Valdininkams pasiūlė 300 nemokamų lėktuvų bilietų
Klaipėda atvirai
Turinį įkėlė
Prieš šimtą metų centrinė Lietuvos valdžia buvo sulaukusi verslo pasiūlymo organizuoti lėktuvų skrydžius tarp Kauno ir Klaipėdos. Sudėtinė šio pasiūlymo dalimi buvo ir dovanos valdininkams.
Apie tai – dar viename ciklo „Savaitgaliai su senąją Klaipėda“ rašinyje, parengtame pagal Lietuvos centriniame valstybės archyve dabar saugomus dokumentus ir kitus šaltinius.
Lėktuvas Klaipėdos oro uoste. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotrauka
1925 m. birželio viduryje Paštų telegrafų ir telefonų valdyba sulaukė oro susisiekimo bendrovės „Junkers“ atstovo Balčiūno pasiūlymo kasdien skraidinti korespondenciją, keleivius ir krovinius linija Kaunas-Klaipėda-Kaunas. Jį savo rašte Vyriausybei birželio viduryje pristatė susisiekimo ministras Balys Sližys.
„Šioje linijoje Bendrovė siūlo vežioti pašto korespondenciją visai nemokamai iki 30 kilogr. ir nemokamai duoti 300 bilietų valdžios atstovams šioje linijoje lekioti. Laike Žemės Ūkio Parodos Kaune B-vė siūlo įrengti kasdieninį oro susisiekimą Kaunas-Riga-Kaunas; tame pačiame laike keleiviams vykstantiems į parodą B-vė jau įrengtose oro susisiekimo linijose Berlinas-Dancigas-Karaliaučius-Klaipėda ir Elsinkai-Talinas-Riga-Klaipėda siūlo sumažinti savos tarifus 25 o/o. Apmokėjimui korespondencijos, kuri bus vežiojama šiais orlaiviais turėtų būti išleisti tam tikri pašto ženklai, kuriem apmokėjimui kitokios korespondencijos netiktų; visas gaminimo šių ženklų išlaidas apmokėtų Bendrovė. Kaipo atlyginimą už visą viršnurodytą B-vė nori gauti iš P T. ir T. Valdybos visai nemokamai apie 90 o/o šiam tikslui pagamintu ženklų, kas bendroje sumoje sudarytų apie 800.000 litų. Dalį šių ženklų turėtų pardavinėjimui P. T. ir T. Valdyba iš kurių turėtų nepermatytų įplaukų apie 40-50.000 lit. P. T. ir T. Valdyba neturėdama jokių išlaidų turėtų nemokamai oro susisiekimo liniją Kaunas-Klaipėda-Kaunas ir dar apie 50.000 lit. įplaukų; B-vė gi gavus nemokamai ženklų gana žymų kiekį, galėtų užsienių filatelistams pradėti juos pardavinėti žemiau nominalės kainos, kas dalinai galėtų diskredituoti P. T. ir T. Valdybos vardą“, – išdėstė ministras.
Nurodydamas, kad „šis klausymas yra principialio pobūdžio ir liečia gana stambų objektą“, jis paprašė sprendimą padaryti visai Vyriausybei.
Galbūt pastaroji ir pritarė tokiam sandoriui, bet vėlesnis spaudos pranešimas rodo, jog susidomėjimas skrydžiais tarp Kauno ir Klaipėdos buvo menkas.
„Žinomojo pasauly Aero-Clubo Vokietijoje yra pravestos visose šalyse oro susisiekimo linijos. Viena tokių linijų eina iš Karaliaučiaus per Klaipėdą į Rygą, Taliną iki Helsinkio. Prie Klaipėdos miesto yra specialiai orlaiviams nusileisti aerodromas ir orlaivių pastogė – angaras Rumpiškyje. Šitas aerodromas gerai pažįstamas ir mūsų karo aviacijai, kuri keletą kartų yra apsilankiusi Klaipėdoj, ypač pasitikti svetimųjų valstybių karo laivynų eskadroms, aplankančioms Klaipėdos uostą. Šiais metais žemės ūkio parodos metų Kaune buvo įvestas net tiesus susisiekimas Klaipėda-Kaunas, bet lėkimų tebuvo padaryta vos 4, neatsiradus daugiau keleivių. O reikėtų pageidauti, kad valdžios ar visuomenės sluoksniai susidomėtų aviacijos tinklo rėmimu, plėtimu ir jo palaikymu Lietuvoje. Pačios kelionės taip pat yra veik visiškai nepavojingos, maža tebrangesnės, kaip I klasės geležinkeliu. Sakysime skridimui iš Klaipėdos į Karaliaučių moka 8 dolerius, į Rygą – 10, į Taliną iš Rygos – 2 ir iš Talino į Helsinkį 6 dolerius vienam keleiviui. Tiesa, kartais atsitinka šiokių tokių trukdymu dėl oro aplinkybių, bet jos yra gana nežymios. Sakysime iš 1430 skridimu šiais metais linija, Karaliaučius – Helsinkis vos 5 kartus teko privalomai nusileisti dėl debesuotumo bet ir tai be jokių nelaimingų atsitikimu. Šitą liniją aptarnavo šiemet Junkerso firmos aparatai. Du nuo Karaliaučiaus iki Rygai, du nuo Rygos iki Talino ir vienas nuo Talino iki Helsinkio. <…> Skraidymo sezonas prasidėjo balandžio 20 d. ir baigėsi spalių mėn. 30 d. Š. m. per tą laiką buvo pervežta tranzitu 3504 keleiviai. Iš klaipėdiečiu kas mėnuo skrisdavo vidutiniškai į Karaliaučių po 25 žmones. Į Rygą iš klaipėdiečių niekas neskrido. <…> Taigi nemažas transportas oro keliu pro Klaipėdą, kurios padėtis kaip tik labai tinka būti bendru mazgu mūsų užjūrinio, geležinkelio ir padangės susisiekimo centru“, – rašė dienraštyje „Lietuva“ 1925-ųjų lapkritį paskelbto teksto autorius Atalanta.
Pasak Klaipėdos universiteto istoriko prof. dr. Vyganto Vareikio, Klaipėdos oro uostas neužstatytoje ir lygioje vietoje prie Rumpiškės dvaro buvo įrengtas Pirmojo pasaulinio karo metais. Pro čia ėjo geležinkelio atšaka, buvo pastatyti angarai lėktuvams ir namas lakūnams. Nuo 1921 m. balandžio 1 d. aviacijos bendrovė „Danziger Luftreederei“ čia ėmė skraidinti paštą iš Danzigo (Gdansko) per Karaliaučių į Klaipėdą.
Autorius: Martynas Vainorius
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
