Darsyk apie kapaviečių paslaptis

Druskininkietis Ramutis Liaukonis „Druskoniui“ darsyk priminė VšĮ "Kul­tū­ros ver­ty­bių glo­bos tar­ny­ba" di­rek­to­riaus L. Kvi­zi­ke­vi­čiaus krei­pi­mą­si į mūsų skai­ty­to­jus dėl ži­nių ap­ie vo­kie­čių, len­kų, ru­sų ka­rei­vių, Lie­tu­vos par­ti­za­nų, Len­ki­jos AK na­rių pa­lai­do­ji­mo vie­tas, idant, ek­shu­ma­vus ap­tik­tus pa­lai­kus, jie būtų de­ra­mai pe­rlai­do­ti. 

 „Mū­sų už­da­vi­nys su­ras­ti ne­ži­no­mas pa­lai­do­ji­mo vie­tas ir iš­kel­ti mi­ru­siuo­sius. Bū­tų la­bai džiu­gu ir svei­kin­ti­na, jei­gu Drus­ki­nin­kų ap­y­lin­kė­se at­si­ras­tų dau­giau to­kių vie­tų. Tau­pant bran­gų lai­ką ir žmo­giš­kuo­sius re­sur­sus, mū­sų pa­ieš­kos - ek­shu­ma­vi­mo ko­man­da pla­nuo­ja dar­bus, at­si­žvelg­da­ma į ga­li­mų vie­tų kie­kį ir pa­lai­do­tų as­me­nų skai­čių,“ -  sa­kė „Druskoniui“ L. Kvi­zi­ke­vi­čius, kurį informavome apie mūsų redakcijos įdirbį išsiaiškinant vienišo kapelio miškelyje prie „Eglės“ tvenkinio paslaptį.   

Pagal tėvo pasakojimus

Kai prieš dvejus metus „Druskonyje“ paskelbėme Vo­kie­čių ka­rių ka­pų glo­bos tau­ti­nės są­jun­gos („Volks­bund“)  at­sto­vų  Lietuvoje VšĮ „Kul­tū­ros ver­ty­bių glo­bos tar­ny­ba“, ku­ri at­lie­ka prak­ti­nius ek­shu­ma­vi­mo dar­bus Lie­tu­vo­je pa­gal dvi­ša­lę su­tar­tį, kreipimąsi į Druskininkų bei ap­lin­ki­nių ra­jo­nų gyventojus, kad praneštų apie vokiečių karių kapavietes, su­lau­kėm ži­nu­čių srau­to ap­ie de­šim­ti­mis į duo­bes su­mes­tų ir už­kas­tų vo­kie­čių ka­rių Šu­nu­pio ir Neravų miš­kuose, prie Bal­to­sios An­čios van­dens jė­gai­nės ir Ašari­nio eže­riu­ko. Apie kelių vokiečių kapavietę savo tėviškėje Paterų kaime tarp Leipalingio ir Veisiejų „Druskoniui“ papasakojo bei jų palaidojimo vietą, duburio įkalnėje prie Samanio ežero, parodė druskininkietis Ramutis Liaukonis. Jam apie ten užkastus daugmaž penkis vokiečių kareivius papasakojo šviesios atminties tėvas Balys Liaukonis. Anksčiau toje vietoje buvo arimas, dabar sudygusių medžių kemsynas. Kapavietė - prie pat tėviškės žemę paveldėjusio jauniausio brolio Jono Liaukonio valdos, kurią žymi kaimo turizmo iškaba. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje 1944 m. šias vietas Pateruose nuo Leipalingio siekė fronto linija, pagal Liaukonių pasakojimus parodytame duburyje vokiečiai netgi buvo pasistatę pabūklą. Krito abiejų pusių kareiviai. Ramutis priminė tėvo pasakojimą, jog rusai savo karių kūnus išsivežė,  o sužeistus sukrovė į vežimą  ir įsakė jam vežti į Ratnyčią, kur bažnyčioje buvo įrengta karo lauko ligoninė. Kas užkasė nukautų vokiečių kūnus, tėvas sūnui neaiškino: gal jis pats, o gal kaimynai? Sovietmečiu apie tai buvo įprasta nepasakoti.

Pasak Ramučio, fronto šūviai, ypač nuo Leipalingio, aidėjo apie dvi savaites. Vėliau jam besimokant Leipalingio mokykloje, mokytojai perspėdavo vaikus, jog nespardytų   miestelio gatvėse besimėtančių minų, nes gali blogai baigtis, kaip vienam darbininkui, kaukštelėjusiam ją kastuvu ir nuo sprogimo išsitaškiusiam. 83-ejų metų Ramutis prisiminė ir savo vaikystę tuose pačiuose Pateruose, kur gimė ir augo garsus poetas Sigitas Geda. Bendraamžiai berniokai nesyk žaisdami susikumščiuodavo.     

Po mokslų ir įgytos specialybės vyriausias iš 6-ių Liaukonių vaikų Ramutis apsistojo Druskininkuose, arčiau tėviškės Pateruose, kur gyveno pasiligojęs tėvas. Daugeliui druskininkiečių R.Liaukonis yra žinomas, nes dirbo elektros tinklų projektuotoju savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriuje.

Vienišo kapo miške globėjos    

„Druskonis“, aiškindamasis vienišo kapelio miškelyje prie „Eglės“ tvenkinio paslaptį, surinko pakankamai duomenų, jog ten užkastas Antrojo pasaulinio karo pabaigoje rusų nušautas vokiečių kareivis bei išplėtojo šią istoriją. Netoliese Eglės gatvėje nuo vaikystės gyvenanti Genovefa Vaščilienė paliudijo, jog daug­maž 1944-ųjų metų lie­pos mė­ne­sį Grū­tos upe­lio aukš­ta­me kran­te jos tė­vas Ju­lius Bū­žys bei kiti vietiniai gyventojai Pet­ras ir Ant­a­nas Viš­či­niai palaidojo ru­sų nu­šau­tą vo­kie­čių ka­rei­vį, prieš tai jį suvynioję į ilgą kaimišką sermėgą. Be­si­trau­kian­tis vo­kie­tis bu­vo rusų kareivių nuginkluotas, nuogai išrengtas bei nu­šau­tas vietinių šienp­jo­vių aky­se ir pa­lik­tas ant lau­ko. Su­bė­go daug vie­ti­nių gy­ven­to­jų, taip pat ir  Ge­no­ve­fa, įsiminusi, jog ant vokiečio kak­lo ka­bė­jo me­da­li­kė­lis, ku­rio pu­sę vy­rai įdė­jo ka­rei­viui į bur­ną, idant ka­da nors ga­li­ma bū­tų jį at­pa­žin­ti.

„Gal tam vo­kie­čių ka­rei­viui ge­ra ir ra­mu gra­žioj vie­toj, kur ge­gu­tė ku­kuo­ja ir vi­so­kie paukš­tu­kai čiul­ba, apa­čioj van­duo mir­ga, vi­są lai­ką gal­vo­jau ap­ie jį, at­skir­tą nuo sa­vų ir ar­ti­mų­jų, ku­rie gal­būt iki šiol jo ieš­ko,“- pasakojo „Drus­ko­nio“ šne­kin­ta G.Vaš­či­lie­nė. Anot jos, sovietmečiu vie­ti­niai ven­gė ap­ie vo­kie­čio ka­pą už­si­min­ti. Jo vie­tą te­žy­mė­jo iš me­džio ša­kų su­kal­tas kry­že­lis ir Ge­no­ve­fos tė­vo pa­so­din­ta eg­lė.  Ta­čiau G.Vaš­či­lie­nė pra­dė­jo pa­slap­čio­mis vo­kie­čio ka­pą tvar­ky­ti : at­neš­da­vo gė­lių, pa­so­di­no žy­din­čių krū­mų. At­si­ra­do ir dau­giau jos vien­min­čių, ku­rių ne­pa­ži­no­jo. Kai ka­ta­li­kiš­kas kry­že­lis su­pu­vo, bu­vo pas­ta­ty­tas sta­čia­ti­kių kry­žius, vė­liau pas­ta­rą­jį pa­kei­tė vėl mū­siš­ku. Nu­šau­to ir pa­lai­do­to ka­rei­vio is­to­ri­ją Ge­no­ve­fa ne­syk pa­sa­ko­jo „Eg­lės san­a­to­ri­jo­je“ po­il­siau­jan­tiems vo­kie­čių tau­ty­bės as­me­nims. At­gi­mi­mo me­tais įvai­rūs pa­rei­gū­nai klau­si­nė­da­vo G.Vaš­či­lie­nės, gal ten pa­lai­do­tas Lie­tu­vos par­ti­za­nas?

Po G.Vaščilienės liudijimų „Druskonyje“ atsiliepė il­ga­me­tė vo­kie­čių ka­rei­vio ka­po prie „Eg­lės“ tven­ki­nio glo­bė­ja drus­ki­nin­kie­tė Al­du­tė Sta­siu­lio­nie­nė, nesyk atstačiusi nuniokotą kauburėlį, puo­šdavusi jį dirb­ti­nė­mis ir gy­vo­mis gė­lė­mis, elekt­ro­ni­nėmis saugiomis miškui žva­ku­tėmis, keitusi su­lau­žy­tus ar­ba su­ny­ku­sius kryžius. Ne­to­li nuo „Eg­lės“ gy­ven­da­ma, kapą ma­žiau­siai vie­ną­kart per sa­vai­tę sutvarkydavo. „Juk šis ka­rei­vė­lis kaip ir mes vi­si yra ma­mos vai­kas, po šir­di­mi iš­ne­šio­tas, kaž­kie­no bro­lis, o gal tė­vas. Jis ne­kal­tas, kad te­ko to­kiais bai­siais ka­ro lai­kais gy­vent ir taip tra­giš­kai žūt. Vi­sų mū­sų lau­kia ta pa­ti tie­sa ir vie­nas tei­sė­jas, vi­siems bus at­ly­gin­ta,“ - sa­kė „Drus­ko­niui“ gi­liai ti­kin­ti po­nia Al­du­tė.

Vo­kie­ti­jos am­ba­sa­dos žinia

Po­ka­rio me­tų liu­di­nin­kės G.Vaš­či­lie­nės pa­sa­ko­ji­mą ap­ie žu­vu­sį vo­kie­čių ka­rei­vį į dik­to­fo­ną įra­šė Drus­ki­nin­kų ka­rių rea­bi­li­ta­ci­jos cent­ro di­rek­to­rius ma­jo­ras Ri­čar­das La­naus­kas bei šio cent­ro spe­cia­lis­tas, G.Ma­tu­lio­nio 130-io­sios šau­lių kuo­pos va­das Ra­mū­nas Šer­pa­taus­kas, ku­rie dėl ka­rio ek­shu­ma­ci­jos ir pe­rlai­do­ji­mo krei­pė­si į Vo­kie­ti­jos am­ba­sa­dą. Tai pa­da­rė ir „Drus­ko­nis“, nu­si­un­tęs į Vo­kie­ti­jos am­ba­sa­dą sa­vo straips­nį ap­ie vie­ni­šą ka­pe­lį prie „Eg­lės san­a­to­ri­jos“ ir G.Vaš­či­lie­nės liu­di­ji­mus ap­ie vo­kie­čių ka­rei­vio tra­giš­ką žū­tį. Am­ba­sa­dos pa­rei­gū­nų klau­sė­me, ką jie pa­tar­tų drus­ki­nin­kie­čiams, ku­riems rū­pi, jog vo­kie­čių ka­rio pa­lai­kai bū­tų de­ra­mai pe­rlai­do­ti ben­dra­žy­gių ka­pi­nė­se. Su­lau­kė­me Vo­kie­ti­jos Fe­de­ra­ci­nės Res­pub­li­kos am­ba­sa­dos Vil­niu­je Gy­ny­bos ata­šė biu­ro pa­dė­kos ir ži­nios, jog mū­sų in­for­ma­ci­ja pe­rduo­ta Vo­kie­čių ka­rių ka­pų glo­bos tau­ti­nės są­jun­gos („Volks­bund“) at­sto­vui Lie­tu­vo­je K.Ar­laus­kui, ku­ris rū­pi­na­si nau­jai ras­tų ka­rių ka­pų įam­ži­ni­mu ir se­nų­jų prie­žiū­ra. Pas­ta­ra­sis mums pra­ne­šė, kad „Drus­ko­nio“ su­rink­tą me­džia­gą pe­rda­vė VšĮ „Kul­tū­ros ver­ty­bių glo­bos tar­ny­bai“, ku­ri at­lie­ka prak­ti­nius ek­shu­ma­vi­mo dar­bus Lie­tu­vo­je pa­gal dvi­ša­lę su­tar­tį su „Volks­bun­du“. Net­ru­kus ga­vo­me VšĮ „Kul­tū­ros ver­ty­bių glo­bos tar­ny­ba“ ži­nią, jog vo­kie­čių ka­rei­vio ka­po Drus­ki­nin­kuo­se ek­shu­ma­vi­mo ir pe­rlai­do­ji­mo dar­bai įtrau­kti į šios tarnybos pla­nus.

Kasinėjimo išvados

Galiausiai 2022 m. spalio 27 d. „Druskonis“ sulaukė kvie­ti­mo ste­bė­ti vo­kie­čių ka­rei­vio pa­lai­kų prie „Eg­lės“ tven­ki­nio pa­ieš­kos dar­bus, ku­riuos at­li­ko VšĮ „Kul­tū­ros ver­ty­bių glo­bos tar­ny­ba“ sa­va­no­ris Gied­rius Pa­ške­vi­čius ir ar­che­o­lo­gas Ei­man­tas Ara­naus­kas. Tai tie pa­tys ar­che­o­lo­gai,  at­ra­dę Lie­tu­vos par­ti­za­nų pa­lai­kus bu­vu­sios NKVD būs­ti­nės kie­me Lei­pa­lin­gy­je. Ar­che­o­lo­gų ka­si­nė­ji­mo dar­bams tal­ki­no vo­kie­čių ka­rei­vio pa­lai­kų pa­ieš­kos ini­cia­to­riai iš Drus­ki­nin­kų  ka­rių rea­bi­li­ta­ci­jos cent­ro, šauliai.  

Lė­tai ka­sant bu­vo kruopš­čiai pa­tik­rin­tas kiek­vie­nas ap­tik­tas smul­kus ra­di­nys. Vis pa­ka­sant pa­lai­kus ap­tik­ti bu­vo ban­do­ma me­ta­lo de­tek­to­riu­mi ir il­gu stry­pu.   Daug­maž po dvie­jų pa­ieš­kos va­lan­dų smė­lin­ga­me įže­my­je iš­ryš­kė­jo ne­tai­syk­lin­gos for­mos duo­bės kon­tū­rai. Pa­sak ar­che­o­lo­gų, tai ga­li bū­ti anks­tes­nių ka­si­nė­ji­mų įro­dy­mas. Tai net­ru­kus pat­vir­ti­no bu­vu­sios duo­bės 70 cm gy­ly­je ap­tik­tos su­mes­tos stik­li­nės žva­kės bei jų lie­ka­nos. Bu­vu­sios duo­bės vie­tą vis gi­liau ka­sant jo­kių pa­lai­kų ne­ap­tik­ta. Ap­ie tai in­for­muo­tas VšĮ „Kul­tū­ros ver­ty­bių glo­bos tar­ny­ba“ va­do­vas L.Kvi­zi­ke­vi­čius pa­ta­rė ka­si­nė­ji­mo dar­bus nu­trauk­ti. Ka­dan­gi vo­kie­čių ka­rei­vio ka­pa­vie­tė­je bu­vo ap­tik­tos bu­vu­sio ka­si­nė­ji­mo žy­mės, pa­tik­ri­nus anks­tes­niais me­tais „Volks­bun­do“ pa­žy­mė­tų ka­si­nė­ti vie­tų są­ra­šus bei  pa­gal pa­vel­do tvar­ky­bos reg­la­men­tus ne­su­tvar­ky­tus dokumentus, ne­pil­nų duo­me­nų su­ves­ti­nė­je aptikta, jog Vo­kie­čių ka­rių ka­pų glo­bos tau­ti­nės są­jun­gos („Volks­bund“)  at­sto­vai prie „Eg­lės san­a­to­ri­jos“ tven­ki­nio pa­žy­mė­tą ka­pa­vie­tę ka­si­nė­jo 2003 m. spa­lio mė­ne­sį, o at­ras­tus pa­lai­kus pe­rlai­do­jo vo­kie­čių ka­rių ka­pi­nė­se Kau­ne, Aukš­tuo­siuo­se Šan­čiuo­se.

Pa­sak prityrusio tokių darbų sa­va­no­rio G.Pa­ške­vi­čiaus, pir­miau­siai ren­ka­ma in­for­ma­ci­ja ap­ie pa­lai­do­ji­mo vie­tas, po to jos tik­ri­na­mos de­tek­to­riais bei ka­si­nė­ji­mo dar­bais. Drus­ki­nin­kų šau­lių kuo­pos va­das R.Šer­pa­taus­kas pri­dū­rė, jog ke­ti­na­ma drau­ge su „Kul­tū­ros ver­ty­bių glo­bos tar­ny­ba“ at­lik­ti Lie­tu­vos par­ti­za­nų pa­lai­kų pa­ieš­kas Mer­ge­lių akių eže­riu­ke Drus­ki­nin­kuo­se, kur jie bu­vo su­mes­ti.  

Autorius: "Druskonio" inf.

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama