Įstrigo Leipalingyje rastų partizanų palaikų palaidojimas

Šią savaitę Lietuvoje kilo skandalas dėl Leipalingyje rastų partizanų palaikų įstrigusio palaidojimo. Druskininkų valdžia kaltina Vyriausybę, kad ši neskirianti tam lėšų, naujasis finansų ministras aiškina apie tai pirmąkart girdįs. Ne vienas kelia klausimą, kodėl gi pati Druskininkų valdžia partizanų atminimo įamžinimui negali sukrapštyti 150 tūkst. eurų ir siūlo R.Malinauskui įvairiausias išeitis - apsikarpyti išlaidas „nerealios savivaldybės įvaizdžiui“, į orą ištratinamiems fejerverkams, dykai propagandai ir t.t.

„Neperlaidojami Leipalingyje rasti 40 partizanų palaikai – savivaldybė neranda lėšų“,- šią savaitę apie skandalingą situaciją transliavo LRT naujienų tarnyba. Edvardo Špoko ir Rūtos Ribačiauskienės reportaže buvo pasakojama, jog, neskiriant lėšų memorialui, įstrigo Leipalingyje rastų partizanų palaikų perlaidojimas. Daugiau nei 40 palaikų kelerius metus nepalaidoti saugomi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre, nes trūksta lėšų. Druskininkų meras tikina ne kartą jų prašęs ankstesnės Vyriausybės. Dabartinis finansų ministras sako, kad kai gaus prašymą, lėšų ieškos.

„Daugiau nei 40 partizanų palaikai – laikinuose karstuose. Kai kurie kartoniniai karstai jau pažeisti per didelės drėgmės, kai jie saugoti Tuskulėnų memoriale. Dabar perkelti į Lietuvos gyventojų genocido tyrimo centro patalpas buvusiame Lukiškių kalėjime. Visi palaikai atkasti prieš 6 metus Leipalingyje. Pusė partizanų palaikų identifikuoti, dėl kitų tyrimai vyksta, tačiau palaikų tam jau nereikia“, - pasakojama LRT naujienų laidos reportaže.

„Sveikas protas sako, kad negalima dešimt metų laikyti ir neatiduoti į žemę tų palaikų“, – kalbėjo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovas Rimantas Zagreckas.  „Kažkada reikia pasakyti „stop“ ir grąžinti. Ir mes tą padarėme prieš porą metų. Pasakėm: „Stop, organizuokime perlaidojimą“, – pasakojo R. Zagreckas.

Tačiau perlaidojimas užstrigo. Projektas parengtas – visi palaikai turėtų atgulti kolumbariume Leipalingio kapinėse. Tačiau tuo turi rūpintis Druskininkų savivaldybė. Skaičiuojama, kad perlaidoti kainuotų apie 150 tūkstančių eurų.

„Savivaldybei vienai rasti tokias lėšas neįmanoma šiandien“, – reportaže dėstė Druskininkų meras R. Malinauskas. Druskininkų valdžia dar pernai esą kreipėsi į Finansų ministeriją ir Vyriausybę. Tačiau atsakymo iki šiol negavo.

Nei apie prašymą, nei apie problemą sako nežinojusi buvusi Seimo Laisvės kovų ir istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė. „Tokio kreipimosi nebuvau gavusi, tikrai būtumėm kaip nors į tai reagavę“, – tikino  P.Kuzmickienė, dabar dirbanti šios Seimo komisijos pirmininko pavaduotoja.

Nieko apie Druskininkų savivaldybės prašymą nežino ir naujasis finansų ministras. Bet žada reaguoti, jei gautų. „Ieškočiau galimybių tą padaryti. Biudžetas patvirtintas, ten griežtos taisyklės, bet aš tikrai dėčiau visas pastangas“, – LRT reportaže žadėjo finansų ministras Rimantas Šadžius.

Pasak LRT pranešimo, savivaldybė naujo prašymo teikti neketina. „Šiai nerašėm, nes, matot, raštai eina ne pagal tai, kaip valdžios keičiasi. Ministerija buvo ir yra“, – savo stiliumi dėstė R. Malinauskas.

Tokius pačius priekaištus šalies valdžiai kiek anksčiau žiniasklaidoje žarstė ir buvęs R.Malinausko pavaldinys, t.y. jo buvęs jo pavaduotojas,  dabar Seime esantis L.Urmanavičius.  Būtent jis, dirbdamas Druskininkų vicemeru, vadovavo Laidojimo komisijai. L.Urmanavičius BNS naujienų agentūrai aiškino, kad savivaldybė parinko vietą Leipalingio kapinėse, kur partizanai galėtų būti palaidoti ir tinkamai pagerbti, tačiau niekaip negauna tam reikalingų lėšų, - esą neduoda Vyriausybė.

Buvusi šalies valdžia pabrėžia, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui finansavimas per kelerius metus augo dukart iki kone 5 milijonų eurų. Tačiau centras nurodo, kad pagal įstatymus, perlaidojimas yra ne jų atsakomybė. „Perlaidojimas jau priklauso savivaldybėms“, – pažymėjo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovas.

„Reikia tam tiesiog numatyti lėšas, baigti kai kam vaizduoti patriotus, o spręsti klausimą iš esmės“, – tokiu mostu LRT reportaže išstojo R. Malinauskas.

Toks Druskininkų valdžios požiūris gerokai nustebino savivaldybės tarybos opozcijos narį Antaną Balkę. Pasak jo, po tokio R.Malinausko pareiškimo daugeliui turėtų kilti klausimas, o kaipgi su paties R.Malinausko patriotizmu? „Pirmiausia pažymėtina tai, kad finansinė problema, susijusi su  tinkamu žuvusiųjų partizanų palaikų  palaidojimu ir pagerbimu Leipalingyje, nebuvo pristatyta nei savivaldybės tarybai, nei  kitaip viešinama. Matyt, vietos valdžia  problemos sprendimą laiko mažareikšmiu reikalu? Susidaro įspūdis, jog patriotiniai, valstybiniai  reikalai merui tartum antraeiliai, visada ir visur matomas principas: jeigu mums reikia - Vyriausybė turi duoti, - nuomonę išsakė opozicijos narys A.Balkė. - Ir 2023 m., ir 2024 m. savivaldybės biudžetuose  nebuvo skirta nė cento Leipalingio memorialo įrengimui, nors kalbama apie 150  tūkst. eur sumą  įspūdingame - maždaug  50 mln. eurų dydžio biudžete. Tuo tarpu savivaldybės valdžia sparčiai didina savo apetitą -  2024 m. beveik 7  mln. eurų išleido savo (valdymo) reikmėms, net ir iš surinkto  papildomo milijono metų gale apie 300 tūkst. eur skyrė administravimui.Valdžia  netaupė, įsigyjant naują prabangų automobilį, parkuojamą po mero langais, netaupo fejerverkams, pertekliniams pasigražinimams ir įvaizdžiui. Jeigu bent pusę reikalingos sumos memorialo įrengimui būtų skyrusi savivaldybė, neabejoju, kad būtų gauta ir iš Valstybės institucijų“.

Autorius: "Druskonio" inf.

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama