"Atgimstanti istorija"

Atgimstanti istorija - Klaipėdos senasis turgus

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.

Šiandiena laidoje pasakosime Klaipėdos senojo turgaus istoriją. Daugelyje seniausių miestų įprasta, kad pagrindinė turgaus aikštė būdavo pačiame centre, kur įsikurdavo ir kitos institucijos. Tačiau Klaipėdoje situacija buvo kitokia, nes tuo metu buvęs gynybinis miestas ilgą laiką neturėjo turgaus aikštės, o buvo prekiaujama gatvėse ir net ant tilto. Pasakoja Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus Istorijos skyriaus vedėja Zita Genienė.

Zita Genienė: „Turgus šiaip tai yra labai svarbi miesto dalis. Čia ne tiktai prekyba, bet paprastai suplanuojamos turgaus aikštės, kur rotušė, kur vyksta... įvairios oficialios apeigos, teismo nuosprendžiai, kartuvės yra ir visa kita. Dabar Klaipėdos turgaus istorija tokia ilga ir įdomi, ir reikia atsižvelgti į atskirus laikotarpius. Tarkime, jeigu mes apie senąjį miestą iki XVI amžiaus gal jau mažiau žinome, nes kas buvo... miestas nedidukas, kadangi tai iš tikrųjų tai yra miestas, kuriame yra svarbiausia gynybinė užduotis, ir miestas buvo nedidelis šalia pilies. Kuomet jau užplanuojamas miestas yra dabartinėje senamiesčio teritorijoje, tai mes turim... suprantame, kaip dabar iki Didžiosios Vandens gatvės, miesto teritorija nedidelė, čia nebuvo galimybės suplanuoti didelės aikštės, kuria, kaip mes suprantame, tą Vakarų Europa tradicinė turgaus aikštė. Tai Klaipėda, kaip ir daugelyje kitų Rytų Prūsijos šiaurinės dalies miestų, tai turgaus aikštės funkciją atliko praplatinta gatvė. Tai yra dabartinė Turgaus gatvė – platesnė gatvė negu įprasta, ir vykdavo visi, sakykime, iki XVIII amžiaus pagrindiniai miesto turgūs.“

Vienintelė stačiakampė turgaus aikštė Klaipėdoje atsirado XVIII amžiaus pradžioje. Tai buvo Fridricho priemiesčio turgus, kurį dabar vadiname Klaipėdos senuoju turgumi. Tačiau, anot istorikės Zitos Genienės, prekyviečių tuo metu mieste buvo ir daugiau.

Zita Genienė: „Nuo Didžiojo Vandens gatvės žiūrint jau į dabartinį senąjį turgų, čia klostėsi toks odų priemiestis, vokiškai vadinamas Ledergasse, kuriam XVIII amžiaus pradžioje buvo suteikta savivalda, ir čia buvo suplanuota klasikinė turgaus aikštė. Ir tai yra vienintelė turgaus aikštė, žinoma iš senosios Klaipėdos. Reikia pastebėti dar, kad, kaip minėjau, senamiestis apima teritoriją nedidukę nuo Dangės iki Didžiojo Vandens gatvės, į šiaurę už Dangės upės formavosi priemiesčiai, Naujamiestis, Vitė, jie taip pat turėjo savo turgus, savo prekyvietes, ir vėlgi čia tarnavo tokios platesnės gatvės. Tai yra Liepų gatvė, kuomet dar ne Naujamiestis, kuomet dar tas priemiestis buvo vadinamas Krūmamiestis arba, kaip sako, yra kita versija – ne Krūmamiestis, bet Krammeist. Žodžiu, prekybinis miestas, nuo prekybos. Ir vat Liepų gatvės pradžioje, ir čia kūrėsi ir karčemos, ir vykdavo turgūs. Taip pat ilgasis turgus buvo ir netgi pavadinimas ilgai buvo išsilaikęs Vitėje. Taigi, tų prekybos vietų buvo daug, bet toks lūžis XIX amžiaus pradžioje įvyksta, kuomet miestas išauga, prekybos mastai yra dideli, ir iš tikrųjų Klaipėda yra pasienio miestas, ir vyksta prekyba ir su kaimynine Lietuva arba Žemaitija, ir tų prekyviečių jau specializuotų atsiranda žymiai daugiau. Tai yra pilies teritorijoje atsiranda žuvų turgus, vėliau pastatoma turgaus halė, tikroji turgaus halė, kurioje prekiaujama maisto produktais daugiausia, mėsos... Žuvų turgus atsiranda šalia, kur atvežama žuvis tiesiai ir prekiaujama iš laivų. Atsiranda šieno turgus netoli pilies teritorijos. Tuomet, kai jau pilies gynybiniai įtvirtinimai buvo naikinami, užpilami, atsirado tos teritorijos, tai čia vat atsirado tos turgavietės. Ir viena pagrindinių, dabartinė Teatro aikštė, irgi tarnavo kaip turgavietė ir visą laiką iki XX amžiaus pirmos pusės vadinosi Naujojo turgaus aikštė. Taigi, turgus, sakykime, XIX amžiaus pirmoje pusėje nuo Turgaus aikštės pereiname į dabartinę Teatro aikštę, toliau jau mes, kadangi gatvės nebūta, tuomet pereiname į kitas turgavietes. Taigi, tas turgus buvo didelis, ir vat dabartinis turgus tas jau XIX amžiaus pradžioje, kuomet atsiranda tos specializuotos turgavietės, jis tampa kaip galvijų turgumi.“

Klaipėdos turgaus istorijos pasakojimą pratęsime netrukus.

Atgimstanti istorija

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.

Tęsiame pasakojimą apie Klaipėdos turgų. Nuo XVI amžiaus tuometiniame Memelyje buvo prekiaujama platesnėse gatvėse, taip pat šalia piliavietės. XVIII amžiaus pradžioje Fridricho priemiestyje buvo įrengta stačiakampė turgaus aikštė, kurią mes dabar vadiname Senuoju turgumi. Kaip pasakoja Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus Istorijos skyriaus vedėja Zita Genienė, daug metų čia vykdavo galvijų turgus.

Zita Genienė: „Dabartinis turgus jau XIX amžiaus pradžioje, kuomet atsiranda tos specializuotos turgavietės, jis tampa kaip galvijų turgumi. Nes jis yra labai patogioje vietoje, tai yra prie įvažiavimo į miestą, tai yra šalia Kulių vartai, Malūnų vartai. Ir iš šios aikštės išeina septynios gatvelės, kur žmonės gali ir ateiti, taip pat ir atvažiuoti į turgų gali. Tai va šitas turgus, jo klestėjimo laikas, tai aišku yra ten XIX amžiaus pirmoji pusė, kuomet prekyba buvo gyva. Jis ir išlaikė tą pavadinimą iki pat XX amžiaus vidurio, tai yra galvijų turgus lietuviai vaidino. Nors kartais senieji gyventojai... galima sakyti, kelis šimtmečius išlaikė tą senąjį pavadinimą, tai Odų gatvelės, Ledergasse turgus. Taip netgi vadino, nors ir bandė ir visuose planuose, ir visuose įsakymuose vis buvo sakoma Fridricho turgus, bet gyventojai atsiminė, kad čia buvo Ledergasse turgus. Ir ta turgaus aplinka formavosi labai tokia spalvinga, įdomi, nes, tarkime, XIX amžiaus viduryje mes čia matome... kūrėsi žydų tautybės gyventojai, čia atsirado Antpilimo žydų kapinės, aplink turgavietę buvo pastatytos trys sinagogos. Čia veikė ir dabar yra dar išlikusi ritualinė žydų pirtis. Tai čia šitoje aplinkoje įvairūs gyventojai: žydų tautybės, vokiečiai, taip pat galima sutikti ir vieną kitą lietuvišką pavardę.“

Vadinamasis Galvijų turgus buvo labai didelė traukos vieta, nes čia vedė keliai iš kitų Klaipėdos prekyviečių – žuvų, šieno, mėsos ar pieno.

Zita Genienė: „Apie tą turgaus gyvybingumą liudija, jeigu mes XIX amžiaus viduryje pasižiūrėsime į graviūrą, kurioje yra vaizduojama turgaus vakarinė kraštinė, tai yra dabar žvelgiant jau nuo dabartinės turgaus halės į marias, mes matome čia stovint tris karčemas. Centre yra dviejų aukštų viešbutis vokiečių namai, šalia vienoje ir kitoje pusėje yra karčemos. Vokiečių namai turėjo savo alaus daryklą ir jie turėjo labai didelius užvažiuojamuosius kiemus, kurie galėdavo talpinti 40–60 atvažiuojančių prekeivių su vežimais. Ir jie tuose kiemuose galėjo apsistoti. Ir tai vykdavo ne tiktai turgaus dienomis, bet ir sekmadieniais, pavyzdžiui, atvažiavus į bažnyčią, nėra kur kitur pastatyti, palikti vežimėlio su arkliuku, tai tuomet vat šituose kiemuose buvo apgyvendinama. Ir be šitų karčemų čia įvairių parduotuvių, įmonėlių, fabrikėlių... Čia buvo šokolado fabrikai, ir actą gamino, čia ir tas akcinis alaus bravoras turėjo savo pastatus, turėjo savo sandėlius, ir jie prekiavo alumi ir išpilstomu, ir statinėmis. Taigi tas gyvenimas virė.“

Į šį turgų XX amžiaus pradžioje atvažiuodavo žmonės ne tik iš Klaipėdos krašto, bet ir iš Žemaitijos. Visgi, kai šis kraštas atiteko Lietuvai, turgus pradėjo nykti.

Zita Genienė: „Po 23-ųjų metų to turgaus reikšmė kažkaip tai sumenko, nes tai buvo, aišku, susiję ir su įvairiomis ekonominėmis sąlygomis, su sakykime, trečias dešimtmetis – ir infliacija, ir po karo  sunkmetis. Žodžiu, tai buvo... Kaip mes žiūrėsime jau XIX antroji pusė, XX amžiaus pirmoji pusė, tai yra specializuotas turgus – Galvijų turgus. Čia taip pat vyko ir metiniai galvijų turgūs, tai vienais metais 2–3 kartus per metus, o kartais ir po 7 kartus. Dabar prieš pat Antrąjį pasaulinį karą buvo galvota ir kalbėta, kad Klaipėdoje reikalinga turėti prekyvietes patogesnes, erdvesnes, tai ir buvo mintis Galvijų turgų, dabar esantį Senąjį turgų, iškelti prie stoties, į lauką tarp kareivinių ir stoties, kad būtų ten patogu, kad netrikdytų galvijai savo baubimu ir panašiai. Bet šitas planas neįgyvendintas.“

Na o kaip Klaipėdos turgaus istorija klostėsi sovietmečiu, pasakojimą tęsime kitoje laidos dalyje.

Atgimstanti istorija

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.

Dabartinio Klaipėdos senojo turgaus istorija skaičiuojama maždaug apie 300 metų. Buvęs Fridricho priemiesčio turgus daug metų iki pat XX amžiaus vidurio tarnavo kaip gyvulių turgus, visgi po Antrojo pasaulinio karo jis pasikeitė. Pasakoja Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus atstovė Zita Genienė.

Zita Genienė: „Sovietmečiu prasideda kitas istorijos laikas, kuomet miestas pasikeitė, gyventojai irgi pasikeitė, ir mūsų senasis turgus nuo 48-ų metų tampa vienintele turgaviete, kur čia jau įteisinama yra prekyba, pastatoma turgaus halė ir pradeda kitokį tą laikmetį. Reikia pastebėti, kad turgaus aikštėje, mūsų turgavietėje, iš tikrųjų ji buvo toks įdomus užstatymas. Jeigu iki XX amžiaus pirmos pusės jame buvo ir XIX amžiaus pastatų, ir, tarkime, ant vieno pastato buvo lotyniškas įrašas su 1736 metų data. Bet šita šiaurinė kraštinė yra labai nukentėjusi: kai kurie pastatai buvo sugriauti, kai kurie patobulinti, kaip sakome, kabutėse, sovietmečiu tais pirmaisiais dešimtmečiais, kuomet atrodė, kad čia yra sena, nevertinga, nereikalinga detalės – naikinamos, nukrapštomos, paliekami tokie blokai. Taip ir nebeliko kai kurių gatvelių, vieno gražaus kvartalėlio. Dabar, sakykime, rytinėje pusėje, ten link Kulių vartų, yra buvęs gražus tokia gatvė, labai įspūdingais pastatais, ir fachverko būta, ir visa kita. Tas kvartalas sunaikintas, tai ta aplinka jau yra kitokia. Bet kai kas išlikę, kai kas restauruota. 79-ais metais buvo pradėtas šitos turgavietės restauracija, kai ką pavyko sugrąžinti, bet tai yra tiktai nedideli likučiai tos senosios turgaus aikštės užstatymo.“

XIX amžiaus pabaigoje XX amžiaus pirmojoje pusėje didžioji Memelio žydų bendruomenės dalis kūrėsi aplink šią turgavietę. Turgaus aikštėje ir dabar yra išlikęs keletas pastatų, kur buvo žydų prekybininkų krautuvė, taip pat jiems priklausiusi knygų spaustuvė. Šalia yra ir pirmosios žydų sinagogos vieta su ritualine pirtimi. Istorikė Zita Genienė sako, kad išlikusį paveldą reikėtų labiau išryškinti.

Zita Genienė: „Tai yra išlikusi pakankamai... Jeigu taip jau geografiškai žiūrint, tai yra pietinės kraštinės užstatymas yra, kai kurie pastatai yra restauruoti, kaip minėjau, kai kurie dar galbūt laukia kažkokių tai... Gal galėtų atrodyti kitaip. Tai išlikę tie vokiečių namai, taip pat išlikę užstatymai ties Lūšės turbūt ar Dobilų gatvės kampas yra tokie vieno aukšto su mansarda pastačiukai, kurie mena XVIII amžiaus pabaigą. Na, yra dar ir kitokių detalių turgaus aikštėje, kurias galėtume pamatyti, bet kurios dar nėra išryškintos.“

Tai, kad senasis turgus, nepaisant įvairių permainų, veikia iki šiol – didelis miesto pasiekimas.

Zita Genienė: „Be abejo, tai yra, kad turi tą savo tęstinumą, kad šita aikštė iš tikrųjų ji buvo gyva, gyvybinga. Dabar, aišku, ta prekyba yra labai sumažėjusi, ir labai dėl to labai labai gaila. Iš tikrųjų tas turgus... Negaliu pasakyti, kodėl, man yra keista, bet jis turėtų veikti, ir dabar iš tikrųjų yra statomi nauji gyvenamieji rajonai, jau aplinkui kūrėsi, ir galbūt jau mūsų tie veikiantys prekybos centrai nustelbė, bet šis turgus turi ateitį. Aš manau, kad ir jis negali nunykti, iš tikrųjų. Galbūt transformuosis kažkiek, jeigu čia mes matome planus, rekonstrukcijas, kad truputėlį jo išvaizda pagerintų, bet, aišku, pirmiausia tai yra žmonės, kurie prekiauja, kurie nori tą daryti. Ir šiaip aš skaitau, senamiestyje gyvenantys žmonės turėtų palaikyti turgaus gyvybę. Taip pat ir nuo jų priklauso.“

Apie Klaipėdos senajame turguje vykstančius pokyčius ir ateities planus jau kalbėsime paskutinėje laidos dalyje.

Atgimstanti istorija

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.

Maždaug 300 metų istoriją skaičiuojantis Klaipėdos Senasis turgus šiuo metu išgyvena didelius pokyčius. Pavasarį prasidėjo kone 4 milijonus kainuosiantys ir pusantrų metų truksiantys Senojo turgaus aikštės rekonstrukcijos darbai. Pasak Klaipėdos savivaldybės Kultūros, sporto ir turizmo departamento direktoriaus Ričardo Zulco, be to bus sutvarkytos ir greta turgaus aikštės esančios senosios gatvelės.

Ričardas Zulcas: „Buvo parengtas ir ilgai rengtas tas Turgaus aikštės atnaujinimo projektas. Turgaus aikštė yra istorinė, ten visą laiką buvo istoriškai Galvijų turgus. Tai yra integrali senamiesčio dalis, lankoma tiek miestiečių, tiek turistų iš kad ir kruizinių laivų, ir buvo noras ją padaryti maksimaliai multifunkcinę, kad ne tiktai prekyba vyktų, o kartu būtų aikštė pritaikyta ir renginių pravedimui. Dėl prekybos, tai buvo numatyta tam tikra inžinerinė infrastruktūra, tai yra vandentiekio privedimas, elektros privedimas, įvadai, kad prekeiviai galėtų tinkamai pasijungti, atitinkamai ir higieniškai prekiauti savo produktais. Yra yra istoriniai elementai išlikę, tai elektros seni apšvietimo stulpai, taip pat buvo atrastas senas šulinys, kuris bus kažkokiu tai būdu demonstruojamas. Buvo didelis dėmesys kreipiamas į medžiagiškumą, mes derinome ilgai projektą su Kultūros paveldo departamentu, ar ne, kad vaizdas maksimaliai atitiktų istorinį vaizdą arba, sakysim, modernus tas vaizdas nedisonuotų su visa senamiesčio aplinka. Darbai yra prasidėję, bet reikia turėti galvoje, kad bus tvarkoma ne tiktai aikštė, bet ir šoninės gatvelės, kurios įeina į projekto apimtį: Šaltkalvių gatvė, Bružės gatvė, na, vienu žodžiu, ten visos gatvelės, kurios veda į Senąją turgavietę.“

Rekonstruojant Turgaus aikštę, ketinama iškelti prekybos vietas ir vietoje automobilių aikštelės sukurti viešą erdvę, bus pakeista aikštės danga, atnaujinti pėsčiųjų ir dviračių takai, įrengtas naujas apšvietimas, mažosios architektūros elementai ir želdiniai, bet to norima pertvarkyti ir pačius turgaus pastatus.

 Ričardas Zulcas: „Iš tikrųjų, tai naudotojai tos visos teritorijos yra keli: tai pati miesto savivaldybė ir bendrovė „Naujasis turgus“. Ir turgus rengia taip pat savo atskirus investicinius projektus halės sutvarkymui, tačiau yra didelis dėmesys kreipiamas ir savivaldybė šiek tiek finansuoja, sakysime, fasadų atnaujinimus, ir yra noras, kad aikštė visu perimetru tie pastatų fasadai taip pat pasikeistų. Taigi vaizdas turėtų kardinaliai pasikeisti į gerą pusę, ir turgus taps, tikėtina, patraukli lankymui vieta. Tai galėtų būti ir proginės mugės, jomarkai, galėtų būti kad ir kaip Kaziuko mugė arba tiesiog kalėdinis pardavimas galų gale galėtų ten irgi vykti, na, vienu žodžiu, čia jau ateities planavimo reikalas.“

Sako savivaldybės atstovas Ričardas Zulcas. Tuo ir baigiame pasakojimą apie Klaipėdos Senojo turgaus istoriją ir čia laukiančius pokyčius.

Laidą rengė Žydrūnas Naujokas.

P.S. Pašnekovų kalba neredaguota.

Autorius: Žydrūnas Naujokas

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama