Medžiotojų ir skaistgiriškių bendrystė kartu rūpinantis gamta
Rinkos aikštė
Turinį įkėlė
Jau tradicija Skaistgiriuose tampa kovo antroje pusėje paminėti Pasaulinę paukščių dieną, Skaistgirių miškuose iškeliant dešimtis inkilų. Šiemet trečiąjį kartą medžiotojų klubo „Apuokas“ organizuotas renginys sulaukė didelio susidomėjimo, o jame dalyvavo ir medžiotojai su šeimomis, ir Skaistgirių bendruomenė, ir įmonės „SDG grupė“ kolektyvo nariai. Iškelta apie šešias dešimtis inkilų, apžiūrėti ir išvalyti ankstesniais metais miškuose pakabinti inkilai. Kaip sako patys medžiotojai, labai norėtųsi, kad visuomenė medžiotojus matytų ne kaip kažkokius blogiečius, į miškus traukiančius tik su šautuvais. Tikras medžiotojas tam, kad kažką pasiimtų iš miško, pirmiausia jam turi duoti. O ir ne tik miškui – tokie susibūrimai yra labai svarbūs vietos bendruomenei. Tai proga ne tik turiningai praleisti laiką gamtoje, išmokti naujų dalykų, bet ir susipažinti, bendrauti ir geriau pažinti savo kaimynystėje gyvenančius žmones.
Susirinko gausus būrys entuziastų
Kovo 22-oji kaip tyčia pasitaikė itin saulėta ir šilta, nors ir vėjuota. Tačiau vėjas neatbaidė inkilų kėlimo šventėje norėjusių dalyvauti žmonių – prie „Apuoko“ medžiotojų klubo būstinės Skaistgiriuose susirinko daugiau kaip šimtas žmonių, nuo dar vežimėlyje miegančių kūdikėlių iki solidaus amžiaus senjorų.
Prie būstinės išstatyta ir automobiliuose lūkuriavo apie šešias dešimtis inkilų.
Kai kurie jų buvo pirkti, tačiau dauguma – rankų darbo. Būta ir vaikų išmargintų spalvingų inkilėlių, ir meniškų inkilų su išraižymais, inkilų, kurie mažai kuo skiriasi nuo tikro medžio kamieno, mažų ir labai didelių, į kuriuos, kaip taikliai pastebėjo vaikai, jie ir patys laisvai sutilptų, jei tik anga pralįsti būtų didesnė.
„Paprastai kasmet žmonių susirenka apie šešias dešimtis, bet šiemet jų yra gerokai daugiau. Labai džiugu, kad kasmet mūsų ši akcija sulaukia vis didesnio susidomėjimo, o smagiausia, kad inkilų kėlimo šventėje dalyvauja vis daugiau vaikų.
Jiems nuo pats mažens mes norime parodyti, kad reikia rūpintis gamta, saugoti ir mylėti, pažinti ją. Juk vaikai yra mūsų ateitis, ką juos išmokysime, kokį pavyzdį rodysime, tokie jie ir užaugs. Norime rodyti gerą pavyzdį vaikams“, – sakė medžiotojų klubo „Apuokas“ pirmininkas Irmantas Stanevičius eidamas ir aprodydamas inkilus.
„Čia pelėdoms inkilai, čia – varnėnams, ir mažiesiems paukšteliams taip pat yra, – vardija medžiotojas, pats grožėdamasis kolegų darbais. – O šitas, labai gražus, staliaus padarytas, iš karto matosi“.
Paminėjo solidų medžiotojų klubo gimtadienį
Tačiau ši diena ypatinga ne tik dėl to, kad minima Pasaulinė paukščių diena ir kabindami inkilus bandome prisikviesti tą gerą, šiltą ir jaukų pavasarį.
Medžiotojų klubui „Apuokas“ kovo pabaiga yra visuomet šventinė, mat tada minimas klubo gimtadienis. O šiemet ir gimtadienis ne bet koks, o solidus jubiliejus.
„Šiandieną mums šventė, minime 65-erių metų gimtadienį, šis klubas buvo oficialiai įregistruotas būtent prieš tiek laiko. Tiesa, „Apuoko“ vardu klubas buvo įregistruotas tik 1996-aisiais metais. Tad po to, kai pakabinsime inkilus miškuose ir apžiūrėsime bei išvalysime seniau pakabintus inkilus, grįšime su visais čia, į būstinę, virsime cepelinus, gersime arbatą, visi kartu paminėsime šią mums svarbią dieną“, – pridūrė I. Stanevičius.
Jis sako, kad norisi, jog visuomenė nebūtų tokia priešiška medžiotojų atžvilgiu. Nors ir pripažįsta, kad ir tarp medžiotojų būna visokių žmonių, tačiau negalima leisti, kad šaukštas deguto medaus statinę sugadintų.
„Mes, medžiotojai, juk esame ne tokie, kaip neretai visuomenė galvoja. Tikrai sulaukiame kartais labai nemalonių replikų. Bet reikia suprasti, kad jei vienas medžiotojas pagadina visų vardą, na, argi reikia tą patį apie visus galvoti?
Mūsų klube yra penkiasdešimt penki medžiotojai ir turime dar dešimt rėmėjų. Turime ir moterį vieną, miškininkė, mūsų klubo rėmėja, o kartais kartu ir medžioja klube“, – sakė I. Stanevičius juokais nuleisdamas mintį, kad į žvejybą ir medžioklę moterų geriau neimti.
Nors panašu, kad moterų, kurios turi tokį hobį, vis dar nėra tiek jau daug, akivaizdu, kad tos, kurios medžioja, turi visapusišką kolegų vyrų palaikymą ir pagarbą.
Šventes švenčia kartu su bendruomene
Medžiotojų klubo pirmininkas pasakoja, kad itin glaudus yra jų ryšys su skaistgiriškiais. Jie bendruomenei projektus padeda rengti, kad bendruomenė galėtų gauti finansavimą, pasigerinti savo ir visų kraštiečių gerovei.
Galų gale juk nemaža dalis medžiotojų klubo narių yra patys Skaistgirių ar apylinkių gyventojai.
O ir šventes kartu švenčia – ir ne tik inkilų iškėlimo. Susibūrimai vyksta gerokai dažniau.
„Pavasarinė šventė būna ši, inkilų kėlimo, rudenį paprastai susirenkame šaudykloje pašaudyti. Medžiotojams tai gera praktika ir pasikartojimas, o paprastiems gyventojams taip pat labai įdomi ir naudinga patirtis su instruktoriumi išmokti šaudyti.
Medžiotojų sezonų atidarymus, uždarymus švenčiame su visa bendruomene, šiemet naujametinį žiburėlį planuojame visi kartu švęst.
Stengiamės ne tik dėl savęs, o dėl visos bendruomenės, ypatingai dėl vaikų ir jaunimo, dėl ateinančios, augančios kartos“, – kalbėjo I. Stanevičius.
Tad nenuostabu, kad ta proga, kad klubas paminėjo savo 65 metų gimtadienį, Skaistgirių bendruomenės atstovai įteikė klubui dovanų, o medžiotojai savo ruožtu – dovanų bendruomenei, kad palaikymas ir gražus bendradarbiavimas tęstųsi ir toliau.
Kabino skirtingose miško vietose
Na, o kad pavasarinėje šventėje ir žmonių, ir inkilų buvo išties labai daug, visi pasiskirstė po skirtingas Skaistgirių miško vietas.
„Svarbiausia, viską darykime saugiai, prižiūrėkime vieni kitus, prižiūrėkime mažuosius“, – pavasarinio miško tankmėje kolegas ragino I. Stanevičius, tik vargu ar raginti bereikėjo – klubo nario Eduardo Jaso darbų saugos įmonės „SDG grupė“ kolektyvas visas saugaus elgesio instrukcijas žino mintinai. Prie medžių stoję po tris keturis, visi atidžiai rūpinosi, kad kopėčios tvirtai laikytųsi, kad inkilą būtų patogu paduoti, kad reikalingi įrankiai būtų po ranka.
Komandinis darbas ir gera nuotaika, o kur dar budri mažųjų smalsuolių akis – inkilai kilo vienas po kito sparčiai.
Tiesa, pakabinti inkilus tebuvo viena darbo dalis, antroji – apžiūrėti ir, jei reikia, išvalyti ir sutvirtinti seniau pakabintus inkilus.
O kol vyrai darbavosi tvirtindami inkilus, vaikams Valstybinės miškų urėdijos specialistė Vaida Venckuvienė pasakojo apie tai, kokiems paukščiams (o kartais net ne tik jiems, bet ir žinduoliams), inkilai yra kabinami, kokio dydžio inkilai kokiems paukščiams skirti, kaip paukščiai inkilus pasirenka, kaip juose įsikuria.
Vaikams taip pat ji buvo parengusi plakatus, kuriuose buvo pavaizduoti Lietuvos miškuose gyvenantys paukščiai, taip pat mokė vaikus atpažinti laukinius gyvūnus iš pėdsakų, randamų miške.
Autorius: Eglė KUKTIENĖ
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
