Inga Vagonė. 40 metų kūrybos kelias: Rokiškio dailės mokykla – tai daugiau nei mokykla

1980-aisiais, Švietimo ministerijai leidus, visoje Lietuvoje prie vaikų muzikos mokyklų pradėjo kurtis dailės skyriai. Tokia pat idėja kilo ir Rokiškyje, kur 1984 metais Vaikų muzikos mokyklos direktorius Stasys Davydas kartu su tuo metu Dusetose dirbusiu Arūnu Augučiu tapo Dailės skyriaus steigimo iniciatoriais. Pirmąją klasę įkūrė dabartinės Juozo Tūbelio progimnazijos piešimo kabinete, o pirmosiomis mokytojomis tapo Skaistė Vaičienė ir Birutė Dudėnienė. 1985 metais į Rokiškį atvyko Arūnas Augutis, kuris ėmė vadovauti Dailės skyriui ir prisidėjo prie mokyklos augimo.

1986 metais dailės skyrius persikėlė į buvusio Moksleivių gamybinio mokymo kombinato patalpas Šatrijos gatvėje. Ši vieta su didele teritorija, senais medžiais, medžio dirbtuvėmis, netoliese esančiu Rokiškio krašto muziejumi, idealiai tiko meninio ugdymo įstaigai. Mokinių daugėjo, pamažu susirinko visos keturios klasės, dirbančios pagal Dailės mokyklos programą. 1988 m. mokyklą baigė pirmoji jaunųjų dailininkų laida, kurioje mokėsi ir rokiškėnams gerai pažįstami dailininkai Sigitas Daščioras, Asta Keraitienė.

1990 metais Dailės skyrius atsiskyrė nuo Muzikos mokyklos ir tapo Rokiškio dailės mokykla. Kaip atskira mokymo įstaiga Dailės mokykla gyvavo tik iki 1993 metų, nes tais pačiais metais Šatrijos gatvėje esantis pastatas grąžintas tremtinei. Tačiau dailės mokymas dėl to nemirė, 1993 metų rugsėjį Dailės mokykla prijungta prie Rokiškio Moksleivių kūrybos ir darbo centro, kuriame nuo 1989 m. veikė aviamodelizmo, automobilizmo, gėlininkystės, rankdarbių, siuvimo, medžio darbų būreliai. Po sujungimo dalis būrelių išnyko, tačiau pasipildė ir naujais: pynimo iš vytelių, aksesuarų, floristikos bei naujai įsteigtos dailės pradinio ugdymo, meninės saviraiškos grupės.

Nepriklausomybės pradžia, ko gero, buvo sunkiausi laikai Dailės mokyklai. Vykstant Rusijos blokadai trūko elementarių mokymuisi reikalingų priemonių: dažų, teptukų, popieriaus, priemonių keramikai. Tačiau mokytojų ir tėvų išradingumas bei galimybių paieška leido išlikti mokyklai. Mokyklos steigėjas Arūnas Augutis gerai prisimena, kad į Salose organizuotą stovyklą-plenerą mokiniams nuvykti trūko net benzino. Jį tėvai stiklainiuose sunešė.

2008 m. rugsėjo 1 d. Rokiškio Moksleivių kūrybos ir darbo centras buvo pertvarkytas į Viešąją įstaigą Rokiškio jaunimo centrą. Po tuo pačiu stogu pradėjo veikti Atvirasis darbas su jaunimu (darbo su jaunimu forma, kuria siekiama visiems jauniems žmonėms suteikti galimybes saugiai leisti laisvalaikį, užsiimti juos dominančia veikla, o esant poreikiui, spręsti kasdienybėje kylančius iššūkius ir klausimus).

Nuo pat Dailės mokyklos įsteigimo, siekiant, kad meninis ugdymas būtų įvairialypis ir įtraukus kiekvieną pavasarį dailės mokytojai organizuodavo kūrybines stovyklas - plenerus. Stovyklos organizuotos Rokiškio rajono apylinkėse: Aleksandravėlėje, Južintuose, Bradesiuose, Čedasuose, Kriaunose o nuo 2009 m., Rokiškio jaunimo centrui panaudos sutartimi gavus valdyti patalpas, Žiobiškio turistinėje bazėje. Stovyklose- pleneruose dalyvaujantys mokiniai ne tik piešė, lipdė, bet ir aplankė nežinomus Rokiškio krašto kampelius, gražiausias Lietuvos vietas. Šioje bazėje pradėtos organizuoti Rokiškio rajono vaikų vasaros poilsio stovyklos, mokymai jaunuoliams.

2020 m. Viešoji įstaiga Rokiškio jaunimo centras buvo pertvarkytas į biudžetinę įstaigą Rokiškio jaunimo centrą.

Net 29 metus (1993 – 2022) Jaunimo centrui vadovavo direktorė Nijolė Gužienė, o nuo 2023 m. konkurso būdu Jaunimo centro direktore paskirta Inga Vagonė.

Šiuo metu Rokiškio jaunimo centras veikia kaip neformaliojo vaikų švietimo bei formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokykla (dailės mokykla), o taip pat kaip Atvirasis jaunimo centras (darbas su jaunimu). Jaunimo centre vykdomos: formalųjį švietimą papildančios ugdymo programos (pradinio dailės ugdymo, pagrindinio dailės ugdymo), neformaliojo ugdymo programos (ankstyvojo dailės ugdymo, kryptingo dailės ugdymo, „IT kodas“, „Pinti stebuklai“), neformaliojo vaikų švietimo programos („Robotika“, „Dailės pažinimas“, „Lanksti žilvičio vytelė“ (spec. poreikių vaikams), „(NE)paprastas dizainas”), suaugusiųjų neformaliojo švietimo programos (keramika, floristika, piešimas). Atvirasis darbas su jaunimu vykdomas ne tik Rokiškyje, mobili jaunimo darbuotojų komanda vyksta į 4 rajono kaimiškąsias vietoves: Panemunėlį, Pandėlį, Duokiškį, Kamajus, o Juodupėje veikia jaunimo erdvė.

Per 40 metų Dailės mokykloje mažai pasikeitė pedagogų kolektyvas. Dailės dalykus dėsto žinomi dailininkai, talentingos ir įdomios asmenybės, pristatantys savo darbus Lietuvos galerijose, parodose: Arūnas Augutis, Raimondas Gailiūnas, Žilvinas Vaičiūnas, Aušra Viduolienė. Anksčiau dirbo: a.a. Edmundas Petrovas, Ligitas Keraitis, Sigutė Klemkaitė, Rimvydas Pupelis. Mokytojų išskirtinumas, kad jie gali pasidalinti kūrėjo patirtimi. Tačiau mokytojai autoritetą tarp mokinių užsitarnavę ne tik savo asmeniniais meniniais pasiekimais. Pirmiausia yra svarbus kuriamas santykis su mokiniu. Sėkmingam mokymuisi reikalingas atvirumas, gebėjimas priimti patarimus, o kartais ir kritiką. Nors Dailės mokykloje vyrauja akademinis ugdymas, kiekvienas mokytojas atneša savo indėlį į jaukios aplinkos ir atmosferos kūrimą. Erdvės saviraiškai tikrai yra – mokiniai sėkmingai dalyvauja įvairiuose konkursuose, organizuojamos mokinių darbų parodos. 

Per keturis dešimtmečius Dailės mokyklą baigė daugiau nei 300 mokinių. Dalis jų pasirinko profesionalų menininko kelią, kiti – architektūros, dizaino, edukologijos, kultūros vadybos kryptis. Kai kurie sugrįžta į Rokiškį – kaip dailininkai, mokytojai ar parodų autoriai – ir dalijasi savo kūryba bei patirtimi su jaunąja karta.

Keitėsi vadovai, keitėsi mokyklos adresas, mokiniai, laikmetis, bet pagrindiniai principai nesikeičia. Rokiškio dailės mokykla yra atvira visuomenei, ieškanti naujovių, nebijanti eksperimentuoti, kurianti galimybes saviraiškai.  Svarbiausia, kad tai yra vieta, kur vaikai ir jaunuoliai, o pastaraisiais metais ir suaugę žmonės,  gerai jaučiasi. Šiandien Dailės mokykla – tai vieta, kur gimsta idėjos, mezgasi draugystės ir atrandamas tikėjimas kūrybos galia. Tai ne tik ugdymo įstaiga, bet ir bendruomenę burianti erdvė.

Autorius: Inga Vagonė

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama