ŠAKIŲ RAJONO LAIKRAŠTIS „DRAUGAS“ ŠVENČIA 80-METĮ IR KVIEČIA... PASISUPTI

Šakių rajono laikraštis, pavadintas „Tikruoju keliu“, pradėtas leisti 1945 m. balandžio 6 d. Griškabūdyje, nes  Šakiai karo metu buvo sugriauti. Jo redaktoriumi pasirašė ir iki 1948 m. buvo P. Valaitis. Vėliau buvo stambinami rajonai, taigi rajono laikraščių sumažėjo, keitėsi ir laikraščių pavadinimai.  Šakių rajono laikraštis 1950-ųjų gruodžio 13 d. išėjo nauju „Socialistinio kelio“ pavadinimu, o nuo 1962-ųjų balandžio 25 d. – jau trečiuoju – „Draugo“ – pavadinimu. Šiuo pavadinimu laikraštis eina iki šiol.

Laikraščio redaktoriais buvo Stasys Stankevičius, Juozas Rutkauskas, Antanas Salys, Gintautas Petras Judickas, Klemensas Jurkevičius, Algis Abraitis, Aldona Zavistauskienė, Mindaugas Šimkūnas, Darius Mikelionis, Brigita Januškevičienė, o nuo 2016 m. iki šiol – Gintarė Martinaitienė.

Didžiausią tiražą turėjo 1987 metais – 12 900 egz. „Draugas“ buvo tarp pirmųjų rajono laikraščių Lietuvoje, pradėtų spausdinti ofsetiniu būdu.

Atstačius Lietuvos nepriklausomybę nuo 1992 m. balandžio 1 d. Šakių rajone pradėjo eiti antrasis laikraštis „Valsčius“, nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. iki 2021 m. pabaigos ta pati redakcija leido laikraštį kitu pavadinimu – „Laikraštis Valsčius“. „Draugo“ tiražas tada buvo sumažėjęs iki 1800 egz. Kai „Laikraštis Valsčius“ nustojo eiti ir rajone liko tik vienas laikraštis, „Draugo“ tiražas padidėjo iki 4000 egz. Tokio staigaus padidėjimo turbūt jokia redakcija nepatyrė.

Nuo 2000 m. „Draugo“ leidėja tapo UAB „Daugtaškis“. Nuo 2007 m. pradėtas spausdinti spalvotas laikraštis, antradieniais leidžiamas aštuonių, penktadieniais – dvylikos ar net šešiolikos puslapių. Nuo 2010 m. yra leidžiama ir internetinė www.drg.lt svetainė, kai kurie skaitytojai renkasi galimybę skaityti elektroninę laikraščio versiją.

Šiemet, minint šio rajono laikraščio 80 metų sukaktį, „Draugo“ redakcija nusprendė ta proga nerengti kokį nors viešą minėjimą, o įprasminti padovanodama miestui ir jo svečiams žodžių sūpynes „Pasisupkiva drauge“. Balandžio 25 d. vyko oficialus sūpynių atidarymas. Tai ne tik sūpynės, bet ir dėmesys zanavykų krašto tarmei, savotiškas tiltas tarp praeities ir dabarties – sūpynės išmargintos tarmiškais žodžiais, o nuskenavus ant jų esantį QR kodą galima prisiminti dar daugiau tarmiškų žodžių, kuriuos redakcijai aktyviai siūlė kraštiečiai. Tikimasi, kad jaunajai kartai tai bus puiki pažintis su seneliais ir proseneliais, o vyresniesiems – proga prisiminti, pasidžiaugti krašto savastimi, gyvu kultūros paveldu. Juk taip prisimenamos iš čia kilusių žmonių šaknys, tapatybė, išskirtinumas, bus galima džiaugtis tuo, kuo jie išsiskiria iš kitų.

Balandžio 25-osios vidudienį Šakių centre šurmuliavo būrelis šakiečių ir svečių. Jie dyvyjosi, kad „Draugo“ dziegorius jau 80 metų rodo ir kad visko per tą čėsą buvę. Visi atėjusieji tapo šventės liudininkais ir turėjo progą pirmieji išbandyti žodžių sūpynes.

Seimo narys Darius Jakavičius pažadėjo, kad visada stengsis, jog medžiagos rašantiems nepritrūktų.  Šakių rajono meras Raimondas Januševičius, vienas pirmųjų išbandęs sūpynes linkėjo, kad „Draugas“ būtų draugu kiekvienuose namuose, liktų šviesuliu, primenančiu, kas esame ir kuo gyvename.

Kultūros ir meno tarybos pirmininkė Rima Rauktienė paruošė kone vaidybinį etiudą. Iš Zarasų krašto kilusi moteris dailia zanavykiška tarme bėrė žodžius apie laikraščio „prirašytus leistrus, kurių jau pilnos dičkės kalabozės būtų, kad net jokie antvožai nepridengtų“. „Nemislykit, kad kalyzavoju – aš savo stubo „Draugą“ irgi kalabozėj laikau… Tigi trumpai storai sakau – sveikinu „Draugą“, katras i dygis, i žibyklas per amžių buvo ir iki šito čėso išliko. Sveikinu ir velyju, kad dar ilgą čėsą su paišeliais ir meile rašytumėt, velyju priekin puiduoti, o ne sklepentuoti. Mažu biski kam i netropijat, ale su savais pantapliais ir su savu priguliu ne sliūkinėkit, o skrybaukit“, – susirinkusiųjų veide šypsnį sukėlusi laikraštį sveikino R. Rauktienė.

 „Ačiū buvusiems drauge, ačiū sveikinusiems ir  tebesveikinantiems. Tai tik dar labiau skatina ir įpareigoja dirbti toliau, kad „Draugas“ dar gyvuotų ne vienerius metus“, – viso kolektyvo vardu gausiam būriui ištikimų bičiulių dėkojo laikraščio redaktorė G. Martinaitienė.

Beje, ir mano kelias į žurnalistiką prasidėjo nuo „Draugo“. 1976 m. pabaigoje, kai jį redagavo A. Salys, laikraštis išspausdino pirmąją mano, tada dar Plokščių vidurinės mokyklos 6 klasės mokinio, žinutę. Nuo tada į „Draugą“, dažniausiai į jo moksleiviams skirtą puslapį „Draugužis“, daug trumpesnių ar ilgesnių žinučių prirašiau, per tą laiką jau ir redaktorius pasikeitė (juo buvo G. P. Judickas), o redakcija mane, dar mokinį, pakviesdavo į kaimo korespondentų mokyklą. Kai tapau Vilniaus universiteto žurnalistikos specialybės studentu, čia kelis kartus atlikau praktiką. Džiaugiausi, kad tada man daug padėjo redaktorius G. P. Judickas, jo pavaduotoja A. Zavistauskienė, atsakingasis sekretorius Juozas Bakšas, tuometiniai korespondentai Joana Aleksiukienė, Benjaminas Bagdzevičius, Rasa Griškevičienė, Kęstutis Griškevičius, Algimantas Krapavickas. O fotokorespondentas Gediminas Jokūbaitis išmokė daryti fotoskaidres, reikalingas ofsetinei spaudai. Gediminas vėliau savo nuotraukomis daug talkino mano dabar redaguojamam „XXI amžiui“.

Pagarba ir vėliau dirbusiam redaktoriui A. Abraičiui, neprieštaravusiam, kad aš „Drauge“ įvykdysiu savo kurso kuratoriaus ir mano diplominio darbo vadovo doc. Virgilijaus Juodakio fotografijos specializacijos studentams išaiškintų fotografijos žanrų svarbą. Tada „Draugas“ spausdino mano ne tik fotoreportažų, bet ir fotoapybraižų, fotopasakojimų, fotožinučių.

„Kaip byloja laikraščio istorija, „Draugo“ iš rajoninio gyvenimo laiko vėjai neištrynė. Suprantama ir natūralu – per visą laikraščio gyvavimo laikotarpį keitėsi politinė situacija, vadovai, nusistovėjo tradicijos, nors neišvengiamai, norint atliepti skaitytojų lūkesčius bei prioritetus, tenka keistis ir mums, būti inovatyviems, ieškoti būdų, kaip pritraukti dėmesį, sudominti skaitytojus, tad randasi ir naujos rubrikos, neretai nuolatiniams korespondentams talkina ir neetatiniai kolegos. Deja, apskritai regioninė žiniasklaida visoje šalyje ir net pasaulyje išgyvena sunkmetį, leidinių kasmet mažėja, platinti juos tampa vis brangiau, ypač regionuose susiduriama su žmogiškųjų išteklių stygiumi. Visgi, mažėjant žiniasklaidos, mažėja ir demokratijos. Tad ypač vertiname, jog „Draugas“ yra dažno rajono gyventojo draugas ir bičiulis, pastaruoju metu apskritai likęs vieninteliu laikraščiu rajone, – „80-metį mininčio „Draugo“ laikraščio numeryje rašė jo redaktorė G. Martinaitienė. – Mūsų pagrindinė misija kaip buvo, taip ir lieka pateikti objektyvią informaciją, supažindinti su krašto aktualijomis, apžvelgti svarbiausius rajono įvykius, pasakoti apie įdomius, išskirtinius žmones, viešinti vietinės bendruomenės problemas. Esame arčiau visuomenės ir jaučiame atsakomybę už tai, koks laikraščio numeris pasiekia skaitytojus. Mūsų darbas dinamiškas, labai įdomus, bet ir nelengvas, tačiau esame pasirengę ir toliau stengtis, kad „Draugas“ gyvuotų, nes jaučiame atsakomybę prieš skaitytojus, prieš anksčiau pamatus laikraščiui klojusius ir jame dirbusius žmones. Tad draugaukime, kraštiečiai, ir toliau“.

Autorius: Romas Bacevičius

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama