Tremties kančią primins informacinis stendas

Šeštadienį rajone buvo minima Gedulo ir vilties diena. Tremtinius ir jų kančią žmonės prisiminė susibūrę tylos akcijai Virbalio skvere ir maldoje Mažučių Marijos Malonės versmių koplyčioje. Šiai progai skirti renginiai vyko ir kitose seniūnijose.

Mezgė atminties siūlą

Netradiciniu renginiu Gedulo ir vilties dieną šiemet minėjo virbaliečiai. Virbalio kultūros namų kultūrinės veiklos vadybininkė Žydrūnė Gudiškienė kvietė gyventojus susirinkti skvere, megzti atminties siūlą, susitelkti tyloje ir mintimis pabūti su tais, kurie negrįžo iš tremties.

Į idėją megzti drauge, klausantis skaudžių tremties istorijų, atsišaukė visas būrys virbaliečių. Moterys atėjo su savo mezginiais, vyrai iš organizatorės gavo siūlų ir mokėsi megzti vietoje. Siūlas sujungė kartas, šiandieną su istorija. Anot Ž. Gudiškienės, į mezginį sudedame savo šilumą, kuri vėliau šildo fiziškai. Taip buvo ir tremtyje – mezginiais mamos apgaubdavo artimuosius ne tik šiluma, bet ir viltimi sugrįžti į tėvynę.

Renginio metu buvo skaitomos ištraukos iš Dalios Teišerskytės prisiminimų knygos „Ir aš ten buvau“ bei Dalios Grinkevičiūtės tekstai iš leidinio „Lietuviai prie Laptevų jūros“. Gyvais prisiminimais iš tremties dalinosi virbalietė Ona Milišauskienė, papasakojusi ne tik apie tai, ką teko išgyventi Sibire, bet ir tai, ką teko iškęsti sugrįžus gyvenant su „pavėžėtojo“ žyme…

Numezgę po bendrystės simbolį – pynę, virbaliečiai užrašė patirtas emocijas. Ši bendrystės pynė bus eksponuojama Virbalio bibliotekoje.

Dalinosi prisiminimais

Opšrūtų kaimo (Pilviškių sen.) gyventojai tęsia tradiciją svarbiomis progomis rinktis prie Mažučių šaltinėlio. Prieš kurį laiką prie kelio, vedančio į Mažučių Marijos Malonės versmių koplyčią, pastatę rajono tremtiniams skirtą kryžių, idėjos iniciatoriai tuo neapsiribojo. Gedulo ir vilties dieną čia atidengtas ir pašventintas stendas, kuriame – mūsų rajono žmonių 1940–1952 m. genocido istorija.

Tuo periodu iš mūsų rajono į Altajų, Jakutiją, Tadžikiją, Tiumenę, Krasnojarską ir kt. ištremta 3 213 žmonių, suimti ir įkalinti 1 855 rajono gyventojai. Stende galima rasti informaciją apie trėmimo vietas, taip pat ištremtųjų iš kiekvieno valsčiaus ir negrįžusiųjų skaičių. Stendas pastatytas Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centro rūpesčiu, jis skirtas paminėti Prūsijos-Paprūsės ryšių 500 metų sukaktį.

Prisiminimais apie tremtį ir viltį sugrįžti gimtinėn renginio metu pasidalino Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių sąjungai Vilkaviškio rajone vadovaujanti Violeta Stikliuvienė, apie sovietų genocidą mūsų krašte pasakojo Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus istorikė Elena Rupeikienė, jau kelis dešimtmečius bendraujanti su tremtiniais, renkanti informaciją, prisiminimus ir sauganti muziejaus tremties-rezistencijos fondą. Pristatydama tremties relikvijas – seną lagaminą, atminimų ir dainų sąsiuvinius, kuklų rankdarbį, muziejininkė sakė, kad šie išlikę daiktai istoriją liudija tik patriotiškų žmonių darbo ir pasiaukojimo dėka. Renginio dalyviai drauge su folkloro ansambliu „Lankupa“ (vad. Daiva Ambrasaitė) drauge traukė visiems žinomas tremtinių dainas.

Pašventino koplytstulpį

Renginyje buvo pašventintas ir vienas iš 14 koplytstulpių, kurį sunykusį iš naujo atkūrė jų autorius Vidmantas Kapačiūnas. Skulptorius pasidžiaugė atnaujintais koplytstulpiais, kurie be priežiūros jau buvo pradėję nykti.

Opšrūtiškių iniciatyvinė grupė, besirūpinanti Mažučių Marijos Malonės versmių koplyčios atgaivinimu, nepraranda vilties, kad bus įgyvendintas prieš kelis dešimtmečius architekto Algimanto Sakalo sukurtas projektas, pagal kurį sakrali vieta taptų ištisu kompleksu ir išskirtiniu piligrimų bei turistų traukos objektu.

Mažučių Marijos Malonės versmių koplyčia ir legendomis apipintas šaltinėlis dėl pastaruoju metu čia įgyvendinamų įvairių iniciatyvų kaskart sutraukia nemažai žmonių. Į čia aukojamas šv. Mišias atvyksta ne tik aplinkinių kaimų žmonių, bet ir piligrimų iš visos Lietuvos. O tikintieji stebuklingomis šaltinėlio vandens galiomis pasisemti jo atvyksta iš tolimiausių kraštų.

Diskusija apie Mažučius

Neseniai Vilkaviškio viešojoje bibliotekoje vykusioje diskusijoje, kurioje dalyvavo Mažučių koplytėlės komplekso atnaujinimo aktyvas, žmonės liudijo stebuklingas pasveikimo istorijas. Pilviškietė Algimanta pasakojo, jog abi su seserimi pasveikusios tik dėl stebuklingo šaltinėlio vandens. Algimantos jaunesnioji sesuo šaltinėlio vandens stebuklą patyrė dar vaikystėje, kai nuo išgąsčio jos veidas nuėjo votimis ir joks gydymas nedavė vaisių. Tada mergaitės artimieji griebėsi paskutinio šiaudo – prausė jos veidą Mažučių šaltinėlio vandeniu, ir bjaurus bėrimas išnyko.

Pati Algimanta su sveikatos bėdomis susidūrė jau suaugusi. Po skrandžio operacijos įsimetė užkratas, moteriai buvo atlikta daug operacijų, pašalinta dalis žarnyno, ji nyko tiesiog akyse, tesvėrė kiek daugiau nei 30 kg ir gydytojai artimuosius įspėjo ruoštis laidotuvėms. Tada Algimantai mama į ligoninę atvežė Mažučių šaltinėlio vandens buteliuką ir ji mažais gurkšneliais, kiek pajėgdama, jį gėrė. Nors moteris puikiai supranta, kad gydytojai dėjo visas pastangas ir be jų pagalbos vargiai būtų išgyvenusi, visgi taip sutapo, kad pradėjus gerti šaltinėlio vandenį organizmas atsigavo, pradėjo sveikti. Tad dabar, įkopusi į devintą dešimtį, pilviškietė tiki šaltinėlio vandens stebuklingomis savybėmis.

Ištyrė vandenį

Mažučių Marijos Malonės versmių koplyčią aptarnaujantis kunigas Virginijus Vaitkus iš vietos žmonių girdėjęs įvairiausių istorijų, kaip naudodami vandenį išsigydė odos, skrandžio, žarnyno, akių ligas.

Netoli Mažučių gyvenantis ilgametis gydytojas Romualdas Sveikata sakė prie šaltinėlio sutikęs moterį, leidusią vandenį į didžiulį bidoną. Moteris sakė jį vežanti Ukrainos kare sužeistam sūnui gydyti, nes tai jau išbandžiusi ir matanti, jog žaizdos traukiasi sparčiau.

Koplyčios atnaujinimo ir komplekso įveiklinimo iniciatorius Kęstutis Virketis specialiai užsakė vandens tyrimą licencijuotoje laboratorijoje, mat jį papiktino žinia, jog kažkada buvo paskleista informacija, neva šaltinėlio vanduo užterštas nitratais.

Iš laboratorijos gautas atsakymas liudijo, kad vanduo yra natūraliai šarminis. Pagal patvirtintus geriamojo vandens standartus, litre leidžiama iki 50 mg nitratų ir 0,5 mg nitritų. Kūdikių maistui naudojamame vandenyje gali būti ne daugiau kaip 10 mg nitratų litre. Mažučių šaltinėlio vandenyje rasta 4,5 mg nitratų ir 0,02 mg nitritų.

Gydytojas R. Sveikata įsitikinęs, kad informacija apie neva nitratais užterštą šaltinėlio vandenį buvo skleidžiama propagandos tikslais. Mažučių vandenį jis paprašė ištirti kolegos iš Padeborno (Vokietija). Gautas vokiečių laboratorijos atsakymas liudijo, kad vandenyje yra sidabro jonų, bromo, o jo šarmingumas artimas žmogaus ašarų sudėčiai. Todėl nenuostabu, kad šis vanduo pagerina sergančiųjų skrandžio ligomis savijautą, turi antibakterinių savybių, tad padeda gyti žaizdoms, o tikėjimo galia daro stebuklus.

Projekto iniciatoriai kviečia prisidėti prie gražios iniciatyvos, kad unikali mūsų rajono vieta taptų dar labiau žinoma, trauktų turistus ir piligrimus ne tik iš Lietuvos miestų, bet ir kitų šalių.

Autorius: Eglė Kviesulaitienė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama