Į kelias pakuotes supakuoti keturi pyragėliai, arba ką sako Aplinkos ministerija?

Ar neteko stebėtis, kad kai kurios maisto (ir ne tik maisto) prekės supakuotos net į keletą pakuočių? Tai daroma dėl įvairių priežasčių: higienos, ilgesnio galiojimo laiko ar patogesnio transportavimo (pvz., kai plastikiniai gėrimų buteliai dar supakuojami į 6 vnt. plastikines pakuotes). Net kai kuriuos varškės sūrelius tenka „lukštenti“ iš dviejų pakuočių.

Aplinkos ministerija pateikia informaciją, kas daroma šiuo metu ir kokie veiksmai planuojami ateityje, kad nepaskęstume plastiko atliekose. Rūšiavimo srautų audito rezultatai rodo, kad didelė dalis netinkamai rūšiuotų plastiko atliekų susijusi būtent su informacijos trūkumu arba neteisingais įpročiais. Todėl labai svarbu ne tik plėsti infrastruktūrą, bet ir stiprinti viešąsias informavimo kampanijas, kurios aiškiai parodytų, ką galime mesti į plastiko konteinerius, o ko – ne.

Pagalvokime apie tai, pirkdami produktus parduotuvėse, ūkininkų turgeliuose ir gyvendami gyvenimą savo buityje.

– Kokie yra nacionaliniai tikslai, susiję su plastiko atliekų rūšiavimu ir perdirbimu iki, pavyzdžiui, 2030 ar 2035 metų? Kokias naujas priemones Aplinkos ministerija planuoja įgyvendinti artimiausiais metais, kad pagerintų plastiko rūšiavimą (gyventojų lygmenyje)? Gal numatomas rūšiavimo ženklinimo tobulinimas – kad būtų aiškiau, kurias plastiko pakuotes mesti į kokius konteinerius?

– 2024 m. priimtas Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas dėl pakuočių ir pakuočių atliekų, kuriame nustatyti privalomi tikslai visoms ES šalims narėms. Reglamentu siekiama, kad visos nuo 2030 m. į rinką tiekiamos pakuotės būtų perdirbamos, o plastikinės pakuotės būtų perdirbamos ne mažiau kaip 50 proc. (2025 m.), o nuo 2030 m. – 55 proc.

Be to, Reglamente numatyti konkretūs perdirbto plastiko kiekio reikalavimai tam tikrose pakuotėse (pvz.: PET buteliams – 30 proc. perdirbto turinio). Reglamentas taip pat įpareigoja valstybes nares imtis priemonių sumažinti pakuočių kiekį iki 2030 m. – 5 proc., o iki 2035 m. – 10 proc. (palyginti su 2018 m.).
Viena svarbiausių naujovių – vieninga ES ženklinimo sistema, kuri bus privaloma tiek pakuotėms, tiek jų surinkimo sistemoms. Šiuo sprendimu siekiama užtikrinti, kad gyventojams būtų aišku, kur mesti konkrečias pakuotes. Taip būtų pagerinta rūšiavimo kokybė bei atliekų surinkimo efektyvumas. Europos Komisija turi priimti įgyvendinamuosius teisės aktus dėl ženklinimo, tuomet Lietuvoje tai faktiškai turės būti įgyvendinama.

– Kokie yra prioritetiniai sektoriai ar produktai, kuriuose yra didžiausios galimybės mažinti plastiko naudojimą?

– Šiemet nuo gegužės 1 d. Lietuvoje įsigaliojo Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos viešojo maitinimo įmonėms draudžiama nemokamai dalinti vienkartines plastikines maisto ir gėrimų pakuotes, kai jose pardavimo metu pakuojamas maistas ar supilami gėrimai. Draudimas apima ir plastikinius kavos puodelius. Šių pokyčių tikslas – mažinti vienkartinių plastikinių gaminių naudojimą, skatinti tvaresnius pasirinkimus bei prisidėti mažinant atliekų kiekį.

– Ar yra numatytos priemonės (pvz., mokesčiai, ribojimai, subsidijos alternatyvoms), padėsiančios sumažinti plastikinių pakuočių naudojimą apskritai?

– ES lygmeniu yra iškelti ambicingi tikslai mažinti plastiko pakuočių kiekį. Šalys narės turi siekti, kad iki 2030 m. jų kiekis būtų sumažintas 5 proc., palyginti su 2018 m., vėliau – 10 proc. iki 2035 m., o iki 2040 m. – 15 proc.

Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliojo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos mokesčio mokėtojai (gamintojai ir importuotojai) atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis tik už tą kombinuotų, plastikinių, PET pakuočių atliekų kiekį, kuris buvo perdirbtas.
Šie Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimai buvo priimti atsižvelgiant į gamintojo ir importuotojo atsakomybės principą ir poreikį pagal 2020 m. priimtą ES Tarybos sprendimą kasmet į Europos Sąjungos biudžetą valstybėms narėms mokėti už visas neperdirbtų plastikinių pakuočių atliekas. Valstybių narių įmokų suma apskaičiuojama pagal neperdirbtų plastikinių pakuočių atliekų kiekį (800 eurų už toną).

Lietuvoje, be mokesčių mechanizmų, taip pat aktyviai skatinamos alternatyvos plastikinėms pakuotėms – tiek vykdant žaliuosius viešuosius pirkimus, tiek teikiant paramą tvarių pakuočių sprendimų kūrimui. Taip pat stiprinama daugkartinio naudojimo pakuočių sistema, ypač maitinimo sektoriuje.

2024 m. gruodžio 19 d. priimtame Europos Parlamento ir Tarybos reglamente, kuris turės būti pradėtas taikyti nuo 2026 m. rugpjūčio 12 d., numatytos reikšmingos priemonės, kaip mažinti plastikinių pakuočių naudojimą. Nuo 2030 m. visos plastikinės pakuotės turės būti realiai perdirbamos. Be to, gamintojai ir importuotojai privalės pagrįsti, kad plastiko pakuotė naudojama tik tiek, kiek būtina – siekiant išvengti perteklinio plastiko naudojimo, pakuotė turės būti funkcionali, bet ne per didelė ar nereikalingai sudėtinga. Taip pat tam tikrose plastiko pakuotėse – pavyzdžiui, gėrimų buteliuose – bus privaloma naudoti minimalų kiekį perdirbto plastiko (nuo 25 proc.), kas dar labiau paskatins žiedinį išteklių naudojimą. Šios priemonės yra aiškiai orientuotos mažinti plastiko vartojimą.

– Galbūt planuojami pakeitimai ar parama savivaldybėms, kad būtų pagerinta plastiko atliekų surinkimo infrastruktūra?

– Ministerija jau yra atlikusi pakuočių reformą, kuri faktiškai yra įgyvendinama, pagal kurią gamintojų ir importuotojų organizacijos (toliau – GIO) turi skirti lėšas pakuočių atliekų, įskaitant ir plastiko, surinkimo plėtrai.

– Ar planuojama įtraukti mokyklas, bendruomenes, NVO į švietėjiškus projektus apie plastiką ir aplinkosaugą?

– Ministerija, atliekų tvarkymo centrai ir gamintojų atsakomybės organizacijos periodiškai atlieka rūšiavimo srautų auditą – jo rezultatai rodo, kad didelė dalis netinkamai rūšiuotų plastiko atliekų susijusi būtent su informacijos trūkumu arba neteisingais įpročiais. Todėl labai svarbu ne tik plėsti infrastruktūrą, bet ir stiprinti viešąsias informavimo kampanijas, kurios aiškiai parodytų, ką galime mesti į plastiko konteinerius, o ko – ne.

GIO turi pareigą skirti finansavimą visuomenės švietimui.

– Galbūt atlikti tyrimai ar apklausos apie visuomenės požiūrį į rūšiavimą?

– 2024 m. buvo atliktas šalies gyventojų tyrimas dėl visuomenės informuotumo aplinkos klausimais. Tyrimo rezultatai parodė, kad pastaraisiais metais 78 proc. (padidėjo nuo 73 proc.) gyventojų rūšiavo atliekas, 70 proc. (padidėjo nuo 65 proc.) stengėsi neišmesti, nešvaistyti maisto, pusė (52 proc.) taisė daiktą, o ne pirko naują, 43 proc. (padidėjo nuo 40 proc.) vengė vienkartinių plastiko pakuočių ar gaminių, 36 proc. (padidėjo nuo 31 proc.) rinkosi palankesnį aplinkai kelionės būdą.

– Ačiū už informaciją.

Autorius: "Suvalkiečio" inf.

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama