Trys istorinės datos – viena atminties ir bendrystės popietė Virbalyje
Santakos laikraštis
Turinį įkėlė
Virbalio evangelikų liuteronų bažnyčioje susirinkę žmonės sujungė tris svarbias progas. Istorijos, bendruomeniškumo ir atminties dvasia pripildė šventovės erdvę, kai vietiniai minėjo Paprūsės 500 metų sukaktį, Virbalio 432 metų savivaldos jubiliejų bei pagerbė iškilų kraštietį Algimantą Kezį, kurio mirties dešimtmetis tapo jautria proga sustoti ir prisiminti.
Šiemet visas regionas mini garbingą 500 metų Paprūsės sukaktį. Virbaliečiai šią svarbią datą pažymi įvairiais renginiais, atskleidžiančiais turtingą krašto istoriją bei kultūrą. Neseniai bendruomenė vaišino svečius tradiciniais Paprūsės valgiais, atkurdama to meto virtuvės skonį ir dvasią. O šįkart renginyje vyravo kitokia nuotaika – susikaupimas, tyla ir jautri, prasminga muzika.
„Žvelgsime į meną ir prisiliesime prie istorijos, išgirsime muziką, kuri pratęs tai, ko negalime išreikšti žodžiais. Tebūnie ši popietė dėkingumo tiltas tarp to, kas buvo, ir to, ką kuriame šiandien“, – renginio pradžioje susirinkusiuosius pasveikino Virbalio kultūros namų kultūrinės veiklos vadybininkė Žydrūnė Gudiškienė.
Paprūsės jubiliejus tą dieną buvo ne vienintelė proga pabūti drauge. Šiemet sukanka 432 metai, kai Virbaliui buvo suteiktos Magdeburgo teisės – savivaldos pagrindas, leidęs miestui augti, stiprėti ir formuoti savo tapatybę. Ši istorinė sukaktis – priminimas apie bendruomenės atkaklumą, veržlumą ir gebėjimą puoselėti savo kultūrą per šimtmečius.
„Švenčiame ne tik metus, bet ir tradicijas, kurios gyvos, ne tik taškelį žemėlapyje, bet ir priminimą mums, kad kiekvienas virbalietis – tai gyvas miesto istorijos tęsinys“, – pabrėžė Ž. Gudiškienė.
Antroji renginio dalis buvo skirta Algimantui Keziui prisiminti. Prieš dešimt metų mūsų kraštietis fotografas iškeliavo amžinybėn. Per minėjimą buvo priminta jo biografija. Visgi įšventintas kunigu jis savo pašaukimą rado ne sakykloje, bet fotografijoje.
Daug gražių žodžių jam skambėjo: dokumentinių filmų kūrėjas, leidėjas, parodų organizatorius, išeivijos kultūros aktyvistas. Bet svarbiausia – žmogus, tyliai jungęs lietuvius, o tai tapo tarsi tiltu tarp išeivijos.
Bažnyčios erdvėje atidaryta A. Kezio fotografijų paroda, kurią susirinkusieji galėjo apžiūrėti.
„Apie žmogų, kuris matė giliau, kuris į Lietuvą grįžo ne kūnu, bet savo darbų šviesa…“ – tokiais prisiminimais filmuotoje vaizdo medžiagoje dalijosi neuromokslininkas, menininkas Audrius Plioplys.
Renginio pabaigoje bendrystės jausmą dar labiau sustiprino akustinis Andriaus Zalieskos-Zalos koncertas.
Autorius: Toma Birštonė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
