Pažingsniavimai Čiurlionių vietiniais takais
Druskininkų savaitė
Turinį įkėlė
Žinomos druskininkietės menotyrininkės, įvairiausių kultūros renginių sumanytojos Aušros Česnulevičienės knyga „Čiurlionių takais. Pažingsniavimai po Dzūkiją“, apkeliavusi knygų mugę, menų centrus ir socialinius tinklus, kur buvo su pasisekimu sutikta, galiausiai birželio 10 d. apsistojo Druskininkuose. Kadangi knygos „Čiurlionių takais. Pažingsniavimai po Dzūkiją“ sutiktuvės įvyko vietinėje viešojoje bibliotekoje, pristatymą pradėjo jos direktorė Laima Žėkienė, papildydama A.Česnulevičienės dėka M.K.Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms dedikuotų renginių kalendorių. Iki šiolei Bažnytinio paveldo muziejuje Vilniuje veikia paroda „Vargonai ir Čiurlioniai“, kurioje pristatomas unikalus eksponatas - iš išlikusių pavienių dalių atkurti vargonai, kuriais senojoje Ratnyčios bažnyčioje 1876-1877 m.grojo M.K.Čiurlionio tėvas Konstantinas Čiurlionis. Prieš 5-erius metus šias vargonų liekanas atrado A.Česnulevičienė Kabelių bažnyčios palėpėje. Kaip žinia, Ratnyčios bažnyčios instrumentas su visa medine bažnytėle buvo perkeltas į Kabelius. Dėl istorinės ir memorialinės vertės vargonų dalys įrašytos į kultūros vertybių registrą.
Pasak L.Žėkienės, dar vieną siurprizą A.Česnulevičienė pateikė šių metų pradžioje - pelnytą Druskininkų kultūros puoselėtojos premiją apvainikavusi autorine knyga „Čiurlionių takais. Pažingsniavimai po Dzūkiją“. Specialistai ją iškart pripažino svaria iniciatyva, pristatančia M.K.Čiurlionio kelio maršrutą Dzūkijoje, kuris yra pirmasis Lietuvoje sertifikuotas nacionalinis kultūros kelias. M.K.Čiurlionio draugijos tarybos narė A.Česnulevičienė knygoje savaip apibendrino savo kryptingas žinias ir darbo patirtį organizuojant ekskursijas bei parodas, renginius, kuriant kultūros projektus.
L.Žėkienė padovanojo autorei rankų darbo atvirukus bei pristatė renginio viešnią – tarptautinės dailės kritikų asociacijos narę, humanitarinių mokslų daktarę Rasą Žukienę, buvusią A.Česnulevičienės dėstytoją Vytauto Didžiojo universitete, kai druskininkietė krimto menotyros bakalauro studijas, o gerokai vėliau atnaujino bendrystę ten pat Aušrai studijuojant meno kuratorystės magistrantūrą. Dėstytojos patarimu, o studentės pritarimu magistrantūros diplominis darbas „Muzika ir Čiurlioniai“ apibendrino išsamias A.Česnulevičienės žinias besigilinant į Čiurlionių šeimos istorinius ir muzikinius įvykius, ieškant Ratnyčios bažnyčios vargonų liekanų, bendraujant su Druskininkų M.K. Čiurlionio namų- muziejaus ilgamečiu direktoriumi Adalbertu Nedzelskiu ir t.t. VDU prof. R.Žukienė priminė, jog jos studentės Aušros magistrinį diplominį darbą „Muzika ir Čiurlioniai“ jaunųjų mokslininkų sąjunga pripažino geriausiu menų srities magistro metų darbu. Jis taipogi Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įvertintas už labai gražią lietuvių kalbą. Anot profesorės, per 100 metų apie M.K.Čiurlionio kūrybą prirašyta daug ir didelės apimties straipsnių, tačiau apie vietą, šeimą, lokalias aplinkybes, kurios jį tokį išaugino, mažai teužsimenama. Į tai atsisukti A.Česnulevičienė ragina savo darbais. Knyga „Čiurlionių takais. Pažingsniavimai po Dzūkiją“ taipogi užpildo turistinės literatūros Čiurlionių takais stoką. „Tai pirmoji šios temos knyga, skirta turistinėms grupelėms ar šeimoms,“- pastebėjo prof. R.Žukienė, atkreipdama dėmesį, jog ji patraukli savo paprastu stiliumi bei sudarytų maršrutų struktūra pradedant Liškiava, tęsiant Senąja Varėna, Ratnyčia ir t.t.
A.Česnulevičienė savo ruožtu dėkojo profesorei už padrąsinimus atrasti, pagrįsti, įrodyti, paskelbti. Į knygą „Čiurlionių takais. Pažingsniavimai po Dzūkiją“ sudėjusi tai, ką pati per 15metų surinkusi, išvaikščiojusi, sužinojusi, aptikusi. Šioje knygoje, kuri aprėpia dalį Nacionalinio M. K. Čiurlionio kultūros kelio, gausu iki šiol nematytų iliustracijų, dokumentų, vietovės gretinamos su M. K. Čiurlionio piešiniais, skenuojant QR kodus garso įrašai nukreipia, papildo, liudija.
Autorė išsamiai žingsnis po žingsnio papasakojo, kaip kiekvieną vietovę įprasmino. Pradėjo nuo pirmojo pažingsniavimo – Liškiavos, kur M.K.Čiurlionio tėvai Konstantinas Čiurlionis ir Adelė Marija Magdalena Radmanaitė susituokė. Tai įrodo knygoje pateiktas jų santuokos liudijimas. Rakursas - į netoli nuo Liškiavos esančius Guobinius, į Konstantino Čiurlionio tėviškę. Nuotraukoje įamžinta vieta, kur buvo Stanislovo Čiurlionio, Konstantino tėvo ir M.K.Čiurlionio senelio, sodyba. Kitas rakursas į A.Radmanaitės tėviškę – Seirijus, kur ji gimė ir augo iš Vokietijos persikėlusių protestantų šeimoje. A.Česnulevičienei pavyko archyvuose rasti Seirijų evangelikų liuteronų bažnyčios, kurioje meldėsi Radmanai, iliustraciją. Sovietmečiu ji buvo paversta grūdų sandėliu. Sutuoktiniai jaunas vargonininkas Konstantinas ir Adelė, tarnaitė iš Opermanų dvaro, išvyko iš Liškiavos į Senąją Varėną, kur 1875 m. jiems gimė sūnus Mikalojus Konstantinas. Antrajame pažingsniavime pateikta jo gimimo metrika. Varėnoje Čiurlioniai neužsibuvo – su pusantrų metų sūnumi išsikraustė į tėvo vargonininko paskyrimo vietą – Ratnyčią. Kaip žinia, Varėną ir Druskininkus sujungė M.K.Čiurlionio šimtmečiui skirtas medžio skulptūrų kelias.
Trečioji vargonininko Konstantino paskyrimo vieta – Ratnyčia, kur Čiurlionių šeimą ištiko neganda – mirė naujagimė dukra, M.K.Čiurlionio sesuo. Jos palaidojimo vieta senosiose Ratnyčios kapinėse – nežinoma. K.Čiurlionis vargonavo senojoje medinėje Ratnyčios bažnyčioje, kuri, surentus naująją mūrinę, buvo perkelta į Kabelius. Knygos „Čiurlionių takais. Pažingsniavimai po Dzūkiją“ pristatymo Druskininkų savivaldybės viešojoje bibliotekoje dalyviai išgirdo svarbų Julijos Miliauskienės – Pozniakaitės iš Kabelių liudijimą, kaip jos senelis ir tėvukas, vežimu gabendami iš Ratnyčios į Kabelius bažnyčios rąstus, įlūžo su tilteliu per upelį prie Latežerio. Be varpinių palyginimo Ratnyčios senosios bažnyčios nuotraukoje ir M.K.Čiurlionio nupieštame „Pavasario motyve“, be abejo, daugelį suintriguos gyvas pasakojimas, kaip A.Česnulevičenė ir jos vyras Tauras Kabelių bažnyčios pastogėje ieškojo Ratnyčios bažnyčios senųjų vargonų, kuriais grojo M.K.Čiurlionio tėvas. Žinovai patvirtino, jog tai, ką Česnulevičiai surado, saugotinos 18 amžiaus pab. -19 amžiaus pradžios vargonų dalys. Iš pavienių dalių atkurti vargonai, kuriais senojoje Ratnyčios bažnyčioje grojo M.K.Čiurlionio tėvas Konstantinas Čiurlionis, šiemetinį gegužį pateikti parodoje „Vargonai ir Čiurlioniai“ Bažnytinio paveldo muziejuje Vilniuje. Kita šios parodos dalis - kompozitoriaus Gintaro Sodeikos sukurta audiovizualinė instaliacija „Sferų harmonija“. Kūrinys yra tarsi simbolinis tiltas tarp dabarties ir M.K. Čiurlionio vaikystės vietų. Jame harmoningai susilieja vargonų skambesys, dzūkiškos dainos, rytinio rūko ir pievų vaizdai bei garsai.
Ketvirtasis pažingsniavimas drauge su A.Česnulevičiene arba ketvirtoji Konstantino Čiurlionio paskyrimo vieta - senoji Druskininkų bažnyčia, kurią įtaigiai piešinyje įamžinęs sūnus Mikalojus Konstantinas. Jį, šešerių metų tesulaukusį, tėvas vesdavosi į bažnyčią pagroti vargonais.
Iš Ratnyčios atsikėlę į Druskininkus Čiurlioniai apsigyveno Krisiuko namelyje prie Druskonio ežero, o ne dabartinio jų namo muziejaus vietoje. Neseniai ponios Aušros iniciatyva gamtos paminklu pripažinta prie Druskonio ežero auganti keisto kamieno, primenančio krėslą, pušis, prie kurios M.K.Čiurlionis mėgdavo sėdėti ir palydėti saulėlydžius. Kaip atrodė Čiurlionių sodyba ir namų aplinka, kur jie sėsliau įsikūrė, liudija knygoje skelbiami Kazio Borutos brėžiniai, sudaryti pagal jo antrosios žmonos Jadvygos Čiurlionytės prisiminimus, kur kas stovėjo arba tiesiog buvo, tarkim, šulinys, sodas, avietynas, gėlių darželis ir kt.
Be abejo, primenama Čiurlionių šeimai priklausiusi fisharmonija „Estey & Co“, kuria vaikai grojo pasaulinės klasikos kūrinius. Pasiklausyti muzikos, sklindančios pro Čiurlionių namų langą, susirinkdavo šeimos nariai, kaimynai ir miestelėnai. Tad galima teigti, kad iki šiol vykstantiems fortepijoninės muzikos koncertams M.K.Čiurlionio namuose, kurie nuolatos gyveno rimta muzika, - jau daugiau nei 100 metų. Čiurlionių šeimai priklausiusi fisharmonija – atrestauruota ir eksponuojama jų namuose-muziejuje Druskininkuose.
Su knygos autore keliaujame į Šv. Jokūbo gatvę, kur gyveno kurorto gydytojas Juzefas Markevičius, pastebėjęs Kastuko ypatingus gabumus muzikai ir savo paciento kunigaikščio Mykolo Oginskio, atvykdavusio gydytis į Druskininkus, paprašęs talentingą 14-metį priimti į Plungės dvare veikusią muzikos mokyklą.
Anot A.Česnulevičienės, jei ne J. Markevičius, galbūt M.K.Čiurlionis tebūtų tik parapijos vargonininkas.
Mėgiami Čiurlionių, o ypač Mikalojaus Konstantino, pažingsniavimai – link Raigardo slėnio ir Švendubrės. Knygoje „Čiurlionių takais. Pažingsniavimai po Dzūkiją“ skenuojant QR kodą galima išgirsti unikalų šviesuolio švendubrėno Antano Smaliuko garso įrašą, kur jis prisimena bendravimą su Čiurlioniais, jų šeimos meilius ir išsilavinusius vaikus, viešėdavusius kaime ir jų sodyboje. Publikuojama kluono Švendubrėje, kur apsinakvodavo Mikalojus Konstantinas, ateidavęs tapyti ir užrašinėti liaudies dainų, nuotrauka. M.K. Čiurlionio atmintį Švendubrėje išsaugojo jo skulptūra, išskobta neseniai mirusio rašytojo Juozo Šikšnelio sodyboje, kurioje nuolatos svečiuodavosi žygeiviai.
Pasak knygos „Čiurlionių takais. Pažingsniavimai po Dzūkiją“ autorės, kukliai prižiūrimos M.K.Čiurlionio tėvų ir sesers Jadvygos kapavietės Druskininkuose turi savo paslapčių. Vieną iš jų išsiaiškinant reikia knygoje nuskenuoti QR kodą ir išgirsti ilgamečio M. K. Čiurlionio namų-muziejaus vedėjo, menotyrininko Adelberto Nedzelskio pasakojimą, kur ir kaip senosiose kapinėse buvo palaidotas M. K. Čiurlionio tėvas. Palaidojimo vietoje kapavietės nėra, tačiau tą vietą žymi jau užaugusioje pušyje įbrėžtas kryžiukas ir inicialai. Iki šiol Alytaus Šv. Angelų Sargų bažnyčios šventoriaus kapinėse galima aptikti koplytstulpį, kad toje vietoje 1919 metais buvo palaidota Adelė Čiurlionienė. Ji mirė Alytuje, kur gyveno su sūnumi Stasiu, dirbusiu apskrities viršininku. 1974 m., rengiantis iškilmingai minėti mūsų genialaus menininko M. K. Čiurlionio 100-ąsiais gimimo metines, motinos palaikai perkelti į Druskininkus, šalia vyro Konstantino. Čiurlionių dukra Jadvyga, žymi etnomuzikologė, menotyros daktarė, profesorė, šalia tėvų Druskininkų senosiose kapinėse palaidota savo noru.
Dešimtas pažingsniavimas knygoje paliktas tuščias skaitytojų atradimams, pajautoms ir savimonei, netgi eiliuotai. Galbūt su Čiurlioniais susijusios Dzūkijos vietos sulauks kitų autorių Čiurlionio kultūros kelio po Žemaitiją, kur atvyko 14-metis Mikalojus Konstantinas.
Po knygos „Čiurlionių takais. Pažingsniavimai po Dzūkiją“ pristatymo sekė pasisakymų ir padėkų srautas. Į renginį atvykęs M. K. Čiurlionio draugijos tarybos pirmininkas Saulius Valius pasidžiaugė A.Česnulevičienės iniciatyvomis – „tai vienas iš tokių nuostabių pavyzdžių, ką gali užsidegęs intensyviai dirbantis žmogus pasiekti“. Draugijos vadovas paplatino neseniai išleistą Čiurlionio kelio žemėlapį- kvietimą keliauti su rimtu klausimynu. S.Valius prisiminė bendravimą su dailės autoritetais iš užsienio, kurie M.K.Čiurlionio kūrybą prilygino Van Gogo tapybai tiek neįtikėtinu meniniu indėliu, tiek galimomis dešimtimis milijonų sumomis, jei būtų pateikti aukcionuose. Renginio svečias viliasi, jog Vilniaus oro uostui Čiurlionio vardas suteiktas ne laikinai. L.Žėkienė, akcentuodama knygos „Čiurlionių takais. Pažingsniavimai po Dzūkiją“ novatoriškumą, dešimtąjį pažingsniavimą tarsi papildė parodyta Druskininkų garbės piliečio Adelberto Nedzelskio nuostabia dovana viešajai bibliotekai – nupieštu paveikslu, kuriame M.K.Čiurlionio tėvai šalia jų sodo obuolių. Tarpusavio bendradarbiavimu pasidžiaugė tiek M.K.Čiurlionio namų-muziejaus direktorė Regina Stankevičienė, tiek knygos autorė. Druskininkų „Bočių“ vadovė Zita Jančiauskienė perdavė svečių iš Punsko žinią, jog po nemokamos ekskursijos po M.K. Čiurlionio namus-muziejų ir specialiai jiems pianisto Roko Zubovo, M.K.Čiurlionio provaikaičio, sugroto kūrinio į namus sugrįžo Čiurlionio paliesti. Už buvusias ir būsimas keliones M.K.Čiurliono takais M. K. Čiurlionio draugijos Druskininkų skyriaus pirmininkei Aušrai Česnulevičienei dėkojo aktyvi skyriaus narė ir tokių kelionių dalyvė Loreta Baliukonienė. „Čiurlionis įkvepia, dar keliausim,“ - neabejojo A.Česnulevičienė.
Autorius: "Druskonio" inf.
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
