Įstabi Pietų Lietuvos kaimo paslaptis: kas tūno šios vietovės žemės gelmėse?

Turbūt daugelis sutiks, kad nereikia nė svarstyti, kodėl lietuviai ar užsienio turistai traukia į Druskininkų savivaldybę. Nuo didžiųjų šalies miestų šis kurortas yra gan toli, bet, natūralu, kad visiems norisi juo pasigrožėti, o labiausiai – pastiprinti sveikatą su vietovę garsinančiais mineraliniais vandenimis. 
Jau prieš daugybę metų krašto gyventojai pastebėjo, kad čia trykštantis vanduo greičiau gydo žaizdas. Vėliau, atlikus tyrimus, paaiškėjo, kad čia slypintis vanduo tikrai turi savitą mineralų kompoziciją, todėl jis ir laikomas gydančiu. Visgi aš pati rudenį į šią savivaldybę keliavau nesiekdama aplankyti daugelio pamėgto kurorto. Mane kur kas labiau domino šalia Druskininkų esantis Mizarų kaimas. Jį ir miestą skiria Nemunas. 
Nenustebčiau, jei daugeliui kiltų klausimas, kuo nelabai girdėtas Mizarų kaimas gali būti įdomesnis už garsųjį kurortą... Tiesą sakant, atsakymas skamba kiek keistokai – mane čia labiausiai traukė tai, ko nemato žmogaus akis, t. y. labai senas įvykis, kurio pasekmes, galimai, jaučiame ir šiandien. 
Taip jau yra, kad jau ilgą laiką domiuosi geologija ir astronomija. Žinoma, tai – tik laisvalaikis, tačiau šios gamtos mokslų kryptys savyje talpina tiek daug įdomių faktų, klausimų. Apie tai prabilau ne šiaip sau – būtent mokslininkų tyrinėta po Mizarų kaimu esanti neaiškios kilmės gravitacinė anomalija atskleidė neeilinį dalyką. –
Paaiškėjo, kad maždaug prieš 500–600 mln. metų, vendo pabaigoje arba kambro pradžioje, į šią vietą iš kosmoso platybių trenkėsi didžiulis meteoritas. Kad būtų aiškiau – tai įvyko dar tada, kai ši planeta net nesvajojo apie dinozaurus. Aišku, juo labiau nesvajojo apie bendrus šiuolaikinio žmogaus ir beždžionių protėvius, dėl kurių evoliucionavimo šiandien galime dėkoti už savo egzistavimą. 
Dėl itin galingo meteorito smūgio dabartinėje Mizarų kaimo teritorijoje, taip pat ir dalyje Druskininkų, susiformavo didžiulis krateris. Jį per visus tuos milijonus metų užpildė nuosėdinių uolienų storymė, todėl plika akimi šiandien kraterio pamatyti negalime. Mizarų kaimas yra beveik virš jo epicentro, o bendras kraterio skersmuo yra net apie 5 km, gylis – daugiau kaip 250 m. Šio kraterio atradėjas, vienas žymiausių Lietuvos geologų prof. dr. Gediminas Motuza Matuzevičius savo vadovėlyje aukštosioms mokykloms „Magminių ir metamorfinių uolienų petrologijos“ (2006 m.) apie Mizarų kraterį rašo štai taip: „Kristalinio pamato, į kurį trenkėsi kosminis kūnas, uolienose aptikta įvairių tipų smūgiuotų uolienų, brekčijos ir impaktinio lydalo. Tiriant jas surasta diaplektinių mineralų – lešateljerito, maskelinito, planarinių elementų kvarce ir mikrokline, netgi smūginių vėduoklių.“ 
Mizarų krateris atrastas 1969–1971 m. atliekant kelių etapų geologinį kartografavimą tikrinant geofizikės Rasos Apirubytės nustatytą neigiamą sunkio jėgos anomaliją. 
Remiantis sutrupintų ir išlydytų uolienų požymiais, nustatyta, kad sprogimo metu temperatūra galėjo siekti 2000–2500 laipsnių. Manoma, kad tąkart į Žemę turėjo rėžtis apie 200 m skersmens kosminis kūnas.
Prieš daugiau nei 10 metų buvo pasklidusios kalbos, kad Mizarų krateryje gali būti deimantų. Tai neturėtų stebinti – deimantai susidaro po tokių galingų sprogimų. Puikus pavyzdys – vieną didžiausių planetos kraterių turinti Pietų Afrikos Respublika, kuri garsėja savo deimantais, auksu ar platina. 
Šiuo metu pasaulyje aptikta iki 200 smūginių kraterių, o Lietuva gali didžiuotis net dviem tokiais krateriais. Vienas tūno Mizaruose, o kitas – Vepriuose (Ukmergės r.). Veprių kraterio, kurio taip pat negalime pamatyti plika akimi, ypatybes aprašiau prieš kokius 5-erius metus, tad šįkart nesikartosiu. Tiesiog priminsiu, kad Mizarų krateris, už esantįjį po Vepriais, yra gerokai senesnis. 
Taigi iš Mizarų kraterio gelmių veržiasi mineralinio vandens šaltiniai... Gal už tą „kosminį siurprizą“ šiandien turėtų būti dėkingi ir mūsų mylimi Druskininkai? Kitados kažkur skaičiau, kad egzistuoja prielaida, jog susidaręs smūginis krateris galėjo lemti specifines šio krašto gydomųjų vandenų savybes...
Kad ir kaip ten bebūtų, nuostabu svajoti apie tai, kokias paslaptis slepia mūsų šalies žemės gelmės – gilios, dar nedaug ištyrinėtos, paslaptingos ir labai įdomios.
Lietuva ypatinga ne tik savo smūginiais krateriais, bet ir visu po ja tyvuliuojančiu požeminiu vandeniu. Ar žinojote, kad jis – vienas seniausių pasaulyje? Bent jau Europoje – tai tikrai. Esame viena iš kelių pasaulio valstybių, turinčių tokį kokybišką, švarų požeminį vandenį. Tai patvirtino daugybė mokslininkų. Apie tokį neįkainojamą lobį didžioji dalis pasaulio tegali pasvajoti. Nesinori apie tai galvoti, bet gal ateityje tai ir bus brangiausias žmonijos turtas?.. 

Autorius: " Vieškeliu dundant" inf.

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama