MRF Turinio bankas MRF Turinio bankas
Prisijungti
Pagrindinis
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Privatumo politika DUK
Regioninės žiniasklaidos projektai • 2025.07.10 17:44

Visuomenės aistros netyla: „Kultūros sostinė – su statybine programa"

Druskininkų savaitė
Druskininkų savaitė

Turinį įkėlė

Visuomenės aistros netyla: „Kultūros sostinė – su statybine programa"
Your browser does not support the audio element.

Šie metai mūsų kurortui turėtų būti ypatingi. 2025-aisiais Druskininkai paskelbti Lietuvos kultūros sostine. Tačiau daugelis, tiek vietiniai, tiek atvykėliai, besiruošiantys dalyvauti M.K.Čiurlionio jubiliejui skirtuose renginiuose, nustebę, kodėl miesto valdžia, užuot palaukusi metus, nusprendė rausti miesto senamiesčio pagrindinę arteriją: pėsčiųjų gatvę - Vilniaus alėją. Apie kurorto statybas ir Vilniaus alėjos rekonstrukciją, sulaukusią visuomenės kritikos, „Druskonis“ kalbina skulptorių, Druskininkų savivaldybės tarybos narį Antaną Balkę.
-Didelio susidomėjimo sulaukė architektūros istorijos mokslų daktarės Viltės Migonytės-Petrulienės neseniai feisbuke patalpintas komentaras apie Druskininkų valdžios planus pakeisti Vilniaus alėjos veidą, kuriame ji taikliai apibūdino pastarųjų dešimtmečių kurorto valdymo bruožus: „M. K. Čiurlionio metams Druskininkai parengė ypatingą, kapitalinę (statybinę) programą, su kaunietiško mentaliteto įpaminklinimo ambicijomis  Iš tiesų daugeliui nesuvokiama, kodėl, iškilmingai paskelbus, jog šiais, 2025-aisiais metais, Druskininkai tapo Lietuvos kultūros sostine, vietos valdžia būtinai ėmė rausti kurorto senamiesčio pėsčiųjų alėją? Kam visas tas statybinės programos šou? Gal R.Malinauskas ir Co čia taip supranta kultūros sostinės prasmę? Ar vietos valdžia negalėjo tiesiog palaukti kitų metų, kol baigsis M.K.Čiurlionio jubiliejui skirti renginiai, ir tada imtis Vilniaus alėjos rekonstrukcijos darbų? Negi šalies valdžia tuos milijonus imtų ir atimtų, kaip neįsisavintus? Kokia Jūsų nuomonė šiais klausimais?
- Sunku nesutikti su architektūros istorijos mokslų daktarės Viltės Migonytės-Petrulienės nuomone, vertinant Vilniaus al. rekonstrukcijos planavimą ir įgyvendinimą. Akivaizdūs keli nesklandumai. Projektas pradėtas rengti  2000 metais ir žadėta parengti per kelis mėnesius, parengtas tik 2024 m., bet taip, panašu, ir nepristatytas visuomenei tinkama forma, apsiribota keliomis savigyros atspalvio pastraipomis viešoje erdvėje. Ne kartą per 5  metus svarstant biudžetą ar strateginį veiklos planą (ataskaitas),  klausiau, kada bus pristatytas projektas, kaip bus sprendžiamas keramikos skulptūrų likimas. Konkrečių atsakymų nebuvo. Yra pagrįstų abejonių, ar valdžios deklaruojamas “alėjos veido keitimas” už 6,9 mln. eurų nevirs brangia alėjos plastine operacija su komplikacinėm pasekmėm. Akivaizdu ir tai, kad merui, panašu, nerūpi  šių metų kultūrinis Druskininkų išskirtinumas, labiau vertinamas regiono plėtros programos lėšų įsisavinimas čia ir dabar, nors netekti savivaldybei skirtų pinigų kelerių metų periodui (22 mln. eurų) priežasties, panašu, nėra.  

- Žiniasklaidoje jau rašyta, kad druskininkiečiai ėmė priešintis vietos valdžios sumanymui iškelti senąsias Vilniaus alėjos skulptūras.  Socialiniuose tinkluose pasklido raginimai pasirašyti peticiją, kad būtų išsaugota Druskininkų istorija - kurorto centre, pėsčiųjų  alėjoje, esančios skulptūros jų originalioje vietoje. Kaip vertinate šią bendruomenės iniciatyvą? Kokia Jūsų, kaip skulptoriaus, nuomonė, apie kurorto valdžios sumanytą Vilniaus alėjos „astrologizaciją“ – naujas zodiako ženklų skulptūras, kurios neva bus superinis traukos objektas besifotografuojantiems turistams?
- Sveikintina iniciatyva, rodanti, kad druskininkiečių  paklusnumas ne absoliutus, kad yra neabejingų piliečių Druskininkų kultūros paveldo  likimui, kad valdžia privalėjo išgirsti bendruomenės  nuomonę dėl rekonstrukcinių Vilniaus alėjos užmojų.  Šiuo  metu nematome  šių skulptūrų  autorių  - J. ir B.Arčikauskų pozicijos, nors girdėjome, kad jiems buvo pasiūlytas “dealas” (susitarimas). Alėjos  “astrologizacijos” idėjos autorius neįvardintas, bet  lengvai numanomas. Jam niekada nereikėjo diskusijos su vietos kultūros bendruomene - Kultūros ir meno tarybos formate (tokias turi dauguma miestų, bet Druskininkams, panašu, nereikalinga) - priimant  svarbius viešųjų erdvių tvarkymo, kultūros strategijos sprendimus. Šiuo atveju apskritai nelabai etiškas ir netgi  primityvus noras M.K.Čiurliono kūrybos Zodiako ciklą panaudoti astrologinei alėjos puošybai, nes simbolistui (M.K.Č.) rūpėjo visatos ir dangaus kūnų, žvaigždynų  paslaptys, ne astrologinės fantazijos. Paveikslų ciklo vizijas paversti skulptūrine forma, mano vertinimu, yra tiesmukiškas sumanymas. Ne kartą esu siūlęs idėją, jog miesto senamiestį  galėtų puošti istorinių kurorto personažų skulptūros: fotografo, gydytojo, sūručio, gėlių pardavėjos ir pan. Jeigu meras nepasitiki bendruomene, gali klausti Lietuvos kultūros ir meno autoritetų nuomonės, bet to, panašu, nedaro. Todėl „Pasaga“, „Avinai“, karikatūrinis „Sūrutis“, trafaretiniai suoliukai už 70 tūkst. eurų liudija  provincialumą, yra arčiau kolūkinio meno lygio, nes sprendimai dėl jų, panašu, buvo priimti mero aplinkos (visada pritariančiosios jam) rate.  

-Pakalbėkime ir apie kitas Druskininkų valdžios statybas. Prie pat Snow arenos štai kyla dar viena konkurencinė rakštis privačiam verslui – pasak R.Malinausko, „superinis ekonominės klasės viešbutis“. Į kritiką dėl valdžios noro turėti savo viešbučius ir verslininkauti, R.Malinauskas neseniai vykusiame savivaldybės tarybos posėdyje bandė aiškinti, esą „visą laiką sakiau ir sakysiu, kad mes padėti objektui susikurti turime, bet išgyventi tas objektas turi pats“. „Bet vien iš slidinėjimo niekada neuždirbsi  tiek, kad tai atsipirktų, gali uždirbti tik aplinkui besikuriančios paslaugos – maitinimas, apgyvendinimas, kartingai, šmartingai ir dar visokie kitokie dalykai“, - štai tokiais argumentais prabilo R.Malinauskas, atsakinėdamas į kritiką, kaip savivaldybei 100 proc. priklausanti įmonė gali daryti konkurenciją privačiam verslui. Praėjusią savaitę savo feisbuke R.Malinauskas net ir nuotraukų prisidėjo, kaip gaspadorius apžiūrinėjantis statomo naujo Snow arenos viešbučio kambarius. Kaip Jūs pakomentuotumėte tokią savivaldos, turinčios rūpintis tik viešosiomis paslaugomis, veiklos logiką?
- “Kartą pabandęs, negali sustot”… Bent jau pripažino, kad snow arenos veikla negali būti nenuostolinga (nepriklausomai kas vadovauja: ar draugas, ar tarnas). Du viešbučiai net ir vandens parką  traukia į rentabilumą. Taigi pasirinkimas menkas, reikia gelbėti didžiojo šaldytuvo – titaniko funkcionavimą. Jeigu šaldytuvą būtų nupirkęs privatus investuotojas, situacija Druskininkams būtų geresnė, bet meras, panašu, šito labai nenorėjo, turi erdves baliams bet kuriuo paros ir metų laiku. Atspėkit, kur bus mero 60 -mečio balius?  Situacijos Druskininkuose, matyt, nebesuvaldo ir Konkurencijos taryba, nuolaidžiauja, tuo labiau, kad ir privatus apgyvendinimo verslas tyli, nors akivaizdu, kad įstatyminiai pagrindai draudžia savivaldybėms verslauti apgyvendinimo, maitinimo paslaugų srityse, o turi rūpintis bendrais viešaisiais reikalais: švietimu, socialine, sveikatos  apsauga, aplinkos, infrastruktūros tvarkymu ir priežiūra ir kt.  
„Druskonio“ inf. 

Autorius: "Druskonio" inf.

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama

Panašūs įrašai

2025-09-08

Daubariuose tęsiasi „Geležinė istorija“

Daubariuose tęsiasi „Geležinė istorija“
2025-09-08

Apie Eugenijų Urboną, jo meilę lietuvių kalbai ir mokyklai

Apie Eugenijų Urboną, jo meilę lietuvių kalbai ir mokyklai
2025-09-08

Panevėžio rajone – Sūrio sostinė

Panevėžio rajone – Sūrio sostinė
2025-09-08

Tekantys kūnai po žeme: menas atgaivina senąjį vandens rezervuarą

Tekantys kūnai po žeme: menas atgaivina senąjį vandens rezervuarą
2025-09-08

„Narindatē“. Pokalbis su fotografu Rimgaudu Barauskiu

„Narindatē“. Pokalbis su fotografu Rimgaudu Barauskiu
Dalintis straipsniu
Visuomenės aistros netyla: „Kultūros sostinė – su statybine programa"