Klaipėdos uostas – tikra vargo vakarienė

Lietuvai išsikovojus Klaipėdos kraštą kartu įsigytas ir galvos skausmas – uostas buvo visiškai nepritaikytas aptarnauti šalies eksportą ir importą. Kiek daug jam visko trūko liudija 1925-ųjų pradžioje posėdžiavusios Klaipėdos uosto veikimo sąlygų ištyrimo komisijos protokolai, dabar saugomi Lietuvos centriniame valstybės archyve.

Pirmasis šios komisijos, sudarytos iš Susiekimo, Finansų ir Žemės ūkio ministerijų atstovų, posėdis buvo surengtas tų metų vasario 26 d. Kaune. Jo protokole buvo išdėstytos šešios priežastys, „neigiamai veikiančios į Klaipėdos uosto veikimą“.

Pirmiausia buvo konstatuota, jog tuo metu nebuvo nuolatinių tiesioginių reisų tarp Klaipėdos ir Hamburgo, Anglijos uostų ir kitų svarbesnių prekybos centrų. Be to, į Klaipėdą atvykę laivai dažniausiai išplaukdavo tušti, o tai brangino frachtą („pav. geležies frachtas Liverpool – Klaipėda yra 35 šilingai 1 tn. tuo metu kaip Liverpool – Liepojus 20 šilingų už 1 tn“).

Taip pat buvo nurodyta, kad nors uosto rinkliavos ir nebuvo didelės, bet paskutiniais metais buvo renkama ledų rinkliava, kurios, pavyzdžiui, Karaliaučiuje ir Liepojoje nesant ledo, nebuvo reikalaujama. Pabrėžta, kad ji „sulig nekurių punktų didesnė negu kaimyniniuose uostuose“, todėl ją reikėtų peržiūrėti.

Kaip trūkumas buvo įvardintas ir apie 30-40 proc. didesnės uosto darbininkų algos. „Pav. prekių iškrovimas iš laivo į vagoną Klaipėdoje siekia iki 9 lt. 75 ct. už 1 tn., o Karaliaučiuje 7 lt. 20 ct už 1 tn.“, – nurodytas protokole.

„Klaipėdos uoste nėra elevatorių, šaldytuvų, sandėlių, todėl ir kroviniai ten neina, o transportuojami per Liepojų ir Karaliaučių. <…> Klaipėdoje nesant sandėlių reikėtų leisti dieną kitą laikyti eksportui per uostą prekes vagonuose, imant už visas dienas kaip už pirmą“, – nurodė komisija.

Kritikuoti ir geležinkelių tarifai, kurie leido konkuruoti su Liepoja, bet neatlaikė konkurencijos su Karaliaučiaus kryptimi. Be to prekiniai vagonai iš Klaipėdos į Kauną keliavo labai ilgai – nuo dviejų iki penkių parų. „Krovinių nukreipimui Klaipėdos uostan labai trukdo Mažeikiuose koki ten veikiantieji nesuprantami apsireiškimai, kurių dėlei kroviniai susilaiko Mažeikiuose ir kreipiami Liepojaus link; tas trukdo ypač kiaušinių eksportą per Klaipėdą“, – papildomai nurodyta protokole.

Konstatuota, kad trukdė ir muitinė. „Uoste, kur yra stoka sandėlių, muitinė reikalauja skudurų pakus peržiūrėjimui iškrauti ant krantinės be pastogės, kur jas lengvai užgauna lietus, ar sniegas, jos genda ir patsai iškrovimas reikalauja išlaidų“, – dėstyta protokole.

Kitos dienos posėdyje, surengtame jau Klaipėdoje, Biržoje, konstatuota, kad tuometinės eksporto per uostą apimtys sudarė tik 44 proc. prieškarinio lygio, o eksportas – 75 proc.

„Uosto veikimui atgaivinimui būtų reikalinga: a) leisti Nemunu patogiomis sąlygomis netik Lietuvos mišką, bet ir užrubežinį; b) patraukimui eksporto iš Lietuvos reikia: skubiai rengti arčiausią susisiekimą geležkeliais Klaipėdos su Žemaitija, Šiaurine ir Pietine Lietuva; skubiai plėsti Klaipėdos uostą techniškais įrengimais, statant elevatorį, šaldytuvus, sandėlius, farvaterį platinant ir gilinant žiemos uostą, pagilinant upę Dange“, – konstatavo komisija.