Angelė Mikelinskaitė. „Penkių kūrėjų kelias“ – tarp atradimų patirties ir iššūkių
Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras
Turinį įkėlė

Daugiau nei prieš metus sertifikuotas Kultūros kelias „Penkių kūrėjų kelias“ kviečia turistus ar pavienius keliautojus organizuotis ir keliauti, atrandant ir susipažįstant su iškiliomis šio krašto asmenybėmis, aplankyti įprasmintas jų gyvenimo, kūrybinio palikimo ir memorialines vietas, paveldo objektus. Neabejotinai, tai vienas įdomiausių, turiningiausių ir gausiausiai emocinių patirčių keliantis ir suteikiantis kelionės maršrutas.
Regioninis kultūros kelias „Penkių kūrėjų kelias“ sertifikuotas 2024 m. kovo mėnesį. Tai pirmasis regioninis kultūros kelias Lietuvoje, apimantis tris savivaldybes – Biržų rajono, Rokiškio rajono ir Panevėžio miesto. Tai kartu ir pasakojimas apie gerai žinomas kultūros asmenybes ir jų kūrybines sąsajas: teatro režisierius Juozas Miltinis, avangardinio kino kūrėjai ir poetai Jonas ir Adolfas Mekai, „Naujosios Romuvos“ redaktorius, žurnalistas, visuomenės veikėjas Juozas Keliuotis ir jo brolis poetas, pedagogas Alfonsas Keliuotis. Kultūrinis kelias, besitęsiantis per tris savivaldybes, apjungia 18 lankomų memorialinių, kultūros ir meno objektų, 150 kilometrų maršrutą ir didesnį nei istorinės epochos laikotarpį – nuo amžiumi vyriausios asmenybės Juozo Keliuočio iki jauniausio – Adolfo Meko.
Naujai sertifikuotas kelias – svarbus įvykis, kuris kviečia įsitraukti ir jį atrasti, bet tuo pačiu turi būti atpažįstamas pagal ženklus, sklaidos būdus ir populiarinimo priemones. Kultūrinio kelio įveiklinimo žingsniai prasidėjo nuo įprasminimo, pažinimo ir įvairiomis formomis jo viešinimo. Pirmasis pažintinis ir emocinis viso kultūrinio kelio „Penkių kūrėjų kelias“ atradimas vyko prieš prasidedant Europos paveldo dienoms – surengta pažintinė kultūros keliu išvyka, skirta tikslinei auditorijai. Išvykoje dalyvavo Biržų, Rokiškio ir Panevėžio savivaldybių ir kultūros įstaigų atstovai. Kelionė prasidėjo Panevėžyje, Juozo Miltinio memorialiniame bute, kur režisieriaus asmeninėje bibliotekoje išlikę visas penkias kelio asmenybes jungiantys ženklai – tai knygos – atsiųstos, dovanotos, su autografais ar dedikacijomis. Toliau režisieriaus kūrybinių svajonių išpildymo vieta – teatras (Juozo Miltinio dramos teatras). Palydimi pasakojimų istorijomis apie kelio asmenybes – Miltinį, Mekus, Keliuočius – vykstame į Biržus.
Pirmasis čia lankomas kelio objektas – Evangelikų reformatų bažnyčia ir susitikimas su kunigu Rimu Mikalausku. Ši vieta be galo svarbi pasakojant apie Joną ir Adolfą Mekus. Jų kelias į platųjį pasaulį prasideda reformatų tikėjimo bažnyčios klebonijoje, pas kunigą dėdę Povilą Jašinską. Lydimi Indros aplankome gimtąją Mekų vietą Semeniškes, kur dabar sodybos vietą liudija akmuo su atvaizduota garsiąja Jono Meko skrybėle, išlikę kapinaitės — paskutinė Jono Meko poilsio vieta. Pro ant kalvos įsikūrusį Papilio miestelį keliaujame link Pandėlio. Kelionės maršrutas toliau veda į Rokiškį.
Čia, Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio viešojoje bibliotekoje, aplankome Adolfo ir Juozo Keliuočių palikimo studijų centrą, klausomės Alicijos pasakojimo apie tarpukario Lietuvos visuomenininką ir žurnalistą Juozą Keliuotį ir jo brolį pedagogą Alfonsą Keliuotį. Susipažįstame su retai kam žinomu žurnalisto Juozo Keliuočio pomėgiu – vinilo plokštelių kolekcija, sužinome įdomių faktų ir apie jo brolį. Pažintinė kultūrinio kelio išvyka baigiama kasmet laureatus pristatančioje Juozo Keliuočio premijos įteikimo ceremonijoje Rokiškyje.
Būta kultūrinio kelio sklaidos renginių ir kiekvienoje savivaldybėje, saugančioje kultūros kelio asmenybių – Jono ir Adolfo Mekų, Juozo Miltinio, Alfonso ir Juozo Keliuočių – palikimą. 2024 m. vasarą parengtas kultūros kelio lankstinukas su bendrąja informacija ir kontaktais apie kultūros kelią. Buvo viešinamas socialiniuose tinkluose, bibliotekų, savivaldybių turizmo centrų ar agentūrų tinklalapiuose. Biržuose – Pasaulinės turizmo dienos renginyje ir Biržų kultūros įstaigų renginyje „Biržai jungiasi“, miesto šventės metu Biržų r. savivaldybės Jurgio Bielinio viešoji biblioteka turėjo savo stendą ir gyventojams bei Biržų svečiams dovanojo lankstinukas su kultūrinio kelio lankytinomis vietomis. Rokiškyje „Penkių kūrėjų kelio“ atradimais pasidalinta miesto šventės metu, informacija paviešinta savivaldybėje, turizmo centre. Panevėžio mieste režisieriaus Juozo Miltinio paveldo ir lankytinų vietų maršrutu pakviesta keliauti per Europos paveldo dienas, lankyti kūrybinės veiklos, svajonių įgyvendinimo Meką teatrą miesto šventės dienomis.
Nuosekliai, prasmingai ir aktyviai veiklos tęsiamos ir antraisiais kultūrinio kelio gyvavimo metais. Lietuvos parodų ir kongresų centre Litexpo Vilniuje, tarptautinėje turizmo ir aktyvaus laisvalaikio parodoje ADVENTUR 2025, trys bendradarbiaujančios kultūros įstaigos – Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešoji biblioteka, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka ir Rokiškio NVO Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras – pristatė pirmąjį Lietuvoje sertifikuotą Kultūros kelią „Penkių kūrėjų kelias“ turistams ir pavieniams kelionių mėgėjams. Papasakota apie kelio maršrutą, atskleistos lankomų paveldo objektų ir memorialinės vietos, pasidalinta trumpais prisiminimais apie asmenybes – Miltinį, Mekus ir Keliuočius ir jų simbolius – ką jie simbolizuoja ir kaip jie atliepia asmenybes.
Įdomiai ir patraukliai kultūrinio kelio asmenybės atskleistos ir Tarptautinės knygų mugės renginyje, Jaunimo taške. Gausiai susirinkusiems jaunimo erdvės knygų mugės dalyviams papasakota apie kultūros kelio „Penkių kūrėjų kelias “ maršrutą, pristatyta Juozo Miltinio, Jono ir Adolfo Mekų, Juozo ir Alfonso Keliuočių asmenybės, juos atvaizduojantys simboliai, kaip galima keliauti ir ką atrasti su kultūrinio kelio asmenybėmis tapatinamose, jų kūrybinę veiklą ir gyvenimą menančiose vietose. Į aktyvią veiklą dalyvius įtraukė kultūrinio kelio asmenybių citatų, simbolių atpažinimo varžytuvių viktorina.
Minimos pasirinktos sklaidos ir viešinimo taktikos buvo veiksmingos ir užkrečiančios, pakviečiančios juo keliauti ir išgyventi kelio pažintinę ir emocinę prasmę. Pirmieji keliautojai kultūros keliu buvo žurnalistės, keliautojos ir knygų autorės Aurelijos Arlauskienės organizuotos grupės dalyviai. Atskirai kiekvienos kultūrinio kelio asmenybės maršruto paveldo vietas lankydami apkeliavo Panevėžio, Biržų ir Rokiškio paveldo objektus, memorialines vietas. Aurelijos Arlauskienės suburta keliautojų grupė, kurios užsidegimas pažinti savąjį kraštą, jo grožį ir unikalumą, istorines vietas ir asmenybes – ne eilinis. Keliaujantiems juo tai naujų patirčių, įspūdžių ir savo krašto asmenybių pažinimo ir atradimo kelias.
Dar tik antruosius gyvavimo metus pradėjęs regioninis kultūros kelias „Penkių kūrėjų kelias“ pritraukė didelį būrį turistų, buvo atrastas grupių ir pavienių keliautojų. Šis kultūros kelias, kaip svarbus regioninio bendradarbiavimo veiksnys, sulaukė dėmesio – žiniasklaidos ir medijų – pristatymo, paviešinimo, teikiamos naudos. Įveiklindami pirmąjį regioninį kultūros kelią susiduriame ir su iššūkiais – norėtume savivaldos nuoseklesnio požiūrio, nors jų atsakingi darbuotojai ir stengiasi paremti įvairias kultūros kelio veiklas, bet kol kas stokojama požiūrį vienijančios strategijos, iki galo suvoktos kultūros kelio reikšmės ir vertės. Kultūros kelias „Penkių kūrėjų kelias“ – svarbi mūsų krašto kultūros paveldo ir atminties įprasminimo dalis, prisidedanti prie tapatybės puoselėjimo ir palaikymo. Keliavimas juo – tai emocinė ir pažintinė patirtis, stiprinanti vertybes ir didinantį paveldo kultūrinį ir ekonominį matomumą.
Autorius: Angelė Mikelinskaitė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama