Šios žiemos gamtos stebuklai

„Dzie­vu­lio do­va­ną gam­tą fo­tog­ra­fuo­ju, kad jos gro­žį pa­ro­dy­čiau,“ – prieš dvejus metus „Druskoniui“ tvirtino drus­ki­nin­kie­tis Al­gis Žmui­di­na­vi­čius, su ku­riuo su­si­pa­ži­nome dar anksčiau, kai jis sa­va­no­riš­kai tvar­kė vie­šą mau­dyk­lą prie va­di­na­mo gi­ri­nin­ki­jos tven­ki­nio: pa­lik­tas šiukš­les su­rin­kdavo ir iš­me­sdavo, smė­liu­ką iš­ly­gi­ndavo, iš vandens gilumos maurus išgrėbdavo, laiptelius įrengė. Galiausiai api­pu­vu­sį liep­te­lį iš­ar­dė, nes jis ta­po ne­sau­gus. „Man ge­riau­sia do­va­na – žmo­nių pa­dė­ka,“ –  į savo nuopelnus kitiems numodavo Al­gis, turintis II grupės negalią. Tačiau savanoriui įkyrėjo nuolatiniai konfliktai su šiukšlintojais, kartais pasibaigdavę ir policijos iškvietimais, nes iškylautojai kėsindavosi tvarkdariui užvožti. „Nusibodo kariaut ir nervuotis,“ – trumpai mesteli Algis. Pagalbininkų talkinti jis taipogi nesulaukė, todėl nutarė ramiau pagyventi, maudyklos tvarką savieigai palikdamas. Be to, daugiau laiko atsirado gamtą stebėti ir įamžinti. Savo nuo­trau­kas su įvai­riau­siais žie­dais ir au­ga­lais, kraš­to­vaiz­džiais, sau­lė­ly­džiais, dan­gaus kai­ta, me­tų lai­kais, lau­ki­niais gy­vū­nais Algis nuo­la­tos viešindavo in­ter­ne­to gru­pių „Gamtos reiškiniai“ ir „Aš my­liu gy­ve­ni­mą ir ta­ve“ da­ly­viams.  Pri­mindavo, kad lau­ki­nė gam­ta jam svar­bi pa­na­šiai kaip tėvui eiguliui ar gar­siam gi­mi­nai­čiui ta­py­to­jui Ant­a­nui Žmui­di­na­vi­čiui, pie­šu­siam Dzū­ki­jos kraš­to­vaiz­džius.

Po Druskininkus ir aplinkinius miškus besiblaškydamas ar bežvejodamas Algis būtinai ką nors ypatingo gamtoje pastebi ir nufotografuoja. „Kas gamtos stebuklų ieško, tas randa,“- neabejoja druskininkietis, ypač šią žiemą, kai sausio pirmoj pusėj sakurų žiedai prie Vijūnėlio prasiskleidė ar pirmą šių metų dieną sveikut sveikutėlę voverušką miške aptiko. Žaliuokes, žvynabudes ar šilbaravykius Algis pačioj lapkričio pabaigoj rinko ir namo parsinešė, žinoma, prieš tai gamtoj nufotografavęs. „Grybaut mėgstu,“ - sako pašnekovas, rodydamas įvairiausių formų grybų nuotraukas.

Taipogi lapkričio pabaigoj jam pavyko įamžinti prasiskleidusius kačiukų pumpurus ir žydinčią leliją Neravų tvenkiny. Ypač didžiuojasi tvarkingai išsirikiavusių naktiniame danguje Saturno, Veneros ir mėnulio nuotrauka. Jau nebesistebi per praėjusias Kalėdas ir šį sausį Druskininkų darželiuose ar gėlynuose žydinčiomis našlaitėmis ir rožėmis. Gruodžio 18-ąją  nufotografavo pas mus žydinčią pavasario pranašę purieną. „Šią žiemą – daugiausia įspūdžių,“ – komentuoja Algis, rodydamas gruodžio 18-ąją pasiruošusios pražydėti Druskininkų magnolijos, įvairiaspalvių kerpių „Saulės take“  bei žiemą garaže pastebėto margaspalvio drugelio nuotraukas.  

„Dievulio stebuklų yra, kas nori, tas randa, pagaut juos reikia, nes akimirksniu dingsta, –tęsia 60-metis druskininkietis. – Aš gamtos vaikas nuo mažumės, savo akim turiu viską pamatyt“. Apgailestauja, kad „šiltesniems kraštams einant link mūsų“, gražių sniegingų žiemų, ko gero, jau nesulauksim. Keiksnoja sprogimus kosmose ir magnatus, dėl kurių veiklos gamta ir metų laikai susijaukė. Be to, Algio nuomone, klimato atšilimas vyksta ir dėl saulės magnetinių audrų.

Kita vertus, A.Žmuidinavičius mėgsta pats šiltuose kraštuose atsipūsti. Šiemetinį vasarį savo 61-ąjį gimtadienį pažymės Maltoje, o užpraeitais metais pabuvojo Bulgarijoje, kurios gražūs įspūdžiai gyvi iki šiolei: „labai graži šalis, malonūs žmonės“.

Autorius: "Druskonio" inf.

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama