Mokyklų direktorių „biznis“: fiktyvūs darbuotojai, nelegali prekyba sąsiuviniais, bateliai už biudžetinės lėšas

1953-iųjų pabaigos dokumentas, dabar saugomas Klaipėdos regioniniame valstybės archyve, liudija, kad sovietinio mentaliteto ydos nebuvo svetimos ir tuometiniams uostamiesčio mokyklų vadovams.

1953-iųjų spalio 30 d. Vykdomasis komitetas nusprendė 100 vietų vaikų darželio statybai skirti 0,5 ha sklypą tarp Pryšakinio Pylimo ir Galinio Pylimo gatvių. Pastaroji nėra ta, kuri šiandien turi tokį vardą, ji jau yra sunykusi, o Pyšakinio Pylimo gatvės yra likusi tik dalis, ji šiuo metu neturi pavadinimo.

Švietimo skyriaus vedėjas draugas Plikusas buvo įpareigotas darželio statybas pradėti ne vėliau kaip 1954 m. antrąjį ketvirtį. Darželis šioje teritorijoje, dabar turintis adresą Galinio Pylimo g. 16A („Radastėlė“), Nekilnojamojo turto registro duomenimis, buvo pradėtas statyti 1955 m.

Per 1953 metų Kalėdas Vykdomasis komitetas konstatavo, jog Finansų skyrius, „pravedęs patikrinimą Miesto Liaudies švietimo skyriuje ir mokyklose nustatė eilę finansinės drausmės pažeidimų ir kitų trūkumų“.

„Nuo metų pradžios iki IV ketvirčio Liaudies švietimo skyrius nepatikrino nei vienos mokyklos sąryšyje su kontrolės nebuvimu iš Švietimo skyriaus pusės mokyklose daleista finansinės drausmės pažeidimų, lėšų iššvaistymas ne pagal paskirtį ir pasisavinimų“, – nurodė Vykdomasis komitetas, kartu konstatuodamas, jog pačiame skyriuje buvo „laikomas virš etatinis vienetas mašininkė“, o „neteisingai tarifikavus“ 13 mokytojų vien per rugsėjį buvo permokėti 459 rubliai.

„Ketvirtoje septynmetėje mokyklose pas mokyklos direktorių Adamskij nepilnai vedamos buhalterinės apskaitos knygos. Daleidžiamas sąskaitų apmokėjimas grynais pinigais viršijant 20 Rb. sumai. Vidurinės mokyklos Nr. 2 paties mokyklos direktoriaus drg. Bezlepkinos piniginiai dokumentai buhalterio apmokėjimui nepatikrinami. <…> Septynmetėje mokykloje Nr. 5 kuri dabar perėjo į vidurinę mokyklą Nr. 7, mokyklos direktorium dirba Diomin K. A., buhalteris Danilova E. M. pravestu patikrinimu nuo 1952 m. sausio mėn. 1 d. iki 1953 m. rugsėjo mėn. 1 d. nustatyta finansinės drausmės pažeidimų ir biudžetinių lėšų iššvaistymą ne pagal paskirtį. Pirkta grynais pinigais radio priimtuvas 950 Rb. sumai, kadangi inventoriaus įsigijimui lėšų nebuvo skirta, parodė apskaitoje ūkio išlaidose, nuslėpdama neteisingą lėšų panaudojimą. Pirkta grynais pinigais 8 poros batelių 382 Rb. <…> Atsiskaitytinis asmuo Ežov V. F. 1952 m. gegužės mėn. 9 d. pagal čekį iš banko gautų 312 Rb. neatsiskaitė ir buhalterijos knygose nebuvo užpajamuota. 1953 m. balandžio mėn. nurašyta – išlaidos atlyginimas ūkvedžiui Ežov 160,50 Rb., kurio jisai negavo. <…> Dviem valytojoms drg. Masinskaitei S. P. ir Slacko N. V. pravestoms per valytojų etatus priskaityta algalapiuose ir nurašyta į išlaidas 2366 Rb. Šio atlyginimo minėtos valytojos negavo ir šioje mokykloje nedirbo. Už buto nuomą pinigai renkami direktoriaus Diomin. Iš surinktų už buto nuomą 494 Rb. ir mokinių už sugadintus daiktus 6 Rb. įnešta į banką tik 435 Rb. likusi suma neatsiskaityta. 1952 metų balandžio mėn. pirkta sąsiuvinių 2000 št. ir 1952 m. lapkričio mėn. pirkta sąsiuvinių, viso 2.300 Rb. sumai. Šie sąsiuviniai parduoti už grynus pinigus mokiniams, o pinigai į kasą neįnešti. 1952 m. pirkta iš uosto anglių 3 tonai 439 Rb. sumai pavedimu. Angliai išduoti tarnautojams, o pinigai į kasą neįnešti. Septynmetėje mokykloje Nr.5 1952 m. išmokėta neetatiniams darbuotojams 4309 Rb. ir 1953 m. 5089 Rb. sąmatoje patvirtinto neetatino fondo nebuvo. Mokesčio už mokslą surinkta iš mokinių tik 75 % nuo priklausomos sumos“, – švietimiečių nuodėmes išvardino valdžia, kaip visada tokiais atvejais, nurodžiusi šalinti tokius trūkumus.

Taip pat buvo nurodyta nedelsiant atleisti „viršetatinę“ mašininkę, o informaciją apie draugo Diomino darbelius perduoti prokuratūrai, kad ši direktorių patrauktų atsakomybėn.

Švietimo skyrius gavo nurodymą kontroliuoti mokyklų direktorius, kad šie laiku surinktų mokestį už mokslą ir „įneštų į biudžetą“.

„Atsižvelgdama į išaugusį dirbančiųjų materialinį gerovės lygį ir dideles Sovietų valstybės išlaidas nepertraukiamai augančio vidurinių ir aukštųjų mokyklų tinklo statybai, įrengimui ir išlaikymui TSRS Liaudies komisarų taryba pripažįsta būtinybę dalį išlaidų už mokslą vidurinėse ir aukštosiose mokyklose TSRS perkelti patiems dirbantiesiems“, – buvo skelbiama dar 1940-ųjų spalio 2 d. priimtame nutarime, kuriuo atgaline data, nuo tų metų rugsėjo 1 d. įvestas mokestis už mokslą 8, 9 ir 10 vidurinių mokyklų klasėse bei aukštosiose mokyklose. Jis buvo taikomas ir technikumų, pedagoginių mokyklų, žemės ūkio ir medicinos mokyklų bei kitų specialiųjų vidurinių mokyklų moksleiviams.

Maskvos ir Leningrado mokyklose, taip pat sąjunginių respublikų sostinėse toks mokestis siekė 200 rublių per metus, kituose miestuose, taip pat kaimuose – 150 rublių per metus. Aukštosiose mokyklose, buvusiose Maskvos, Leningrado miestuose ir sąjunginių respublikų sostinėse teikėjo mokėti 400 rublių per metus, kituose miestuose – 300 rublių. Meno, teatro ir muzikos aukštosiose mokyklose metinis mokestis siekė 500 rublių. Už neakivaizdinį mokymąsi reikėjo mokėti perpus mažiau.

Toks mokestis galiojo iki 1956 m. rugsėjo, kai TSRS Ministrų taryba jį panaikino motyvuodama siekiu „sukurti kuo palankesnes sąlygas įgyvendinti šalyje visuotinį vidurinį išsilavinimą bei jaunimui įgyti aukštąjį išsilavinimą“.