą ties Artojo gatvės ir geležinkelio sankryža, kur iki tol šeimininkavo Miesto komunalinis ūkis. Drg. Majorovui buvo nurodyta statybas pradėti ne vėliau kaip trečią tų metų ketvirtį.
Autorius: Martynas Vainorius
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
