Ko mus išmokė COVID-19 pandemija
Suvalkietis
Turinį įkėlė
Galite klausytis ir straipsnio garso įrašo
Praėjo keleri metai nuo COVID-19 pandemijos, tačiau jos palikti pėdsakai vis dar juntami ir visuomenėje, ir kiekvieno mūsų kasdienybėje. Vieniems šis laikotarpis tapo išbandymu, kitiems – proga permąstyti gyvenimo prioritetus, darbo įpročius ar santykius su artimaisiais. Ar pandemijos pamokos iš tiesų buvo išmoktos? Ką šiandien apie tą laikotarpį mano žmonės ir kokias išvadas jie išsinešė? Apie tai kalbamės su įvairiais pašnekovais, kviesdami prisiminti vieną sudėtingiausių pastarojo dešimtmečio etapų ir įvertinti, kaip jis pakeitė mus visus.
Daug gyvybių nusinešusi COVID-19 pandemija sukėlė rimtų ekonominių bei socialinių problemų ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Kilus pandemijai, tapo akivaizdu, kad jokia valstybės gyvenimo sritis tokiems iššūkiams nebuvo iš anksto pasirengusi. Kita vertus, pandemija visuomenei suteikė ir vertingų pamokų – mokslininkams tai tapo paskata susivienyti ir ieškoti inovatyvių sprendimų, kurti naujas technologijas. Sveikatos priežiūros specialistams – ieškoti būdų, ne tik, kaip suvaldyti COVID-19 plitimą, bet ir kaip pasirengti galimoms ateities grėsmėms. Šiandien suprantame, kad pandemijos pamokos turi virsti paskata kurti atsparią sveikatos sistemą, gebančią veiksmingai reaguoti į iššūkius.
Švietimo sektoriaus darbuotojams pandemija suteikė žinių, kaip persitvarkyti į nuotolinį mokymą. Švietimo įstaigos išplėtė nuotolinio mokymosi galimybes, taip, kad prireikus užtikrintų mokymo proceso tęstinumą.
Įmonės išmoko diversifikuoti tiekėjus, kad sumažintų priklausomybę nuo vieno regiono ir išvengtų logistikos trikdžių, verslas – pagal galimybes organizuoti darbą nuotoliu. Per pandemiją daug žmonių liko be darbo, o kartu ir be pajamų. Tad viena iš pamokų – gyventojams sukaupti finansinį rezervą. Asmeninių finansų valdymo ekspertai akcentuoja būtinybę turėti bent 3–6 mėnesių būtinųjų išlaidų santaupų fondą.
Apibendrinant galima pasakyti, kad pagrindinės išmoktos pamokos apima greitą skaitmenizaciją, visuomenės sveikatos apsaugos stiprinimą, lankstesnį darbo modelį bei būtinybę pasiruošti nenumatytoms krizėms. Sveikatos priežiūros sistemos specialistai ir Sveikatos apsaugos ministerija pabrėžia būtinybę turėti strateginius apsaugos priemonių rezervus ir lanksčius reagavimo planus.
Marijampolės specialiųjų socialinės globos namų kokybės vadovė Loreta Radzevičienė, pandemijos metu dirbusi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Marijampolės departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja, sako, kad tų pamokų per kelerius pandemijos metus išmokta daug. „Išmokome planavimo, organizavimo suvaldant ypatingas virusines infekcijas, greitų sprendimų priėmimo ir nacionaliniu, ir regioniniu lygiu, kai reikia veikti čia ir dabar. Gebėjimas nuotoliu išspręsti daugybę klausimų, dirbti tapo naujuoju hibridinio darbo modelio standartu. Šiandien daug įmonių, bendrovių, netgi mokymo įstaigų iškilus būtinybei dirba nuotoliu. Pavyzdžiui, šią žiemą įsisiautėjus gripui, kai susirgimai peržengė epideminį slenkstį, kai kurios mokymo įstaigos darbą organizavo nuotoliu“, – pasakojo L. Radzevičienė.
Pasak pašnekovės, tam tikra prasme pasikeitė ir Teisės aktai, apibrėžiantys infekcinių virusinių ligų valdymą, kartu pasikeitė ir atsakingų institucijų bei pačių gyventojų požiūris į virusines ligas. Žmonės labiau saugo save ir kitus, nes matė, kiek COVID-19 pandemija nusinešė gyvybių, kaip greitai plinta užkratas.
Marijampolės specialiųjų socialinės globos namų kokybės vadove dirbanti moteris sako, kad pandemijos metu ypač didelis dėmesys skirtas užkrečiamųjų ligų valdymui išliko ligi šiol. Užkrečiamųjų ligų valdymas apima prevenciją, ligos šaltinio neutralizavimą ir plitimo kelių nutraukimą. Pagrindiniai kovos būdai remiasi asmens higiena, skiepais ir medicinine priežiūra.
„Mūsų globos namuose ir dabar prie įėjimo į patalpas visuomet yra dėžutė su medicininėmis kaukėmis, dezinfekcinio skysčio. Prasidėjus virusinių ligų laikotarpiui ribojamas ligonių lankymas, prieš patenkant į patalpas, prie įėjimo yra informacija, kur prašoma ligotų lankytojų neiti į vidų, saugoti globos namų gyventojus“, – kalbėjo L. Radzevičienė
Aišku, pandemija atnešė ir neigiamų aspektų. Sustiprėjo neigiama pozicija į vakcinaciją, išaugo antivakserių gretos, pasipriešinimas bet kokiems skiepams.
Pasak Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Mikrobiologijos ir virusologijos instituto docentės, dr. Žanetos Štreimikytės-Mockeliūnės, tos pandemijos pamokos buvo skaudžios. Viena iš jų – turime būti pasiruošę grėsmėms, ar jos būtų karinės, ar apimtų sunkias užkrečiamas ligas, kad poveikis būtų kuo mažesnis. „COVID-19 pandemijai mes nebuvome pasiruošę, netikėjome, kad ji pasieks Lietuvą. Turime suprasti, kad pasaulis dabar atviras, nesvarbu, kad skiria dešimtys tūkstančių kilometrų, bet viskas labai arti, daug ryšių, bendravimo, kurie sudaro galimybes plisti grėsmėms“, – kalbėjo dr. Ž. Štreimikytė-Mockeliūnė.
Pasak mokslų daktarės, COVID-19 pandemija parodė, kad pasirengimas krizėms turi būti nuolatinis procesas. Baimės ir neužtikrintumo jausmas veikia emocinę ir psichologinę gyventojų sveikatą, todėl svarbi mokslo įrodymais pagrįsta komunikacija. Šiandien suprantame, kad pandemijos pamokos turi virsti paskata kurti atsparią sveikatos sistemą, gebančią veiksmingai reaguoti į iššūkius.
Pandemijos, kaip ir bet kurios ekstremalios situacijos sukeltą krizę, galima suvaldyti laiku sustiprinus sveikatos apsaugos sistemos valdymą, finansavimą, padidinus žmogiškuosius ir materialinius resursus bei užtikrinus lankstų ir alternatyvų sveikatos priežiūros paslaugų teikimą.
Apie tai, kaip Marijampolės ligoninėje, vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro įsakymu, rekonstruotas Skubiosios medicinos pagalbos skyrius, kokios skyriaus galimybės kilus bet kokios virusinės ligos protrūkiui suvaldyti užkrato plitimą, – vaizdo siužete pasakoja Marijampolės ligoninės Skubiosios medicinos pagalbos skyriaus vedėjas Adomas Kuliavas.
Autorius: Loreta Tumelienė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
