Unikali idėja kaime: atsisakiusi karvių, atsidėjo ganymo su šunimis treniruotėms
Laikraštis „Gyvenimas“
Turinį įkėlė
Unikali idėja kaime: atsisakiusi karvių, atsidėjo ganymo su šunimis treniruotėms. Kartais gyvenimas geriau žino, kas žmogui yra reikalinga, ir aplinkybes sudėlioja taip, kad po klajonių jis atsiduria ten, kur jo tikroji vieta, kur širdis dainuoja ir yra galimybių pilnai išreikšti save. 39-erių Audronę Pelegrimaitę-Naruševičę gyvenimo kelias į jos senelių Jadvygos Beinaravičiūtės ir Stasio Karaliaus sodybą Panemunio kaime, Birštono seniūnijoje, parvedė po dešimtmečius trukusios kelionės į save. Su stabtelėjimais atskirose stotelėse, kur įgyta reikiamos patirties, žinių ir įgūdžių, kur atsirado žinojimas, kad reikia daryti tai, apie ką svajoja pati, o ne tai, ko iš jos tikisi kiti. Sugrįžo prie šaknų, kur skleidėsi vaikystės svajonė [caption id="attachment_71793" align="alignright" width="300"] Ūkininkė, šunų dresuotoja, trenerė A. Pelegrimaitė-Naruševičė Panemunio kaime.[/caption] Ūkininkė Audronė Pelegrimaitė-Naruševičė laiko avių ir kitų gyvūnų ūkį, yra įkūrusi borderkolių šunų veislyną „Unikalus greitis“, rengia avių ganymo su šunimis treniruotes, seminarus, varžybas, veda pažintines edukacijas šeimoms, vaikams, moksleiviams. Ji yra Lietuvos kinologų draugijos dresuotoja, Tarptautinės ganymo federacijos teisėja bei trenerė, savo patirtį perduodanti kitiems, mūsų šalyje ir užsienyje populiarinanti šį netradicinį sportą. Šunų veisimu ir apmokymu ji užsiima jau dešimt metų, tačiau į senelės sodybą Panemunio kaime nuolatiniam gyvenimui persikėlė prieš kelis mėnesius. Tuomet, kai apsisprendė nebesiplėšyti tarp karvių ūkio Varėnos rajone, kur gamino sūrius, ir Panemunio kaimo, į kurį atvykdavo savaitgaliais treniruoti šunis ir rengti seminarus. Ji pasirinko rimtai atsidėti savo pomėgiui, į kurį investavo nemažai laiko ir lėšų, bei paversti jį savo verslu. Audronė pasakoja senelės sodyboje augusi nuo ketverių metukų, čia praleisdavusi visas vasaras, išmokusi daugelio ūkio darbų: rankomis melžti karves, krauti šieną į kupetas (pažangesnės žemės ūkio technologijos dar nebuvo pasiekusios kaimo). Jodinėjo arkliais, važinėjo jų traukiamu vežimu ir labai troško turėti daug šunų, juos kinkydavo į įsivaizduojamus pakinktus. Gyvenimas kaime ir ūkio darbai jai neatrodė sunkūs, nors močiutė ir patarė: vaikeli, nekišk rankų į žemę ir bėk kuo toliau nuo vargo. Tačiau atsitiko priešingai: būtent iš močiutės Audronė perėmė ir prisirišimą prie šimtametės sodybos, ir norą ūkininkauti. Ji svarsto, kad ko gero troškimas sugrįžti prie savo giminės šaknų jai persidavė su praeityje šiame krašte ir Lietuvoje garsėjusių protėvių Bartoševičių genais. Tiesa, apie juos Audronė beveik nieko nežino, nes močiutė vengė minėti giminės istoriją, kurios puslapiuose būta ir vietos dvarininkų, ir gydytojų, ir kovotojų už laisvę. Audronė supranta, kad, ko gero, senelei buvo skaudu viską prisiminti, nes jos tėvai gyveno skurdžiai, patalpose, įrengtose po vienu stogu su tvartu, nes gyvenamasis namas buvo nusavintas karo metais. Vokiečiai tiesiog jį išardė ir pervežė į Jiezną. Apie praeitį liudija išlikusios 140 metų liepos, autentiški ūkiniai pastatai, jų išplanavimas. Beržų alėja, vedanti į sodybą, sodinta daug vėliau, Audronė prisimena, kaip medelius laistė, kad šie prigytų. [caption id="attachment_71795" align="alignright" width="300"] Su augintiniais borderkoliais.[/caption] Sodyboje daug kas atrodo taip pat, kaip ir senelei gyvai esant. Gyvenamasis namelis, sulipdytas iš atskirų dalių, jau reikalingas remonto, bet Audronė pirmiausia pasistatė stiklinį kupolą, skirtą šeimų šventėms ir edukacijoms, bei saulės elektrinę. – Nenoriu urbanizuoti šios vietos, tiesti trinkelių, todėl kieme žolę nuėda avys, tiesa, jos palieka „spiriukų“, bet toks yra tikrasis kaimo gyvenimas, – juokiasi pašnekovė, kai prisėdame po medžiais pakalbėti apie tai, kas mieliausia – auginamus septynis borderkolių veislės šunis, šaukiamus vardais, ir tai, nuo ko viskas prasidėjo… Nuo šunų vikrumo sporto – prie jų veisimo ir treniravimo A.Pelegrimaitė-Naruševičė pasakoja, kad, gyvendama Kaune užsiiminėjo agillity – šunų vikrumo sportu, dalyvaudavo varžybose. Pirmą borderkolių veislės šunį ji parsivežė iš Švedijos, kur kelerius metus dirbo pieno ūkyje, šunys ten buvo naudojami galvijų pervarymui. Grįžusi į Lietuvą Veterinarijos akademijoje baigė gyvulininkystės technologijų studijas, o nuo 2013 m. su vyru ūkininkavo Varėnos rajone, trylika metų gamino sūrius. Nors rūpintis karvėmis jai patiko, neliko laiko šunų vikrumo sportui, todėl ji ėmė ieškoti informacijos, kaip ūkio sąlygomis galėtų apmokyti borderkolį, kad šis pagelbėtų prie gyvulių ganymo darbų. – Žinojau, kad šios veislės šunys turi ganymo instinktus, bet nežinojau, kaip juos išryškinti ir panaudoti. Tam reikalingų žinių ir įgūdžių įgijau sunkiuoju būdu, daug domėjausi internete, važinėjau į seminarus. Kadangi Lietuvoje nebuvo nei mokytojų, nei kas teiktų pagalbą, artimiausias mokymo „taškas“ buvo prie Čekijos sienos, pas lenkę Martą Chmiel, paskui mokymus ir treniruotes pradėjau rengti savo ūkyje, – prisimena pripažinimą tarp šios srities specialistų per kelerius metus savo užsispyrimu išsikovojusi Audronė. Susidomėjimo jos vedamomis treniruotėmis netrūko. Borderkolius įsigiję ūkininkai bei ganymo su šunimis, kaip sporto, entuziastai dėl mokymų pas ją pradėjo atvykti net iš tolimiausių šalies miestų – Šilutės, Klaipėdos. Iš socialinių tinklų sužinoję apie užsiėmimus su augintiniais, jie džiaugėsi, kad ganymo su šunimis patirties gali įgyti Lietuvoje, o ne stebėdami Youtube filmus apie Naujosios Zelandijos ūkininkų kasdienybę. Ką geba borderkoliai? Audronė populiarino savo užsiėmimą, veždamasi avis į parodas, demonstruodama ūkininkams, ką geba borderkoliai. Įkūrusi šios veislės šunų veislyną, ji šunis apmokydavo darbui. [caption id="attachment_71794" align="alignright" width="300"] Borderkolis parvaro avis.[/caption] – Borderkoliai yra stiprūs, vikrūs, greiti, imlūs komandoms. Skirtingai nei Kaukazo aviganiai, kurie gyvena su avimis ir jas saugo, borderkoliai padeda suvaryti avis, galvijus, netgi alpakas bei vištas, – pasakoja A. Pelegrimaitė-Naruševičė. Visgi ji priduria, kad ganymo instinktą reikia ugdyti, todėl jos ūkyje borderkoliai ne tik treniruojami, bet ir atliekami jų gebėjimų testai, vyksta įgūdžių patikrinimo egzaminai. – Borderkoliai protingi, bet ir labai jautrūs, reaguojantys į žmonių emocijas, kūno kalbą, todėl edukuoju žmones, pasakoju jiems apie tai, kaip užmegzti gerą ryšį su augintiniais. Paprastai ūkininkai yra užimti, o paruošti ir apmokyti šunį, kad jis gerai atliktų savo darbą, klausytų komandų, sugaudytų ir sugintų aveles, reikia ir specialių žinių, ir laiko. Tai gali užtrukti apie dvejus metus, nes reikia pačiam įgyti žinių, paskui ištreniruoti šunį. Taupantys laiką tiesiog siekia įsigyti jau paruoštą šunį, o patys treniruojasi, kaip jį tikslingai panaudoti ūkyje, atvyksta pasitarti, kaip ištaisyti klaidas, – teigia šunų veisėja ir trenerė. Pasak jos, treniruotes galima pradėti nuo dešimties mėnesių, priklausomai nuo šuns subrendimo: ar į avytes jis žvelgia vėjavaikiškai, su noru pažaisti, ar „rimtomis akimis“. A. Pelegrimaitė-Naruševičė pabrėžia, kad, nors borderkoliai yra palyginti nedideli šunys, bet yra kilę iš vilkų plėšrūnų ir turi stiprų medžiotojo instinktą, vidinį „ego“, todėl savo akių žvilgsniu, kūno povyza gali pavaryti ne vieną avį. O avys geros psichologės, jos moka nuskaityti, koks šuo atėjo, kiek jis yra stiprus ir ryžtingas, kad vertėtų apsisukti ir nuo jo trauktis reikiama kryptimi. Specialistės teigimu, jeigu šuo yra nepasitikintis savimi, uodegą tenka pabrukti jam… Todėl pradedantiesiems mokymai vyksta nedideliame aptvare su keletu avių, patyrę šunys avis geba surasti, suginti į bandą ir varyti didelėje teritorijoje. Taip pat elgiasi ir vilkai: jie suspiečia gyvulius į vieną vietą ir išsirenka sau grobį, tik šunys išmokyti nekąsti. Jie yra nepamainomi pagalbininkai, kai bandas reikia perginti iš vienos pievos į kitą, parsivaryti į kiemą, jų dėka šeimininkams atkrinta nemažai su transportavimu susijusių sunkumų. O visiškai neseniai Audronės išdresiruoti borderkoliai pagelbėjo vienam Nemajūnų krašto ūkininkui, kurio galvijai išsibėgiojo po apylinkes, išgąsdinti iš Punios šilo Nemunu atplaukusių vilkų puolimo. Tąkart pasisekė galvijus surasti ir suvaryti. Audronė pataria, kad tokiose situacijose reikia greitai reaguoti. Išsisklaidžius bandai, gyvuliams pabėgus, ypač stresinėje situacijoje, svarbu dėti pastangas ir tą pačią dieną juos surasti bei iš miško tankmės ar javų išginti, nes ilgiau pabuvę laisvėje jie sulaukėja, tuomet ir apmokyti šunys jų nepriverčia sustoti ir eiti norima kryptimi. Rugpjūtį rengia pirmąsias tarptautines varžybas Ūkininkės bandoje – apie šešiasdešimt Lietuvos šiurkščiavilnių, škudžių, kamerūno veislių avių ir veislinis Kerry Hill avinas. Ir avytėms, ir borderkolių veisėjai bei trenerei artėja atsakingas metas. Dešimties metų veiklos proga A.Pelegrimaitė-Naruševičė užsibrėžusi savo ūkyje Panemunio kaime organizuoti tarptautines avių ganymo varžybas. Rugpjūčio 1–3 dienomis į Birštono kraštą populiarinančias avių ganymo varžybas „Unikalus greitis trial Birštonas“ žada atvykti apie 30 dalyvių iš Lenkijos, Austrijos, Suomijos, Latvijos. Lietuvai atstovaus vos keletas dalyvių iš Klaipėdos, Kauno. Tarp jų – ir pati Audronė su jaunikliu šuneliu Roy, beveik neturinčiu varžybų patirties. Teisėjos pareigas ji perleis specialistei iš Vengrijos, o pati, padedama šeimos ir ištikimos komandos narių, rūpinsis organizaciniais klausimais bei avių paruošimu varžyboms. [caption id="attachment_71796" align="alignright" width="225"] Ūkyje rengiamos edukacijos vaikams, švenčiami gimtadieniai ir kitos šventės.[/caption] Daugelis dalyvių atvyks su kemperiais ir apsistos šalia varžybų vietos, nes Birštone susirasti, kur apsistoti, rugpjūčio mėnesį gana sunku. Varžybose šunys varžysis trijose skirtingose klasėse, bus tikrinami jų gebėjimai surinkti avis ir atginti jas pas šeimininką, pravaryti pro dvejus vartus. Audronė Pelegrimaitė-Naruševičė buvo pirmoji Lietuvoje, kuri pradėjo rengti avių ganymo su šunimis seminarus, pirmoji Baltijos šalyse įgijo avių ganymo su šunimis teisėjos ir trenerės kvalifikaciją ir populiarina šio sporto varžybas. Ar buvo sunku eiti užsibrėžtu keliu, ar įdėtos investicijos atsiperka? Pasak Audronės, kai ką nors darai su dideliu noru ir įkvėpimu, apie sunkumus negalvoji, neskaičiuoji įdėto laiko ir pastangų. Galiausiai gauni atgalinį ryšį bei sulauki materialaus atpildo. Tačiau, jeigu iš anksto skaičiuosi, kiek gausi pelno, neapsimokės net pradėti. Svajonė užges vos įsižiebusi… Su vaikais pasidalina kaimiškais džiaugsmais – Čia jaučiuosi daug laimingesnė, nei gyvendama mieste, kur trūko erdvės, – patikina Audronė, aprodydama didelį kiemą su senoviniais pastatais, aptvarais, kuriuose lasioja vištos, saulės ir dulkių voniose maudosi alpakos, atskuba pasisveikinti poniai. Jos ūkyje dažnai klega vaikai, jie su tėvais ar mokytojais atvyksta į edukacijas, čia švenčia gimtadienius, rengia kitas šventes. –Vaikams ir moksleiviams siūlau unikalią programą, pažintį su gyvūnais, gyvenimu ir veikla kaime. Jiems labai įdomu pažiūrėti, kaip šuniukai gano avis, patiems juos pavedžioti. Leidžiu pašokinėti ant lietuviško „batuto“ – šieno, mieste užaugusiems tai unikali patirtis. Mažieji džiaugiasi gavę paglostyti alpakas ir švelniavilnius ėriukus, kartu surenkame kiaušinius, pašeriame ponius, juos šukuojame, pamokau jodinėti... Svarstau kada nors grįžti ir prie sūrių gamybos, nes tikro kaimiško maisto greit nė su žiburiu nerasi...– ekskursijos po ūkį pabaigoje prasitaria ūkio šeimininkė. Ji nepasigenda didelių prekybos centrų. Smagu pasitaikius progai su reikalais nuvykti į Prienus, susitikti su draugais ar pasisemti kultūros Birštone. Šie nedideli miestai išskirtiniai savo žavesiu. – Nuostabus mūsų kraštas, nereikia išvykti kažkur toli, kad surastum ramybės oazę. Viską turiu sodyboje. Muziką atstoja paukščių čiulbesys, o ir bendravimo su žmonėmis netrūksta, – Audronė pastebi, kad, nutiesus dviračių taką nuo Birštono Nemajūnų link, Panemunio kaimas tapo piligriminio kelio tąsa, vietos kelyje padaugėjo ir dviratininkų, lankančių šias apylinkes. Dalė Lazauskienė
Autorius: Dalė Lazauskienė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama