Filmas įamžino šienpjovių čempionatą

Dokumentinio filmo „Raigardo tviskantys dalgiai“ pristatymas Druskininkų viešojoje bibliotekoje sausio 30-ąją tapo nuotaikinga švente, sklidina dzūkiškos tarmės, liaudiškos muzikos ir šokio, nuoširdžių padėkų, svetingų švendubrėnų vaišių.  
Be abejo, šis renginys turi priešistorę, praėjusį rugpjūtį Raigardo slėnyje įvykusį pirmąjį mūsų regione šienpjovių čempionatą „Tviskantys Raigardo dalgiai- 2024“. „Tokio masto, tokio grožio renginio Švendubrėje, ko gero, dar nėra buvę,“ - stebėjosi „Druskonyje“ šviesios atminties rašytojas, vienas iš čempionato talkininkų Juozas Šikšnelis, pristatęs mūsų laikraštyje jo organizatorius Mariną ir Tadą Suraučius, kurie, be jokios projektinės paramos, pasikliaudami tik savo bei bičiulių Laimos Cirpuvienės, Algirdo Terten, Antano  Palačionio, Teresės Šikšnelienės energija, sugebėjo surengti tarptautinį renginį, sukviesti į jį šienpjovius iš visos Dzūkijos, Pamario, Lietuvos didmiesčių ir netgi Vokietijos.  
Sausio 30-ąją įvykusio renginio vedėjai Viešosios bibliotekos direktorei Laimai Žėkienei visus, itin gausiai tądien susirinkusius,  pavyko nuteikti dzūkiškai. Simboliškai daina apie Švendubrę vietinės gyventojos Elenos Smaliukienės žodžiais savo pasirodymą pradėjo ansamblis „Ratnyčėlė“ (vadovas Gintaras Černiauskas) talkinant smuikininkui Linui Savilioniui. Visos ansamblio dainos buvo kruopščiai atrinktos ir susijusios tai su tėviške, tai su Nemunėliu. Ko gero, koncertinės dalies kulminacija tapo Dainų šventės dalyvio, Lazdijų savivaldybės Teizų laisvalaikio salės šokių kolektyvo „Trepsiukas“ (vadovė Angelė Liaukonienė) nuotaikingi šokiai, įrodantys, jog tam joks amžius – ne riba. Švendubrėnų bičiuliai iš Teizų nuolatos dalyvauja mūsiškių organizuojamuose renginiuose, tarkim, neseniai gausią komandą atsivežė į malkų pjovimo čempionatą.     
Dokumentinio filmo „Raigardo tviskantys dalgiai“ režisierius Romualdas Jarašauskas savo pasisakymą pradėjo nuo pamatytų gamtos vaizdų Amerikos draustinyje Kalifornijoje, kurie savotiškai atliepia į užfiksuotus kino kamera momentus Raigardo slėnyje šienpjovių  čempionato metu.  Anot režisieriaus, šienavimas dalgiais – tai mūsų paveldas, stiprinantis tautos savastį. Filmuojant čempionatą, R.Jarašauskui teko rimtas išbandymas gaudyti kadrus vienam ir tuokart per kiekvieno šienpjovio mostą ar žingsnį atskleisti jo charakterį, pasitikėjimą savimi ar iki šiol nepatirtą išbandymą. Plojimais palydėtas pono Romualdo pastebėjimas, jog šienpjovių čempionate dzūkės moterys nė kiek nenusileido vyrams. Montuodamas filmą R.Jarašauskas apsisprendė apsieiti be muzikos, kurią visiškai atstoja dalgio garsai ir jų skambėjimas, kaip ir  „pievų kvėpavimas“. Filmo peržiūrą savaip papildė Viešosios bibliotekos salėje išeksponuota Teresės Šikšnelienės ir Algirdo Terten meninės fotografijos paroda tuo pačiu pavadinimu „Raigardo tviskantys dalgiai“.  
Po filmo peržiūros čempionato „Tviskantys Raigardo dalgiai-2024“ organizatoriai, respublikinio konkurso „Mūsų bendruomenės savanoris 2024“ laureatai Marina ir Tadas Suraučiai gausiai publikai paatviravo, kaip asmeninių lėšų ir bičiulių pagalbos dėka šienpjovių varžytuves pavyko surengti. Tadas Suraučius, kaip visuomet nevengiantis pašmaikštauti,  pajuokavo, jog čempionato dalyviai jam padėjo Zakaro pievos nemažą plotą nušienauti. A.Terten priminė J.Šikšnelio, išskobusio iš medžio nugalėtojams prizus, raginimus imtis iniciatyvos. L.Cirpuvienė perdavė gerą žinią, jog šių metų šienpjovių čempionatas „Tviskantys Raigardo dalgiai“ turėtų įvykti liepos pradžioje. 

Autorius: „Druskonio“ inf.

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama