Reda Kiselytė. Sentencijos

Sentencijos...Reda Kiselytė. Ir mylinčios akys būna priėdusios velnių. Svetimi apdovanojo, o savi kailį nudyrė... Apsiginklavo necenzūriniais žodžiais ir išėjo spręsti šeimyninio konflikto. Meilė labiau apsvaigina, negu stiprus vynas. Kalbantis enciklopediniais terminais, tautos buvo neišgirstas. ... kad blyškus veidas, tai dar nereiškia, kad tamsus protas. Ir kelmas kažkada buvo jaunas ir gražus.. Net ir labai dailų berželį įveikia kietasprandė sausra... Kai žmogus dusliai kalba, tai nereiškia, kad jau giltinė mosuoja dalgiu... Melą puošė, dažė, dailino, bet tikrosios spalvos paslėpti taip ir nepavyko. Ramus oras. Dar vėjas tebeatostogauja. Pasipūtėliui visas pasaulis kaltas ir neteisingas. Neetiškas poelgis visada greičiau susiranda draugų... Gyvenimas yra pats didžiausias galvosūkis. Jūrininko akys krypsta ir į pelkę... Grynuoliams Dievas visada uždeda sunkesnę naštą. Nuovargis dažniausiai dėvi tamsią eilutę. Nuvalkiotas frazes žemino, niekino, bet geresnio nieko taip ir nepasakė. Lietus negali nuplauti širdies skausmo... Niekada neturėjo laiko, bet ir prasmingų darbų nenuveikė... Melas parašė testamentą, bet jo turiniu niekas nepatikėjo... Bukumas apie savo kompetenciją negalvoja... Pačias giliausias sentencijas dovanoja gyvenimas. Kodėl lapės išmintimi žmonės abejoja? Mieliau būtų, kad gerumui senaties terminas negaliotų... Atpildas turi labai gerą atmintį... Gyvenimas spalvotas ir be meninių gebėjimų... Išvartė vėjas Lietuvos kalėdines egles. Už padarytą žalą išvengs atsakomybės. Kokie užmojai, tokie ir rezultatai... Dažniausiai dienoraštį rašo skausmas. Jam talkina širdgėla... Juokiasi balos iš praeivių batų... Į užtarnautą poilsį iškeliauja gruodis. Sausis su juo nebesudarys darbo sutarties... Svajonių neturėjo. Jos ir neišsipildė... Intelektą nudažė spalvotais keiksmažodžiais. Girdisi iš tolo... Laikrodis niekada nesiskundžia, kad neturi laiko. Išdidumui ragus aplaužė užplūdusios negandos. Pagarbą reikia užsitarnauti. Nenustebkime, kad ji kartais praeina pro šalį... Neklyskime... Dirbtinis intelektas nebus Dievo konkurentas. Net pats didžiausias nevidonas nori būti laimingas. Kasdienybė kuria anekdotus. Kas, kad situacija stabilizavosi, bet tauta įtarė artėjančią audrą... Pelenais galima paleisti viską... Net gyvenimą... Vaikai besmegenių nebelipdo, gal todėl ir žiema mus pamiršo? Nesišypso saulė. Gal įsižeidė? Jokie politiniai skersvėjai negali paliesti įsisenėjusių ydų... Tomis pačiomis gatvėmis vaikšto įniršis, tomis pačiomis gatvėmis vaikšto gerumas... Sentencijas diktuoja gyvenimas. Aš jas tik užrašau. Ar atmintis naudoja užrašus? Įsikarščiavo... Todėl ir pamiršo ,,Etiketo taisykles". Sniegenos ir be švenčių puošia medžius. Išminties intelektas aukštesnis už visus įstatymus... Per kiemą tykiai sėlina Rainis. Tai teigiamas ar neigiamas personažas? Asilas apie kompetenciją negalvoja... Verkiant reikia tvarkos, bet ji bijo pažeisti mūsų teises... Jo širdis virpa iš baimės, o vaidina nenugalimą drąsuolį. Akys ieško akinių. Kiekvienam savo... Kai visi šaukia, klausančių nebelieka... Ar būna svajonės blogai nusiteikusios? Meilė. Net ir ji turi galiojimo datą. Geriausia vartoti iki... Rymo Rūpintojėlis... Kitokios būsenos niekas jo ir nematė. Dominuoja niūrios spalvos. Ruduo vykdo veiklos programą. Gyvenimo charakteristika. Tik juodos dėmės su pragiedruliais... Vėjas gairina skruostus. Širdį gairina gyvenimas... Visi trokšta gyventi pasakų pabaigoje... Talentą irgi reikia tobulinti... Miršta atsakomybė. Lieka bespalvis gyvenimas. Pasaulis susideda iš krūvos gyvenimo prasmių... Užpūtė entuziazmo ugnį, o ji svajojo liepsnoti. Nusikaliau sėkmės raktą. Jis nepakartojamas! Išgyvename teisingų žodžių deficitą. Kartais ir meilei reikia poilsio... Labai paslaptingas lietuvio kodas... Klajoklis ir namų šiluma. Kiek daug tarp jų skirtumų... Ilgesys gyvenimo neprailgina... Ar gali šykštuolis suprasti, kas yra dosnumas? Odžių verti talentingieji. Būna ir kitaip... Ar naktis nepasiilgsta šviesos ? Imlus naujovėms, bet beširdis tautos paveldui... Daug ką galima suklijuoti, bet gyvenimo ne... Ar kvailystėms galioja visi įstatymai? Kultūringam žmogui sunku suprasti pasaulio painiavas. ...kas, kad kaktą ,,papuošė" gumbu, bet tikslą pasiekė. Ne visada smarkus perkūnas daug žalos pridaro... Kartais pergalės vainikais pasidabina ir neišmanėliai... Net ir parsidavėlis turi savo vertybių sistemą. Tamsią naktį ir su žibintu galima pasiklysti... Ar netašytam stuobriui galioja etiketo taisyklės? Jeigu aktorius spektaklyje nejautė įtampos, tai namuose jos gavo dozę su padidinta rizika... Galvosūkių sunki dalia. Be paliovos jų kažkas nepalieka ramybėje... Kiekvienas plėšikas turi savo viziją ir misiją. Per baltą sniegą nubėgo intrigos ir paliko pėdsakus. Ar visada gesintuvas gyvena tik geranoriškomis nuotaikomis? Gyvenimas buvo ir bus pilnas mįslių, uždavinių ir netikėtumų... Susituokė triukšmas su tyla, bet vėliau išsivaikščiojo... Kartais skausmas stipriai gnaibo širdį, bet jį nuplauna išminties skaidri banga... Kas, kad bures aukštai iškėlė, bet netoli tenuplaukė... Sielvartas ir džiaugsmas vaikšto tais pačiais takais... Baigia kadenciją savaitė. Žybsi savaitgalio akys. Ir šiukšlės turi širdį... Bučiuoja vėjas sodo vyšnią. Tai tik epizodinė meilė. Nuogas lapkritis. O gal sniegas gali paslėpti jo nuogumą? Atmintis išdrabstė šviesiausius gyvenimo perlus. Rudens nostalgiškos akys, bet širdis jauna... Mąstantys trokšta pakeisti pasaulį, o vingių jonukams tokia problema neegzistuoja. Net nuoseklieji tyrinėtojai nemato ,,baltų istorijos dėmių". O gal nenori jų matyti? Žiba nuovargio akys. Jis įveikė stiprybę... Įprastu ritmu tiksi laikrodis. Ar jam niekada neskauda širdies? Jeigu gyvenimas susidėtų tik iš komedijos žanro... Ar būtų įdomu gyventi? Mes skubame, nespėjame, o sraigė šliaužia lėtai ir sėkmingai sau gyvena... Nepaprasta gyvenimo abėcėlė. Kol ją išmoksti, tenka daug egzaminų išlaikyti... Šeima - liepsnojantis laužas. Gęsta, liepsnoja, gęsta, liepsnoja... Gyvenime netrūksta tragiškų motyvų. Kartais juos nusikaldiname mes patys... Kad akims gražus, tai nereiškia, kad ir širdžiai mielas... Nuteisė pilietį, o kaltas tik liežuvis. Kvailys nepergyvena dėl rytdienos. Paleido gerklę, bet taip jo niekas ir neišgirdo... Teigiama, kad širdis girdi, bet nepasako, o kartais, kai pasako... Dabar nebežinome nei duonos, nei pyragų skonio, nes laikomės dietų... Prabangiuose dvaruose gyveno valstiečio mentalitetas... Norėjo išnešti sveiką kailį, bet neužteko išminties. Ar kerštas turi teigiamų savybių? Net ir gudrią galvą naudoja ne pagal paskirtį. Dirbo kaip juodas jautis. Atlygį gavo kaip savanoris... Pasitinka mus ir išlydi... Kantrus ir išmintingas kalendorius... Meilė saldesnė už cukrų... Beldžiasi... Tai nuogas balandis. Šiluma jau siūdina jam apsiaustą. Gal saulei jau baigėsi atostogos? Kartais ir teisingiausius testamentus pakoreguoja gyvenimas... Net juokdariai patiria liūdesį. Laikrodžių rodyklės sukiojamos į visas puses ir spėja, o mes skubame ir dūsaujame, kad atsiliekame... Atpildas nepaiso senaties termino. Šelmis vėjas bučiuoja žibuoklių skruostus. Tai trumpalaikė meilė. Gieda paukščiai ir nežiūri į penklinę. Naujo spektaklio premjera teatre, ryškiomis spalvomis nudažė gyvenimo spektaklį. Žiūrime į saulės spindulį, o jis nugynė negandas į šalį. Kelis kartus keitė gyvenimo būdą, o praeities jau nepakeisi... Pavasaris užsuko į drabužių parduotuvę. Manau, kad nustebins savo garderobu. Meilei patinka, kad apie ją kalbama visose santvarkose... Pavydas augina sparnus, bet išmintis juos apkarpo... Kas, kad antakiai suraukti, bet jo būdas geras. Šukės laimę neša, bet kartais ir nusineša... Piktai murkia katinas. Gal jam depresija? Tvarsčių ant dvasinių žaizdų neuždėsi... Kai pritrūkstame išminties, jos verta pasisemti iš lietuvių liaudies patarlių. Turi daug pinigų, bet neturi laimės. O kodėl? Jeigu džiaugsmas turėtų kelis antrininkus, ar žmonės būtų laimingesni? Į širdies gelmes įsisuko skausmas. Tikėkime, kad tai jo trumpalaikis planas... Net kantrybės kamuolys gali sprogti... Juoko biografijoje yra ir tamsių epizodų... Anekdotai... Liaudies kūrybos žanras, o temas diktuojame mes patys. Bambekliai niekur neranda laimės... Druska pakeičia ne tik maisto produktų, bet ir gyvenimo skonį. Optimistas ir prie bedugnės krašto nepraranda racionalaus mąstymo. Literatūroje yra amžinų ir nesenstančių temų. Tai meilė... Laiko verpstei visos dienos vienodos... Apspjaudytos širdies drėgnomis servetėlėmis nenušluostysi. Gyvenimo nuosėdų neištrina ir laikas... Net įtampai gali skaudėti galvą... Pyktis, bet kokiose varžybose tampa pralaimėtoju. Sudegė diena. Ji jau istorija... Į gyvenimo ryšulius telpa meilė, telpa ir skausmas. Saulė ant mūsų nebepyksta. Ji jau šypsosi... Kai meilė pradeda nebesilaikyti etikos reikalavimų... Ji iškeliauja... Į ryškias žvaigždes ir dėmesys didesnis. Draugų iškrėsta šunybė visada skaudžiausia. Žmones gąsdina reformos, bandeles - dieta... Ir labai kilnią idėją konkurentai gali nugalabyti. Graži šiandien diena. Saulė bučiuoja skruostus, bet nemanau, kad iš meilės... Atpildas mėgsta pačias netikėčiausias situacijas. Įsimylėjęs žavesys dar gražesnis... Meniškoms sieloms visada skaudi realybė. Gyvenimas- spektaklis. Mes esame jo herojai. Platūs užmojai, bet menki rezultatai... Kai galvoje tamsu, jokie žibintai nepadės... Laikas išbando priešus ir draugus. Akiniai nepagerins situacijos, jeigu protas nemato tikrųjų vertybių... Fotografas mėgsta gyvenimo dėlionę... Ieškojo ir surado, bet ne tą, kurio reikėjo... Juokas turi džiaugsmo ir skausmo veidą... Nelaistoma meilė nudžiūsta... Net auksas praranda spindesį absurdo karalystėje. Kalbą išrėžė, bet esmę paslėpė. Pėdsakus paliko sniege, bet ne gyvenime. Paskui protingą minia nekeliauja... Sutapo žvilgsniai, bet ne charakteriai... Laikas niekada neatostogauja. Pavasaris gali įsimylėti nebūtinai vasarą. Triukšmas - ilgo tylėjimo išraiška. Teisingumas patyrė infarktą, o priežastys visiems aiškios. Sakoma, kad meilė akla, o jeigu pagerinus jos sveikatą? Greitai klasta praranda draugus... Nekalbūs būna žmonės, o dienoraščiai daug pasako... Žiema įžeidinėja pavasarį. Jis kenčia jos patyčias. Svajonės nutūpė ant realybės sparno ir atvėso... Kibirkštis gali sukelti gaisrą, gali sukelti ir konfliktą... Ilgus metus kentęs priespaudą, nežino ką daryti su laisve. Sukčiai tobulėja be kvalifikacijos kėlimo kursų. Baikščiam žmogui ir vėjo gūsis priešas. Kilnius darbus pasmaugė mužikiškumas. Dažnai kamputyje kūkčioja sąmoningumas. Šunkeliais gali vaikščioti ir išmintingieji. Tarška barška sausuoliai, o griūna... Visuomet vaizduotė gražesnė už realybę. Jaudulį gali jausti atliekant ir blogus darbus. Laikinas žvilgesys parodo mūsų vertybes... Ir pakelės karklui skauda širdį. Visą pasaulį aplankė. Tik gimtąjį sodžių pamiršo... Išmintis daug gali... Išauš diena ir užrakintos emocijos išsiverš į laisvę... Mintis ištiko širdies smūgis. Liūdnos dangaus akys. Gal jas kažkas įžeidė? Mes pasigedome saulės, o ji mūsų nepasiilgo? Paslapties viduje dominuoja teigiamos savybės. Ateitis už mus intelektualesnė. Dvasinė ramybė brandina nepaprastus užmojus. Meilė atostogauja. Jokios sutartys negalioja... Pipirų ir gyvenimo skoniai panašūs... Elgiasi šventvagiškai, bet Dievą mini... Smagu, kad dosnių globėjų širdys sako tiesą. Galvą susuka ne tik supynės... Tik mums atrodo, kad žvirbliai lengvai gyvena. Net dykaduonis turi unikalią savo gyvenimo viziją. Strikinėjo, šokinėjo, bet konkretaus darbo taip ir nenuveikė. Drožinyje pulsuoja menininko širdis. Plaktukas gali būti panaudojamas ir ne pagal tiesioginę paskirtį... Druska - sūrus mineralinis junginys, o kiek jos suvalgome , kad pažintumėm žmones... Išmintis nugalės skubėjimą... Liūdesys gali aplankyti ir juokdarį. Žiemą įžeidinėja ruduo, pavasaris, o ji vis tyli ir tyli... Vaikystės pokštai suviešėjo ir tapo didelėmis problemomis. Voratinklis irgi meno kūrinys... Žmogui reikia ne tik meilės, bet ir saulės. Gyvenimas pilnas galvosūkių, uždavinių, neišspręstų problemų, kurios tik didėja... Ir kelmas lieja ašaras... Karnavalines jau pakeitė kasdieninės kaukės... Kiek daug magijos turi švelnūs žodžiai... Jie parklupdo pačius galingiausius... Patarimus daliname kitiems, bet patiems jie negalioja. Tik teigiami rezultatai turi teisę kritiškai vertinti procesą. Gaila, kad mokame tik skaudžiai kandžiotis... Net piktžolės turi gyvenimo viziją. Jį gerbė, nes mokėjo kalbėti, mokėjo ir tylėti... Dažnai džiaugsmo ašarų neprisimename. Nuostabus akių spindesys. Priežastis - meilė. Žiemai ant sprando lipa pavasaris. Gera ant kėdės atsisėsti, bet jeigu ji naudojama ne pagal paskirtį? Kas vyks tuomet? Svajonės augina šviesių minčių sparnus. Nesinori tikėti, kad būna kitaip... Ar Rūpintojėlis gali pakeisti savo mąstymą? Meilei tinka įvairus garderobas... Susibičiuliavo turtas ir godumas. Tokia stipri sąjunga... Apmėtyti širdį akmenėliais paprasta, bet juos nurinkti... Paslaptys irgi pavargsta... Manau, kad ir vilkai turi teigiamų savybių... Kasdienybė pilna sentencijų... Testamentą galima suklastoti, o gyvenimą? Vargu ar pavydas dalyvauja ,,Gerumo akcijoje"? Kai kurios iniciatyvos turi ir neigiamų bruožų. Debesys susitvenkia ne tik danguje, bet ir gyvenime. Kariauja... Jo ginklas - skaudūs žodžiai. Ar klaidos turi sąžinę? Net ir prabangą gali ištikti infarktas. Daug skausmo taurių tenka išgerti nuoširdumui... Gyvenimo žnyplės nuolaidų nedaro. Net liūdesio atspalvių turi juokas. Gaudė laimės akimirkas, o jas reikėjo branginti... Teptukas... Pasaulį gali nutapyti tobulą, gali jį ir sugriauti... Žioplumas susidraugavo su elegancija. Kokie bus rezultatai? Dunda griaustinis. Ar jo tikslas mus gąsdinti? Bjaurus prakaito skonis, o duona gardi... Kiauras maišas visada jaučia alkį. Aplink mus liejasi jūra keiksmažodžių. Kas kompensuos už padarytą žalą sveikatai? Yra dalykų, kurie neužglaistomi... Nuojautos labai brandi kompetencija. Gyvenimas užduoda labai daug mįslių ir lietuvių liaudies tautosakos lobynu naudotis nebereikia... Susižavėjo paviršiumi, o į gelmes taip ir nepažvelgė... Žmogus gali nusivilti pasauliu, o pasaulis žmogumi... Gurkšnojo brangų vyną, grožėjosi savimi. Tik... Kodėl žemėje gyvena, taip ir nesuprato... Pagarba labai myli mūsų kantrybę. Gyvenimas gali taip stipriai ,,nuobliuoti" kailį, kad... Padaužos sunkiai suvokia dvasinio pasaulio vertybes. Paršas ir gėda. Šios dvi sąvokos turi daug sąsajų. Maisto produktai galioja iki... O meilė? Sukčiai širdis irgi turi, bet jos tikriausiai yra dirbtinės... Net juokdariai verkia. Dar ir kaip... Mus apvaginėja laikas. Jokios instancijos jo negali nubausti... Palūžo tvarka. Ją pribaigė įsisiautėjusi sumaištis. Liūdesiui maudė širdį, bet į kambarį įsiveržė džiaugsminga nuotaika. Tarp praeities ir dabarties užvirė karšta diskusija. Logiška... ,,Dabartinis lietuvių kalbos žodynas" patyrė stiprų smūgį. Jį sudavė keiksmažodžiai... Žaibus gali laidyti perkūnas. Gali ir katinas... Ar gesintuvui galima tingėti? Net turtingieji pasigenda trobelės šilumos ir jaukumo... Lengvabūdiškumas ant menčių paguldo net išmintinguosius... Idėją uždusino pavydas. Griovė su entuziazmu, o statyti neužteko intelekto... Talentas irgi turi širdį... Šiandien triukšmas atostogauja... Vejamės laiką. Nepavyksta... Ar svajonės visada laimingos? Kasdien augintinių poreikiai ir statusas auga... Išėjo, kad sugrįžtų... Kalendorius niekam nedaro nuolaidų. Meilei metų laikai nėra svarbus reiškinys. Ieško nelaimės priežasčių, bet į save net nepažvelgia. Koks būtų pasaulis be rožinių akinių? Net ir tinginys turi veiksmų programą. Kasdienybė gali būti turiningesnė už šventę...

Autorius: Reda Kiselytė

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama