Etnokultūros stovykla garsina Šilalę, tačiau valdžios dėmesio nesulaukia
Šilalės artojas
Turinį įkėlė
Dvyliktus metus rajone organizuota etnokultūrinė stovykla jau seniai peržengė vietinio renginio ribas. Kasmet ji suburia apie du šimtus vaikų, jaunimo bei vadovų iš įvairių Lietuvos miestų ir net iš užsienio, o jos rezultatai minimi kaip pavyzdys visos šalies etninės kultūros puoselėtojams. Tačiau renginys, akivaizdžiai prisidedantis prie Šilalės krašto žinomumo bei kultūrinio prestižo, savivaldybėje ir šiemet liko nepastebėtas, jos informaciniuose kanaluose apie jį neužsiminta nė žodžiu. O tokie valdžios sprendimai neišvengiamai kelia klausimą, kokioms iniciatyvoms iš tiesų skiriamas savivaldybės dėmesys.
Šios stovyklos sumanytoja ir kasmetė organizatorė Irmina Kėblienė sako, jog šiemet etnokultūrinių žinių sėmėsi ir jomis dalijosi beveik 200 dalyvių, stovyklautojų būryje buvo svečių iš Liuksemburgo ir Turkijos, bet absoliuti dalyvių dauguma yra mūsų rajono vaikai.
„Dvyliktoji stovykla šiemet buvo skirta kanklių metams pažymėti. Būtent šiam muzikos instrumentui skyrėme ypatingą dėmesį, jas gaminome, o baigiantis stovyklavimo laikui dalyviams įteikėme net 8 naujas kankles – jas išsivežė Vilniaus, Tauragės ir Šilalės kolektyvai“, – džiaugiasi Irmina.
Pajūryje visą savaitę stovyklavo etnokultūros atstovai iš Kauno, Vilniaus, Mažeikių, Kretingos, Gargždų ir kitų miestų, o vadovai pastebi, kad skirtingos tarmės nė kiek netrukdo, greičiau priešingai – prideda smagaus šurmulio ir noro išmokti kitą tarmę.
„Esu iš Vilniaus, bet mano močiutė gyvena Mažeikiuose ir kalba tik žemaitiškai. Tad aš irgi po truputį mokausi, net pykstu, kad blynelius namuose kepame keptuvėje, o ne „patelnėje“ kaip pas močiutę“, – nusijuokia ir bando žemaitiškai su vietiniais rokuotis viena stovyklautoja.
Pasak I. Kėblienės, šios stovyklos yra tarsi virusas – kasmet į jas atvyksta vaikų ir jaunuolių, kurie neturi nieko bendro su etnografija, bet iš draugų būna girdėję, kad Šilalėje vyksta fantastiški susibūrimai.
„Mūsų stovykloje skamba gana sudėtingi kūriniai, bet dalyviai visus sunkumus įveikia: išmoksta groti, dainuoti, šokti. Labai smagu matyti, jog ir šiuolaikinis jaunimas stropiai mokosi senolių išminties ir papročių. Matant tokį didelį būrį jaunimo, širdis džiaugiasi. Tad nėra abejonių – kitąmet etnokultūros stovykla ir vėl bus“, – neslepia pasididžiavimo nuveiktu komandos darbu I. Kėblienė.
Šeštus metus etnokultūros stovykloje apsilankiusi folkloro dainininkė ir atlikėja, etnomuzikologė, etninės kultūros puoselėtoja, humanitarinių mokslų daktarė, dainininkė Loreta Sungailienė tikina, jog klausimo, ar vykti į šią išskirtinę stovyklą, nė nekyla – legendos apie ją sklando visoje Lietuvoje.
„Vadovės gebėjimas sudominti jaunus žmones etnine kultūra yra pavyzdys visiems. Šilalės rajonas šia prasme yra unikalus – tik pas jus norinčiųjų šokti, groti ir dainuoti kasmet daugėja, visur kitur darosi sudėtinga suburti bent vieną kolektyvą“, – pripažįsta etnomuzikologė.
Jos nuomone, jaunimo įsitraukimas į etninę kultūrą palieka ryškų pėdsaką visam gyvenimui, tad I. Kėblienės organizuojamos etnostovyklos yra puikus tautiškumo skiepijimo renginys.
L. Sungailienė dvejus pastaruosius metus į stovyklą atvyksta kartu su šeimų folkloro ansambliu „Virvytė“ bei Žvėryno gimnazijos kolektyvu „Dolija“.
„Mano įsitikinimu, etnokultūra žmogui duoda visą vertybinį pagrindą, išmoko pagarbos ir santarvės, skatina bendrauti, suvokti savo tapatybę, palaikyti tradicijas, išsaugoti papročius ir t.t. Kai žmogus gauna „etnoskiepą“, jis aiškiai žino, kas jis toks yra, kur jis yra ir kur jo vieta“, – įsitikinusi etninės kultūros puoselėtoja.
Anot L. Sungailienės, geriausias pavykusios stovyklos įrodymas yra patys stovyklautojai – net ir uždarius stovyklą, jie neskubėjo į namus, būriavosi tai vienur, tai kitur, o per Jūros vingio slėnį dar ilgai bangavo liaudiškų dainų melodijos.
Šios ilgametes tradicijas puoselėjančios ir jau nebeatsiejama nuo mūsų krašto tapusios stovyklos iniciatorė I. Kėblienė ypatingai dėkoja visiems vadovams, savanoriams, rėmėjams, be kurių pagalbos nieko negalėtų įgyvendinti savo sumanymų.
Žydrūnė MILAŠĖ
Autorius: Žydrūnė MILAŠĖ
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
